Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovės V. K. atstovei J. L., atsakovės Civinity namai Klaipėda, UAB atstovams advokatei Astai Jakštienei, advokato padėjėjui Daliui Jurjonui, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui L.A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovėms Civinity namai Klaipėda, UAB ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui „IF & C Insurance AS“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama solidariai priteisti iš atsakovių 6 285,00 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje šalių atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019-01-01 apie 00.30 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ant automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčios ieškovei nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės Nissan Quashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nukrito lūžęs šalia augęs medis ir ją apgadino.

2019-02-06 ieškovė pardavė transporto priemonę Nissan Quashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. L. už 1 100 Eur.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės subjekto, privalančio atlyginti žalą, kurią padarė ant ieškovės transporto priemonės nuvirtęs medis.

Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė– tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės rūšis - deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Savivaldybių pareigą valdyti želdynų ir želdinių apsaugą, tvarkymą, želdymų kūrimą, želdinių veisimą nustato ir Želdynų įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-11-01 iki 2019-05-01). Pagal šio įstatymo 10 straipsnį želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės, kurios organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių (tarp jų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas); sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktas); išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punktą želdynų ir želdinių valdytojas – želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę. Savivaldybės, vykdančios medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (Taisyklių 3 punktas). Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 44 punkte įtvirtinta pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti.

Sisteminis nurodytų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad būtent savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą, kas apima ir tikrinimą, ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių šalinimą, taip pat pavojų keliančių medžių ar jų šakų šalinimą.

Tačiau teismas pažymi, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą. Taip pat svarbu nustatyti, ar želdynų priežiūros funkcijas savivaldybė vykdė pati (per seniūnijas), ar pagal sudarytas sutartis tą darė kiti subjektai. Jei dėl teritorijų (taip pat ir želdinių bei želdynų) priežiūros savivaldybė sudaro sutartis su trečiaisiais subjektais arba tokios funkcijos jiems perduodamos administraciniais aktais, turi būti sprendžiamas ir šių subjektų civilinės atsakomybės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2012, 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovei priklausanti transporto priemonė apgadinta nulūžus medžiui daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Žemės sklypas, kuriame yra daugiabutis namas, yra suformuotas, gautas padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ir tarp šių sklypų nėra pažymėtas aiškus riboženklis, tačiau byloje ginčo dėl to, kuriame sklype augęs medis nulūžo, nebuvo, todėl teismas plačiau dėl medžio faktinės vietos nepasisako, juo labiau, kad iš byloje esančių kadastrinio žemėlapio ištraukos, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano brėžinio, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad medis vis gi augo (duomenys neskelbtini), sklype. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims. Google maps nuotrauka, patvirtina, kad teritorija aptverta tvora. Taigi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog medis nulūžo ne valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje, o privačioje daugiabučio namo teritorijos žemėje.

Želdynų įstatymo (redakcija nuo 2017-11-01 iki 2019-05-01) 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų (1 punktas); sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis ir savivaldybėmis dėl želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais (2 punktas).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2015-05-12 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patalpų savininkų susirinkimo metu nutarta pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratoriumi atsakovę Civinity namai Klaipėda“, UAB (ankstenis pavadinimas - Vitės valdos). 2015-07-22 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2194 namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore penkeriems metams paskirta atsakovė „Civinity namai Klaipėda“, UAB.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (redakcija galiojusi nuo 2015-08-13 iki 2022-04-05) (toliau – Nuostatai) 4 punkte apibrėžtos administratoriaus atliekamos funkcijos. Nuostatų 4.3 papunktyje nustatyta, kad administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017-07-27 sprendimu Nr. T2-185 „Dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės (toliau – Taisyklės), kuriose nustatyta miesto teritorijų priežiūros tvarka ir už tai atsakingi asmenys. Minėtų Taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2017-08-02 iki 2020-03-05) 2 punkte įtvirtinta, kad Taisyklės privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad asmenys privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus. Vienas iš numatytų privalomai atliekamų darbų yra teritorijoje esančių želdinių (medžių, krūmų, vejų, gėlynų) tvarkymas vadovaujantis Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintais teisės aktais. Želdiniai turi būti tvarkomi taip, kad jie neužstotų pastatų numerių, gatvių pavadinimų lentelių ir techninių eismo reguliavimo priemonių, neblogintų matomumo ir nekeltų pavojaus eismo dalyviams ir nekliudytų pėsčiųjų bei transporto priemonių eismui (8.2 papunktis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, esant aptartam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad daugiabučio namo administratoriui – atsakovei Civinity namai Klaipėda“, UAB buvo pavesta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūra, kuri turėjo apimti ir žemės sklype augančių medžių priežiūrą. Teismas atsakovės Civinity namai Klaipėda“, UAB argumentus, kad administartorius turėjo atlikti tik 2015 m. komerciniame pasiūlyme išvardintus teritorijos priežiūros darbus (šiukšlių surinkimą, šaligatvių šlavimą, sniego valymą nuo šaligatvių, esant poreikiui žolės pjovimą) ir jai nepriklausė medžių priežiūra laiko nepagrįstais. Minėta, kad žemės sklypas apie daugiabutį namą yra suformuotas, o į administratoriaus atliekamas funkcijas patenka daugiabučio namo teritorijos (žemės sklypo) priežiūra. Taisyklių 3.7 papunktyje teritorija apibrėžiama kaip žemės sklypas ar faktiškai naudojama teritorija. Taisyklių 3.8 papunktyje numatyta, kad teritorijos tvarkytojas, be kitų šiame papunktyje, nurodutų asmenų, yra ir bendrojo naudojimo objektų administratorius, kurio pareiga tvarkyti ir prižiūrėti teritorijoje esančius želdinius (žolę, medžius, krūmus, gėlynus), vadovaujantis Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintais teisės aktais (Taisyklių 3.8, 3.9, 3.13, 8.2 papunkčiai).

