Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas V. Zelianka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir V. S. ieškinį atsakovei S. V. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš S. V. ieškovei V. S. 4 455,60 Lt žalos atlyginimui ir 256 Lt bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui V. S. 2 535,59 Lt žalos atlyginimui ir 298 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2007-01-26 mirus ieškovės V. S. tėvui J. M., ieškovei 2007-05-24 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą J. M. turėtą turtą taip pat ir 2006-12-01 įsigytą butą (duomenys neskelbtini). 2007-09-17 priėmimo-perdavimo aktu atsakovė perdavė ieškovei V. S. buto raktus bei atsiskaitymo knygeles. 2007-09-17 antstolio R. K. faktinių aplinkybių protokole konstatuota, kad nurodytame bute dušo kabina yra be maišytuvo, virtuvėje yra įvadai dujinei viryklei, praustuvei ir maišytuvui, bet santechninių įrenginių nėra. Lietuvos apeliacinio teismo 2009-11-17 nutartimi iš dalies pakeitus Vilniaus apygardos teismo 2008-12-30 sprendimą, pripažinus iš dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą dėl J. M. turto, S. V. pripažinta nuosavybės teisė į ¼ dalį buto (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį lėšų banke „Nordea“, kas sudarė 10 298,17 Lt. Teismas, vadovaudamasis CK 6.974 str. 1 d., CK 6.975 str. 1 d., nurodė, kad atsakovė S. V. turi atsakyti jai pripažintos jungtinės veiklos dalyvio turto dalies apimtimi, t.y. ¼ dalimi. Teismas, įvertinęs ieškovės V. S. pateiktus įrodymus, patvirtinančius po atsakovės išsikėlimo iš buto patirtas išlaidas dėl santechnikos darbų bute atlikimo, taip pat buto įrangos įsigijimo išlaidas, atsižvelgęs į antstolio konstatuotą 2007-09-17 buto būklę, priėjo išvados, kad V. S. turi teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų ¼ visų nurodytų išlaidų. (CK 6.246 – 6.249 str., 6.251 str. 1 d.) ir šioje dalyje ieškinį patenkino, priteisęs 2 520,22 Lt. Taip pat priteisė iš atsakovės ieškovei V. S. ¼ dalį jos apmokėtų išlaidų už ryšio paslaugas, suteiktas name (duomenys neskelbtini), 2006 m. 12 mėn. - 2007 m. 02 mėn. laikotarpyje – 60,38 Lt (241,52:4). Teismas taipogi nustatė, kad ieškovai su J. M. 2004-04-07 sudarė notaro patvirtintą paskolos sutartį, pagal kurią pastarasis iš jų pasiskolino 15 000 Lt ir juos įsipareigojo grąžinti iki 2005-04-07. Neesant duomenų apie skolos grąžinimą bei nepaneigus, kad minėtą paskolą J. M. buvo panaudota bendroms su atsakove S. V. reikmėms, teismas vadovaudamasis CK 6.974 str. 1 d. ir CK 6.975 str. 1 d., priteisė ieškovams ¼ dalį minėtos skolos, t.y. 3750 Lt, kiekvienam iš ieškovų po 1875 Lt. Teismas taip pat priteisė V. S. ¼ dalį už J. M. sumokėtų vykdymo išlaidų antstoliui R. K. – 660,59 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-06-27 sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių iš jungtinės veiklos, turto valdymo bendrosios nuosavybės teisėmis kilusių santykių, bei procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimą, aiškinimo ir taikymo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK str. 7 d.), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.)

Kadangi apeliaciniu skundu prašoma panaikinti tik tą sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 25220,22 ir šioje dalyje ieškinį atmesti, apeliacinės instancijos teismas, neparžengdamas apeliacinio skundo ribų, nagrinėja ir pasisako tik dėl nurodyto reikalavimo pagrįstumo (CPK 320 str.). Apylinkės teismas, priteisdamas iš atsakovės skundžiamą pinigų sumą, kurią sudaro ¼ ieškovės nurodomų ir įrodinėjamų išlaidų buto funkcionalumui atkurti bei komunalinėms paslaugoms apmokėti, rėmėsi ieškovės V. S. pateiktais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais šių išlaidų buvimą.

Atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) ¼ dalies savininkė. Atsakovės nuosavybės teisės į butą ir jos, kaip savininkės, atitinkamos pareigos atsirado nuo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2006 12 01.

Pirma, teismas konstatavo ir laikė įrodytu, kad 2007 m. 10-11 mėn., po atsakovės iškeldinimo iš buto ieškovė patyrė išlaidų buto būklės atstatymui - įsigijo dujinę viryklę su orkaite, dujinę žarną, stiklą, du maišytuvus, trapą, sifono galvutes, taip pat sumokėjo už santechnikos darbus. Byloje nesant įrodymų, iš kurių galima daryti priešingą išvadą, teismas laiko, kad atsakovė butą nuosavybėn įsigijo įprastos ir tinkamos pilnaverčiam naudojimui būklės, taigi su dujine virykle ir tinkamai sukomplektuota santechnikos sistema. Atsakovei neįrodžius (nepateikus jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus), kad ji ieškovei butą perdavė tokios pat būklės, kokios jis buvo nupirktas, taip pat byloje nustačius, kad atsakovė butą valdė nuo pat jo pirkimo 2006-12-01 iki 2007-09-17, sutiktina su apylinkės teismo išvada dėl atsakovės pareigos proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje atlyginti ieškovės turėtas buto tinkamos būklės atstatymo išlaidas (juo labiau, buto netinkama būklė - dviejų maišytuvų, viryklės, santechnikos įrangos ir kt. nebuvimas konstatuotas antstolio ir šių aplinkybių konstatavimo protokolas nebuvo nuginčytas). Tačiau apygardos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo aptariamų įrodymų vertinimu ir dėl to priteistinos sumos nustatymu. Ieškovė pateikė teismui dujinės žarnos, stiklo, maišytuvų, trapų, sifono galvučių apmokėjimo kvitus, kurie visi datuoti 2007 m. spalio pabaigos-lapkričio mėn. (b. l. 61-68). O ieškovės apmokėti santechnikos darbai, už kuriuos prašoma priteisti bendrai 2 698 Lt, sutinkamai su pateiktais šių darbų apmokėjimo kvitais buvo atlikti (apmokėti) 2007-10-03 ir 2008-11-15 (b. l. 44-47). Pažymėtina, kad anksčiau aptartos prekių įsigijimo bei darbų atlikimo datos nurodytos ir pačios ieškovės pateiktoje išlaidų suvestinėje (b. l. 39). Šiuose darbų atlikimo kvituose nenurodžius, kur ir kokie konkrečiai santechnikos darbai atlikti, nesant jų detalizavimo, apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių, ar nurodytos ieškovės turėtos išlaidos tikrai yra susijusios su ginčo butu, kadangi vienas kvitas už darbus (1898 Lt sumai) išrašytas iki santechnikos dalių pirkimo, o kitas (800 Lt sumai) – praėjus metams nuo pirkimo, kartu byloje esant įrodymams (liudytojų Z. I. ir L. V. parodymams), kad nurodomu laikotarpiu bute gyveno tretieji asmenys ir tai patvirtina, kad butas buvo tinkamas naudoti dar iki ieškovės nurodomų darbų atlikimo. Nesant kitų duomenų, pagrindžiančių ieškovės reikalaujamas santechnikos darbų išlaidas, laikytina, kad ieškovė santechnikos darbų kainos dydžio neįrodė, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos. Kitos priteistos ieškovės patirtos išlaidos (viryklei, dujinei žarnai, stiklui, maišytuvams ir kt. pirkti), apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrįstos ir įrodytos, todėl atmestini apeliantės argumentai dėl CK 4.77 str. nuostatų, ribojančių teises didinti bendro turto vertę be bendrasavininkų sutikimo, taikymo, kadangi ieškovės nupirkti daiktai bei įranga nepripažįstami bendro turto (buto) pagerinimu (vertės padidinimu), šios išlaidos buvo skirtos buto tinkamai būklei, jo funkcionalumui atkurti, bet ne pagerinimams sukurti, todėl yra būtinos ir pagrįstos, dėl to visiems bendraturčiams privalomos (CK 4.76str.). Dėl to nesutiktina su atsakovės teiginiais dėl nurodytų daiktų galimo atskyrimo nesužalojant buto, nes, kaip minėta, pripažįstama, jog butas be viryklės, praustuvų, maišytuvų, be funkcionuojančių vandens ir nuotėkų vamzdynų ir kt. negali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį.

