Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovei J.B. dėl įpareigojimo nugriauti pastatą, trečiasis asmuo byloje Kultūros paveldo departamentas, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-10-28 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę J.B. per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti, statybvietę; 2) atsakovei J.B. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovui nugriauti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, patirtas statinio griovimo bei statybvietės sutvarkymo išlaidas išieškant iš atsakovės. Nurodė, kad atsakovei J.B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei šiame žemės sklype esantis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus specialistas 2015-08-20 atliko statinių (duomenys neskelbtini), faktinių duomenų patikrinimą, kurio metu, nustatė, jog šiame žemės sklype prie gatvės esančio statinio konstrukcijos pavojingai pasvirusios į Naugarduko gatvės pusę. Statiniai neprižiūrimi, jų būklė bloga, laikančiosios konstrukcijos turi galimos avarinės būklės požymių. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-08-21 raštu Nr. A51-79925/15 įpareigojo statinių savininkę – atsakovę iki 2015-09-30 užtikrinti, kad į (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir minėtame sklype esančius pastatus negalėtų patekti pašaliniai asmenys, užtikrinti, kad pastatai nekeltų pavojaus aplinkiniams, bei iki 2015-10-30 pastatus suremontuoti ir prižiūrėti taip, kad jie atitiktų esminius statinių reikalavimus ir nekeltų pavojaus aplinkiniams, arba pastatus nugriauti. Pagal atsakovės prašymą įpareigojimų suremontuoti ir prižiūrėti pastatus arba pradėti griovimo darbus terminas buvo pratęstas iki 2015-12-07. Suėjus minėtų įpareigojimų įvykdymo terminui, 2015-12-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus specialistas pakartotinai patikrino pastatus (duomenys neskelbtini), bei surašė Faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. A32-3837/15. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pastato, esančio prie gatvės, laikančiųjų konstrukcijų atitikimas esminiams statinio reikalavimams neužtikrintas, pastato konstrukcijos turi galimai avarinės būklės požymių, todėl nuspręsta atsakovę kviesti surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. 2016-01-11 atsakovei už administracinį teisės pažeidimą skirta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda, tačiau atsižvelgiant į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes nuobauda sumažinta ir paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Atsakovė, nepaisydama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus ne kartą siųstų raginimų, nevykdo statinio techninės priežiūros, nesiima aktyvių veiksmų pavojingą ginčo statinio būklę pašalinti, o 2016-06-15 bei 2016-10-18 atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad situacija žemės sklype nepakitusi, o statinio pavojinga būklė vis dar kelia pavojų aplinkiniams. Nurodė, kad Kultūros vertybių registro duomenimis, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės - Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritoriją (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 33653). Remiantis Statybos įstatymo 2 str. 3 p., 6 p. ir 94 p. ginčo statinys (unikalus Nr. 1094-0161-0026) priskirtinas neypatingų statinių kategorijai, pagal to paties įstatymo 20 str. 1 d. 11 punktą statinio griovimo aprašas rengiamas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Remiantis LR Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento 9 priedo 5 punktu Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tikrina projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose.