Teismas atsakovės Civinity namai Klaipėda“, UAB atsiliepime išdėstytus argumentus, jog patys gyventojai savo veiksmais patvirtino, kad už medžių priežiūrą, jų fiziologinės būklės įvertinimą, laikė atsakingą Klaipėdos miesto savivaldybę laiko taip pat nepagrįstais. Pažymėtina, kad namo administratorius paskirtas buvo tik nuo 2015 m. Namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojo 2014-04-25 prašyme, adresuotame Klaipėdos miesto savivaldybei, nurodyta, kad name dar nėra bendrijos. Todėl akivaizdu, jog nesant bendrojo naudojimo objektų valdytojo, gyventojai patys turėjo kreiptis į savivaldybę leidimui dėl medžių teritorijoje kirtimo gauti.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2014-04-25 (duomenys neskelbtini) namo gyventojas R. P. pateikė Klaipėdos miesto savivaldybei prašymą nukirsti 2 vnt. sausus medžius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 2014-04-29 išduotas leidimas nukirsti 4 gluosnius ir 3 tuopas. Byloje nėra duomenų apie minėto leidimo nukirsti medžius įgyvendinimą. 2019-01-03 medžio liekanų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įvertinimo akte nurodyta, kad lūžusio medžio liekanos priskiriamos liepos (Tilia) genčiai; tiksliai nustatyti medžio rūšies nėra galimybių, nes nėra likusių jokių kitų medžio dalių. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2014-04-29 leidimas ginčo medžiui kirsti nebuvo išduotas. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš kaimynų ieškovė žinojo, jog buvo kreiptasi į savivaldybę ir dėl ginčo medžio kirtimo, tačiau procesas buvo sustojęs dėl medyje esančio gandralizdžio. Ieškovė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes nepateikė. Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovo teigimu, jokių duomenų apie pakartotinį kreipimąsi dėl medžio kirtimo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savivaldybė neturi.

Teismui laikant, jog medžių priežiūra daugiabučio namo teritorijoje (žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)) buvo pavesta atsakovei Civinity namai Klaipėda“, UAB (Taisyklų 3.8, 3.9, 3.13 papunkčiai, 5 punktas, 8.2 papunktis, Nuostatų 4.3 papunktis), pastarajai kyla pareiga atsakyti už padarytą žalą. Šiuo atveju atsakovė Civinity namai Klaipėda“, UAB nesilaikė pareigos teritorijoje prižiūrėti medžius ir, esant reikalui, imtis priemonių dėl jų pašalinimo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų laiku ir tinkamai atlikusi ginčo teritorijoje augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio) priežiūrą. Byloje nėra duomenų, kad medis būtų lūžęs dėl pašalinės jėgos, nepalankių meteorologinių sąlygų. 2019-01-03 medžio liekanų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įvertinimo akte nurodyta, kad medis buvo brandus, net perkopęs savo fiziologinę brandą; medis buvo intensyviai pažeistas vidinio kamieno puvinio. Tokios būklės galėjo nuvirsti bet kuriuo momentu.

Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą.

Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žalos dydį privalo įrodyti asmuo, kuris reikalauja žalos atlyginimo, kadangi žala bei jos dydis nėra preziumuojami. Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį turi nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovas nesutikdama su ieškovo įrodinėjamu žalos dydžiu, turi paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovų įrodinėjamą žalos dydį). Visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita.

Iš byloje esančių fotonuotraukų, antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad lūžęs medis apgadino transporto priemonę: stipriai įlenkta priekinė dalis, stogas, išdaužtas stiklas, automobilio rėmas deformuotas. Ieškovė pateikė UAB „PAJŪRIO AUTORIKA“ 2019-01-03 vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad transporto priemonės rinkos vertė iki įvykio 7 385 Eur; apgadintos transporto priemonės vertė 1 046 Eur; nuostoliai, įvertinus transporto priemonės vertę iki įvykio ir jos rinkos (likutinę) vertę sudaro 6 339 Eur. Iš 2019-02-06 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė transporto priemonę pardavė už 1 100 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad jai padaryta žala yra 6 285 Eur (7 385 - 1 100). Byloje ginčo dėl žalos dydžio nebuvo. Byloje duomenų, kad paties nukentėjusiojo (ieškovės) veiksmai lėmė žalos atsiradimą, byloje nėra.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovė įrodė atsakovės „Civinity namai Klaipėda“, UAB civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovei nepaneigus žalos dydžio, iš atsakovės „Civinity namai Klaipėda“, UAB priteistina 6 285 Eur žalos atlyginimo ieškovei. Ieškovės ieškinys atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 189 Eur žyminio mokesčio, patyrė kitų išlaidų 190,50 Eur, iš viso 379,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 10 punktas). Teismo nuomone, šios išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad nors ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų nėra. Ieškovei sprendimu priteisiamas visas ieškiniu pašomas žalos atlyginimo dydis, o tai, kad žala priteisiama ne iš abiejų atsakovių, o iš vienos, įtakos priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui neturi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės „Civinity namai Klaipėda“, UAB 6 285 Eur (šešis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) žalos atlyginimo ir 379,50 Eur (tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. K. naudai.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.