Antra, apylinkės teismas priteisdamas ieškovei ¼ išlaidų už komunalines paslaugas apmokėti, rėmėsi tik į bylą pateiktu šių išlaidų paskaičiavimu (163-os DNSB pažyma, b.l.40), tačiau nepagrįstai atmetė atsakovės paaiškinimus bei liudytojų parodymus dėl ginčo buto nuomos, netinkamai vertino kitas nuomos faktą pagrindžiančias aplinkybes ir dėl to šioje dalyje priėmė nepakankamai leistinais įrodymais pagrįstą sprendimą. Atsakovė S. V. nuosekliai teigė, kad laikotarpyje, už kurį priteisti komunaliniai mokesčiai (nuo jos išsikėlimo 2007 m. rugsėjo iki 2010 m. sausio), butas buvo išnuomotas, todėl už juos turėjo apmokėti nuomininkai. Liudytojas E. J. paaiškino, jog iš ieškovės V. S. buvo išsinuomavęs butą, bet jame neapsigyveno, nes butas buvo užimtas (tuo metu ten gyveno atsakovė). Ši aplinkybė patvirtinama byloje esančia 2007-06-25 sudaryta nuomos sutartimi su abiejų sutarties šalių rašytinais patvirtinimais apie nutraukimą 2007-08-25 (b. l. 173-174). Liudytoja Z. I. (163-os DNSB buhalterė) parodė, kad nuo 2007 m. lapkričio bute pradėjo gyventi nuomininkai, kurie gyveno ir 2008 m., ir 2009 m., ir 2010 m. pradžioje, o nuo 2010 m. rugpjūčio bute apsigyveno ieškovų šeima. Taip pat parodė, kad apie bute gyvenančius nuomininkus jai ne kartą pasakojo pati ieškovė, kurios vardu buvo išrašomos sąskaitos už paslaugas. Liudytoja L. V. (kaimynė) parodė, kad iš buto išsikrausčius atsakovei, jame apsigyveno jauna pora, kuri pragyveno apie 3 metus ir kad pati gyventoja jai sakė, kad yra nuomininkė ir už butą moka nuompinigius. Taip pat paliudijo, kad ieškovė bute apsigyveno apytiksliai 2010 m. Vertindamas šiuos liudytojų parodymus, apylinkės teismas pasisakė, kad jie neįrodo galimo nuomininkų gyvenimo laikotarpio, be to S. V. priešpriešinių reikalavimų ieškovei tuo klausimu nepareiškė. Toks vertinimas neatitinka anksčiau aptartų įrodymų vertinimo taisyklių. Nurodytų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja ir tokiais įrodymais tinkamai patvirtinama, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo ieškovės perduotas valdyti tretiems asmenims. Minėta 2007-06-25 sudaryta ir vėliau nutraukta nuomos sutartis su E. J. šios išvados nepaneigė, kadangi rodo ieškovės ketinimus nuomoti butą, išreikštus atsakovei dar iš jo neišsikėlus. Aplinkybė, kad atsakovė S. V. nepareiškė byloje priešpriešinio reikalavimo ieškovei (teismas nenurodė, kokio, tačiau tikėtina, kad dėl nuompinigių dalies priteisimo ar pan.) nesudaro pagrindo vienareikšmiai paneigti atsakovės teisę gintis nuo pareikšto ieškinio nurodant atsikirtimus, kuriais įrodinėjamas ieškovės buto perdavimo tretiesiems asmenims faktas, netiesiogiai, bet šiomis aplinkybėmis pakankamai patvirtinantis ir tai, kad ieškovė komunalinių išlaidų buto išlaikymui nepatyrė arba joms apmokėti gavo lėšų iš butą valdžiusių trečiųjų asmenų. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs liudytojų parodymus bei su tiriamomis aplinkybėmis susijusius rašytinius įrodymus, daro priešingą išvadą, negu apylinkės teismas ir konstatuoja, kad esant didesnei tikimybei, kad ieškovei valdant ginčo butą jame ilgą laiką (apimant ir laikotarpį, už kurį priteistos išlaidos už komunalines paslaugas) gyveno tretieji asmenys, labiau tikėtina, kad ieškovė jos nurodytų buto išlaikymo išlaidų realiai nepatyrė, todėl nėra pagrindo jų proporcingai priteisti iš atsakovės. Ieškinys šioje dalyje turi būti atmestas.