Atsakovė J.B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įpareigojimas nugriauti ginčo pastatą, nepratęsiant protingo termino suremontuoti ginčo pastatą, prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovė yra garbaus amžiaus, pastaruoju metu serganti sunkiomis ligomis, t.y. leukemija, cukriniu diabetu, galūnių arterijų ateroskleroze, 2016-06-27 buvo atlikta operacija. Atsakovės teigimu, tiek ginčo pastato remontas, tiek ir jo nugriovimas reikalauja pakankamai svarių piniginių lėšų. Pasak atsakovės, ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintinas. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi galimybę per protingą terminą suremontuoti ginčo pastatą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių principais, yra pagrįstas atsakovės reikalavimas, t.y. įpareigoti atsakovę per 6 mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti, kad į (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir minėtame sklype esančius pastatus negalėtų patekti pašaliniai asmenys, užtikrinti, kad pastatai nekeltų pavojaus aplinkiniams, bei pastatus suremontuoti ir prižiūrėti taip, kad jie atitiktų esminius statinių reikalavimus ir nekeltų pavojaus aplinkiniams, o tik neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę nugriauti pavojų keliantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ginčo statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nėra registruotas Kultūros vertybių registre, tačiau patenka į Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietos Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamu Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33653) teritoriją. Ginčo statinys pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 94 punktą, priskirtinas neypatingų statinių kategorijai. Pagal Statybos techninio reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ 7 punktą, rašytinis pritarimas griovimo aprašui privalomas, išskyrus atvejus, kai nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei: 1) išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės; 2) pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys; 3) griaunamas atskirai stovintis statinys. Minėto Reglamento 5 punkte įtvirtinta, kad Departamentas tikrina projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos 23 straipsnio 17 dalies 4 punktą, statybos kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atvejais raštu statinio projektui pritaria Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas. Departamento Vilniaus skyriui, kuris, vadovaujantis Departamento teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1-121, 5.2. punktu, vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Vilniaus apskrityje, statinio projektas pateiktas nebuvo ir tokiam projektui Departamento Vilniaus skyrius nėra pritaręs. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas su ginčo statiniu patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją, yra taikomos atitinkamos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 90 punkte nustatyta, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose ir apsaugos zonose numatomų atlikti žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Departamentu. Nurodė, kad ginčo statinio griovio darbai turi būti suderinti su Departamentu. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei J.B Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo Proporcingumo principas reikalauja interesų - tiek viešojo ir privataus, tiek privačių interesų pusiausvyros. Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Statybos įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas siejamas su netinkamu statinio savininko nuosavybės teisės įgyvendinimu. Šios teisės normos taikymui būtina nustatyti joje įtvirtintų sąlygų visetą: pirma, statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėję; antra, statinys (jo dalis) kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai; trečia, šis pavojus nebuvo pašalintas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką. Nurodė, kad ieškovui įrodžius ir teismui nustačius minėtų Statybos įstatyme įtvirtintų sąlygų visetą ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinys atsakovei J.B. galėtų būti tenkinamas. Išvadą teikiančioje institucijoje duomenų dėl savavališkos statybos fakto nustatymo (duomenys neskelbtini), nėra. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė tenkinti, iš esmės pakartojo patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus.

Teismo posėdžio metu atsakovės advokatė su ieškiniu nesutiko, prašė įpareigoti atsakovę per 6 mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti, kad į (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir minėtame sklype esančius pastatus negalėtų patekti pašaliniai asmenys, užtikrinti, kad pastatai nekeltų pavojaus aplinkiniams, bei pastatus suremontuoti ir prižiūrėti taip, kad jie atitiktų esminius statinių reikalavimus ir nekeltų pavojaus aplinkiniams, o tik neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę nugriauti pavojų keliantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

Kviečiama į teismo posėdį atsakovė neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Atsakovė bylą vedė per atstovą, todėl atsakovės neatvykimas nekliudė išnagrinėti bylą iš esmės.

Kviečiami į teismo posėdį trečiasis asmuo ir išvadą teikianti institucija neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimuose prašė bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant, todėl jų neatvykimas nekliudė išnagrinėti bylą iš esmės.

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei J.B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei šiame žemės sklype esantis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis šiame žemės sklype stovėjo pastatai, priklausantys atsakovei: pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu jo būklė – sunaikintas, būklės įregistravimo pagrindas 2007-06-19 aktas/pažyma apie statinio nugriovimą, įrašas galioja nuo 2016-08-31, bei pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būklė – sunaikintas, būklės įregistravimo pagrindas 2007-06-19 aktas/pažyma apie statinio nugriovimą, įrašas galioja nuo 2016-08-31. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento specialistas 2015-08-20 atliko statinių (duomenys neskelbtini), faktinių duomenų patikrinimą, kurio metu, nustatė, jog (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad statinių medinės konstrukcijos vietomis išvirtusios, atsivėrusios angos sienose, statiniai neužsandarinti, statinių viduje ir sklype yra šiukšlių, stogo dangos vietomis nėra, stogo ir sienų konstrukcijos pavojingai pasvirusios į Naugarduko g. pusę, sklypas nepatvertas; nustatyta, kad statiniai neprižiūrimi, jų būklė bloga, laikančios statinių konstrukcijos turi galimos avarinės būklės požymių. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-08-21 raštu Nr. A51-79925/15 įpareigojo statinių savininkę – atsakovę iki 2015-09-30 užtikrinti, kad į (duomenys neskelbtini)žemės sklypą ir minėtame sklype esančius pastatus negalėtų patekti pašaliniai asmenys, užtikrinti, kad pastatai nekeltų pavojaus aplinkiniams, bei iki 2015-10-30 pastatus suremontuoti ir prižiūrėti taip, kad jie atitiktų esminius statinių reikalavimus ir nekeltų pavojaus aplinkiniams, arba pastatus nugriauti. Pagal atsakovės 2015-09-28 prašymą įpareigojimų suremontuoti ir prižiūrėti pastatus arba pradėti griovimo darbus terminas buvo pratęstas iki 2015-12-07. Suėjus minėtų įpareigojimų įvykdymo terminui, 2015-12-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus specialistas pakartotinai patikrino pastatus (duomenys neskelbtini), bei surašė 2015-12-09 Faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. A32-3837/15-(2.1.15-AP2). Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pastatas prie gatvės nesutvirtintas, neužtikrintas pastato laikančiųjų konstrukcijų atitikimas esminiams statinio reikalavimams, pastato konstrukcijos turi galimai avarinės būklės požymių, neremontuojami, apleisti, todėl nuspręsta atsakovę kviesti surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. 2015-12-18 atsakovei surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o 2016-01-11 atsakovei už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 189(3) str. 1 d., skirta administracinė nuobauda – 289 EUR bauda, tačiau atsižvelgiant į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes nuobauda sumažinta ir paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. 2016-03-25 raštu atsakovė buvo pakartotinai įpareigota iki 2016-05-01 organizuoti remonto, rekonstrukcijos darbus – užtikrinti pastato laikančių konstrukcijų mechaninį atsparumą ir pastovumą, pastatą prižiūrėti taip, kad jis atitiktų esminius statinių reikalavimus ir nekeltų pavojaus aplinkiniams, arba pastatą nugriauti. 2016-06-15 bei 2016-10-18 atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad situacija žemės sklype nepakitusi, pastatas tikrinimo metu nenaudojamas, nevykdomi remonto darbai, nešalinama galimai avarinė pastato konstrukcijų būklė ir kelia pavojų aplinkiniams.

Nustatytų bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teisinis vertinimas

Ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau Statybos įstatymo) 42 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-1928 „Dėl statinių naudojimo priežiūros vykdymo taisyklių patvirtinimo'' buvo patvirtintos Statinių naudojimo priežiūros taisyklės, kurių 6 p. numatė, kad Statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas vykdo Savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3983 „Dėl statinių naudojimo priežiūros taisyklių tvirtinimo'' buvo patvirtintos naujos redakcijos Statinių naudojimo priežiūros taisyklės (toliau - Taisyklės), kurių 6 p. šiuo metu numato, kad Statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas vykdo Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai. Vykdydamas minėtas nuostatas, 2015-08-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus specialistas bei 2015-12-09 Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus specialistas patikrino žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančius statinius ir surašė faktinių duomenų patikrinimo aktus, kuriuose konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) esančių statinių medinės konstrukcijos vietomis išvirtusios, atsivėrusios angos sienose, statiniai neužsandarinti, statinių viduje ir sklype yra šiukšlių, stogo dangos vietomis nėra, stogo ir sienų konstrukcijos pavojingai pasvirusios, statiniai neprižiūrimi, jų būklė bloga; neužtikrintas pastato, esančio prie gatvės, laikančiųjų konstrukcijų atitikimas esminiams statinio reikalavimams, laikančiosios konstrukcijos galimai turi avarinės būklės požymių.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 4.37 straipsnis numato, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Atsakovė, įgyvendindama savo nuosavybės teisę į ginčo statinius, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir interesų, atsakovė turi užtikrinti, kad jai nuosavybės teise priklausantis objektas nekels pavojaus aplinkai ar aplinkinių žmonių sveikatai ar gyvybei.

Remiantis Statybos įstatymo 2 str. 73 p., statinio naudotojas - tai statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Pagal Statybos įstatymo 40 str. 1 d. nuostatas, statinių naudotojai privalo naudoti statinį pagal paskirtį (1 p.); laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio savybės, atitinkančius esminius statinių reikalavimus (3 p.); suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (5 p.). Analogišką įpareigojimą statinio naudotojui numato ir 2004 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-375 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas" patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.07:2004 (30.5 p.) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2011-06-22 iki 2017-01-01). Remiantis Statybos įstatymo 2 str. 75 p., pastatų techninė priežiūra tai statinio naudotojo organizuojama techninių, organizacinių, priemonių visuma, užtikrinanti statinio esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. Remiantis Statybos įstatymo 41 str. 1 d., statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Atlikdamas šią priežiūrą statinio techninis prižiūrėtojas ne tik turi nuolat stebėti statinio būklę, bet ir paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti (Statybos įstatymo 41 str. 6 d.).