Trečia, tenkindamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 6.974 str. ir 6.975 str. nuostatomis ir tokiu būdu šalių santykius kvalifikavo kaip kilusius iš jungtinės veiklos. Tačiau mirus atsakovės sugyventiniui (ieškovės tėvui) J. M., tarp šio asmens ir atsakovės jungtinės veiklos santykiai yra pasibaigę, o su ieškove – nebuvo sukurti ir prasidėję. Šio ginčo šalis siejantys teisiniai santykiai atsirado dėl bendros dalinės nuosavybės teise valdomo turto, todėl sutiktina su apeliaciniame skunde pateikta nuomone, kad šiuo atveju taikytinos bendrosios nuosavybės teisę reglamentuojančios teisės normos. CK 4.76 str. nustato kiekvienam iš bendraturčių prievolę proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Tokia taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai vienas iš bendraturčių faktiškai įgyvendina visas valdymo ir naudojimo teises į bendrąją nuosavybę sudarantį daiktą. Todėl pripažintina, kad likusioje nepakeista teismo sprendimo dalyje, kuria patenkintas ieškinys, jis tenkinamas CK 4.76 str. pagrindu, o taip pat ir CK 4.37 str.1 d. nustatančiu savininko, taigi ir kiekvieno bendraturčio, pareigą valdyti ir naudoti daiktą savo nuožiūra taip, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų (taigi ir bendraturčių) teisės ir teisėti interesai.

Pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ir dėl to priėmus iš dalies nepagrįstą sprendimą, taip pat netinkamai aiškinant bei taikant materialinės teisės normas, skundžiamas sprendimas turi būti pakeistas, panaikinant jo dalyje dėl komunalinių mokesčių bei dalies buto būklės atstatymo išlaidų priteisimo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Tokiu būdu, ieškovei V. S. priteista pinigų suma mažintina sumą lygia 7 348,80 Lt (iš jų – 2 698 Lt už santechnikos darbus ir 4650,80 Lt už komunalines paslaugas) padalinus iš 4, kas sudaro 1 837,20 Lt. Todėl iš viso ieškovei V. S. iš atsakovės priteistina 2 618,40 Lt (4 455,60–1 837,20). Pakeitus sprendimą anksčiau aptartoje dalyje, perskirstomos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovų reikalavimai buvo teismo patenkinti 61 proc. ir atitinkamai buvo priteista 61 proc. žyminio mokesčio ir išlaidų už antstolio paslaugas (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą). Sumažinus priteistą sumą, iš viso priteistina iš atsakovės 5 153,99 Lt, ir tai sudaro 45 proc. ieškinio reikalavimų. Atitinkamai perskaičiavus bylinėjimosi išlaidas, ieškovams priteistina 3 proc. nuo patenkintos ieškinio sumos – 154,62 Lt ir 45 proc. išlaidų antstolio paslaugoms po 90 Lt kiekvienam (400*45 proc.=180:2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės S. V. ieškovei V. S., priteista 4455,60 Lt žalos atlyginimui ir 256 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės S. V. ieškovei V. S. 2 618,40 Lt nuostolių atlyginimui ir 168,55 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės S. V. ieškovui V. S., priteista 298 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priteisti V. S. iš atsakovės S. V. 166,06 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.