Vadovaudamasis Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 nuostatomis, 2015-08-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius, taip pat 2015-11-10, 2015-12-11 ir 2016-03-25 Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius raštiškai kreipėsi į pastatų (duomenys neskelbtini) savininkę J.B, įpareigodamas per nurodytus terminus remontuoti, rekonstruoti ginčo pastatą, kad šis atitiktų esminius statinių reikalavimus, arba pastatą nugriauti. Atsakovė gavo visus minėtus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos siųstus raštus, kadangi siuntė Vilnius miesto savivaldybės administracijai atsakymus į šiuos raštus, tačiau nustatyti reikalavimai remontuoti arba nugriauti ginčo pastatą iki nustatytų terminų pabaigos nebuvo įvykdyti, pavojų keliantis statinys nenugriautas, o statinio remonto darbai siekiant užtikrinti statinio saugumą bei atitikimą teisės aktų reikalavimams taip pat iki šiol nėra pradėti vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė, kaip pastato savininkė ir naudotoja, nevykdė šio pastato techninės priežiūros - nesuremontavo, nerekonstravo ir nenugriovė pastato, nesiėmė būtiniausių priemonių statinio techninei būklei pagerinti, pavojingoms statinio deformacijoms likviduoti, todėl pažeidė Statybos įstatymo 40 str. 1 d., 41 str. 1 d., 41 str. 6 d., STR 1.12.07:2004 5 skyriaus 30.5 p. reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad jog besitęsiančią statinio pavojingą būklę patvirtina 2016-06-15 ir 2016-10-18 atlikti pakartotiniai patikrinimai, kurių metu nestatyta, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), prie Kauno gatvės, iki šiol yra nesutvarkytas, pastato laikančiosios konstrukcijos pažeistos, statinys deformuotas, pastatas yra galimai avarinės būklės. Taigi akivaizdu, jog atsakovė vengia įgyvendinti savo, kaip pastato savininko, imperatyvias pareigas jai nuosavybės teise priklausančio statinio atžvilgiu.

Statybos įstatymo 35 str. 4 p. (redakcija, galiojusi ginčo metu) numatyta, jog pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, kai statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas - per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą.

Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fiziškai susidėvėjęs, kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgalioti specialistai ne kartą informavo atsakovę apie ginčo pastato blogą būklę, įpareigojo užtikrinti saugumą bei imtis priemonių, kad ginčo pastatas nekeltų pavojaus aplinkiniams, nustatė atsakovei protingus terminus imtis priemonių statinio būklei pagerinti arba statiniui nugriauti, tačiau atsakovė per nustatytus terminus statinių naudojimo priežiūrą vykdančių specialistų reikalavimų neįvykdė. Atsakovė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus dėl statinio būklės ir pavojingumo, nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, kad ginčo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai, o šis pavojus nepašalintas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, reikalavime nurodytą terminą. Tačiau prašė įpareigoti atsakovę per 6 mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti, kad į (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir minėtame sklype esančius pastatus negalėtų patekti pašaliniai asmenys, užtikrinti, kad pastatai nekeltų pavojaus aplinkiniams, bei pastatus suremontuoti ir prižiūrėti taip, kad jie atitiktų esminius statinių reikalavimus ir nekeltų pavojaus aplinkiniams, o tik neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę nugriauti pavojų keliantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovės prašymas įpareigoti atsakovę per 6 mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti, kad į (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir minėtame sklype esančius pastatus negalėtų patekti pašaliniai asmenys, užtikrinti, kad pastatai nekeltų pavojaus aplinkiniams, bei pastatus suremontuoti ir prižiūrėti taip, kad jie atitiktų esminius statinių reikalavimus ir nekeltų pavojaus aplinkiniams, o tik neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę nugriauti pavojų keliantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), negali būti patenkintas. Pažymėtina, kad atsakovė dar 2015-08-21 raštu Nr. A51-79925/15 buvo įpareigota užtikrinti, kad į (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir minėtame sklype esančius pastatus negalėtų patekti pašaliniai asmenys, užtikrinti, kad pastatai nekeltų pavojaus aplinkiniams, bei iki 2015-10-30 pastatus suremontuoti ir prižiūrėti taip, kad jie atitiktų esminius statinių reikalavimus ir nekeltų pavojaus aplinkiniams, arba pastatus nugriauti, šis terminas atsakovei buvo pratęstas. Tačiau pažeidimai nebuvo pašalinti, jie nepašalinti ir iki šiol, t.y. 2017 m. sausio mėn. Suprantamos atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ji dėl ligų, senyvo amžiaus ar finansinių lėšų stygiaus neturėjo galimybės per savivaldybės administracijos nustatytą terminą įvykdyti įpareigojimus, tačiau atsakovei buvo suteiktas pakankamai ilgas laiko tarpas nuo 2015-08-21 iki ieškovo kreipimosi į teismą 2016 m. birželio mėn. bei viso bylos nagrinėjimo metu iki 2017 m. sausio mėn. imtis priemonių pažeidimams pašalinti. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pastato būklė per visą ginčo laikotarpį nuo pirmosios ginčo pastato apžiūros iš esmės nepakito, pastatas nebuvo sutvarkytas tiek, kad nekeltų pavojaus aplinkiniams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgalioti specialistai ne kartą informavo atsakovę apie ginčo pastato blogą būklę, prašė užtikrinti saugumą ir imtis priemonių, kad ginčo pastatas nekeltų pavojaus, nustatė atsakovei protingus terminus imtis priemonių statinio būklei pagerinti, tačiau atsakovė per nustatytus terminus ir iki šiol statinių naudojimo priežiūrą vykdančių specialistų reikalavimų neįvykdė. Byloje nepateikta jokių įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, kad suteikus papildomą terminą atsakovei suremontuoti ginčo pastatą, tai bus padaryta, kadangi beveik per pusantrų metų laikotarpį tokie darbai, net ir siunčiant nuolatinius raginimus bei pritaikius administracinę atsakomybę atsakovei, taip ir nebuvo atlikti. Nors atsakovė prašo teismo suteikti 6 mėn. terminą, tačiau nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė ėmėsi realių priemonių pažeidimams pašalinti ar patvirtinančių atsakovės įsipareigojimą per 6 mėnesius pastatą suremontuoti ir prižiūrėti taip, kad jis atitiktų esminius statinių reikalavimus ir nekeltų pavojaus aplinkiniams. Atkreiptinas dėmesys, kad pareikštu ieškiniu siekiama apsaugoti aplinkinių gyventojų ir visuomenės interesus, kadangi ginčo pastatui yra kilusi reali grėsmė sugriūti. Atsakovė, kaip ginčo statinio savininkė, įgyvendindama savo nuosavybės teisę į statinį, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, užtikrinti, kad jai nuosavybės teise priklausantis objektas nekels pavojaus aplinkai ar aplinkinių žmonių sveikatai ar gyvybei.

Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes yra pagrindas ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti, remiantis Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 4 p. (redakcija, galiojusi ginčo metu) įpareigoti atsakovę nugriauti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)ir sutvarkyti statybvietę.

Ieškovas prašo teismo nustatyti atsakovei 15 kalendorinių dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šiam įpareigojimui įvykdyti. Iš Kultūros paveldo departamento atsiliepimo matyti, kad ginčo statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nėra registruotas Kultūros vertybių registre, tačiau patenka į Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietos Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamu Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33653) teritoriją, todėl ginčo statinio griovimo darbai turi būti suderinti su Departamentu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad turi būti rengiamas griovimo aprašas, statinio projektui turi būti gautas Kultūros paveldo departamento pritarimas, o tai akivaizdu gali užtrukti tam tikrą laiko tarpą, spręstina, kad tikslinga atsakovei nustatyti 3 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigojimui įvykdyti.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patenkinus ieškinį iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 31 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Byloje susidarė 8,67 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 8,67 EUR pašto išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 88 str.).

Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę J.B., a.k. (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti, statybvietę.

Atsakovei J.B. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nugriauti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, patirtas statinio griovimo bei statybvietės sutvarkymo išlaidas išieškant iš atsakovės.

Kitoje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J.B. valstybės naudai 39,67 EUR bylinėjimosi išlaidų. Suma priteista valstybei turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytas išlaidas valstybei, įpareigoti pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jų sumokėjimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.