Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2016 m. lapkričio 13 d., apie 17.30 val., Dysnos g. 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį bei apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Taip A. K. pažeidė KET 9, 114, 126, 222 punktus ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, jog pripažįsta, kad būdamas neatidus apgadino svetimą automobilį. Apgadinto automobilio savininkei jis paskambino ir atsiprašė. A. K. neigia, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Jo teigimu, 2016 m. lapkričio 13 d., sekmadienį jis kartu su savo sutuoktine vyko į spektaklį „Trys mylimos“, vykusį 18 val. Jaunimo teatre adresu Arklių g. 5, Vilniuje. Važiavo senamiesčio gatvėmis ir ieškojo vietos priparkuoti automobiliui. Iš Rūdininkų gatvės pasuko į Dysnos gatvę. Minimos gatvės dešinėje pusėje buvo priparkuotų automobilių eilė. Važiavo lėtai toliau, žvalgydamasis laisvos vietos. Dešinėje pusėje buvo automobilių stovėjimo aikštelė. Jis ją šiek tiek pravažiavo, tačiau pamatęs, kad prie sienos yra laisvos vietos automobiliui priparkuoti, įjungė atbulinę pavarą, pavažiavo atgal ir vėliau įsijungęs pirmą pavarą įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę ir priparkavo automobilį laisvoje vietoje. Važiuojant atbuline pavara, spaudžiant stabdį pajuto lyg krestelėjimą, tačiau garso ar suveikusios automobilio signalizacijos neišgirdo, nes jo automobilyje grojo muzika. Pažiūrėjęs pro galinio matymo veidrodėlį, pamatė gale stovintį tamsų automobilį. Matė jį arti, tačiau buvo tikras, kad jo nekliudė. Pamanė, kad tai dėl to, kad automobilio ratais užvažiavo ir tuoj pat nuvažiavo nuo bortelio. Taigi vos už 30 metrų nuo kliudyto automobilio Toyota jis paliko savo automobilį. Išlipęs iš automobilio savo automobilio neapžiūrėjo, nes nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis. Jam tai buvo eilinis krestelėjimas, kuris būna kaskart važiuojant nelygiomis Vilniaus gatvėmis. Kartu su sutuoktine praėjo pro Toyota Auris automobilį, tačiau praėjo pro neapgadintą šoną, pro automobilio kairįjį šoną, abu su sutuoktine stabtelėjo, pažiūrėjo į automobilį Toyota ir abu įsitikino, kad tas krestelėjimas buvo arba dėl to, kad pervažiavo bortelį arba atsirėmė į Toyota farkopą. Ramus stebėjo spektaklį, palikęs telefoną namuose. Praėjus porai valandų grįžo prie automobilio ir rado užkištą šaukimą atvykti į policiją. Sekančią dieną nuvyko į policiją.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu A. K. nurodė, kad 2016 m. lapkričio 13 d., apie 17.30 val. Dysnos g., parkuojant automobilį HONDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tamsu ir nepastebėjęs už nugaros esančio automobilio, įsirėmė į jo bamperį. Pastatė automobilį aikštelėje. Kadangi telefono su savimi neturėjo ir aplinkui žmonių nepastebėjo, ėjo pasiimti telefono. Grįžęs prie automobilio rado už stiklo užkištą pranešimą (b.l. 12).

Nukentėjusioji E. G. teismo posėdyje nurodė, kad buvo sekmadienis, ji su draugėmis susitarė eiti į teatrą, pasistatė savo automobilį, spektaklis turėjo prasidėti 17.30 val. Nuėjus nuo automobilio apie 200 metrų, jai suveikė pultelyje signalizacija. Prieš tai ji girdėjo garsą. Grįžusi prie savo automobilio pamatė, kad pora žmonių jį apžiūrinėjo, ji pati pamatė įlenktą dešinės pusės užpakalinį bamperį. Ji paklausė žmonių, ar kas matė įvykį, žmonės atsakė, kad matė ir sutiko parašyti paaiškinimus, parodė į netoli nuvažiavusį automobilį Honda. Policijos pareigūnus ji iškvietė pati. Kai ji išgirdo signalizaciją ir priėjo prie savo automobilio, praėjo 5-10 minučių.

E. G. 2016 m. lapkričio 13 d. duotuose paaiškinimuose nurodė, kad 2016 m. lapkričio 13 d. pastatė automobilį Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) netoli Mėsinių g. 5. Apie 17.30 val. suveikė signalizacija, kad kažkas atsitiko. Grįžusi pamatė, kad yra įlenktas vienas užpakalinės dalies automobilio šonas. Užklausė šalia buvusių žmonių, ar nematė kas atsitiko. Jai pasakė, kad automobilio Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvažiavo į jos automobilį, pastatė savo automobilį už kelių metrų ir pasišalino. Ji iškvietė policiją. Įvykio liudytojai R. S. ir A. K. (b.l. 7).

Liudytoja A. K. teismo posėdyje nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji su bendradarbiu R. S. ir dar kitu draugu rūkė lauke šalia darbovietės, prie restorano. Išgirdo automobilio atsitrenkimo į kitą automobilį garsą, tačiau paties susidūrimo nematė. Tai įvyko už 10 metrų nuo jų. Raudonos spalvos automobilis galu atsitrenkė į mėlyno automobilio galą. Raudonas automobilis sustojo kitoje aikštelėje, iš jo išlipo vyras ir moteris, priėjo prie automobilio Toyota galo, žvilgtelėjo į jį ir nuėjo į teatrą. Tada pasirodė mėlyno automobilio savininkė, nes jai suveikė signalizacija bei paklausė, ar jie matė įvykį. Jie atsakė, kad matė ir parašė paaiškinimus.

A. K. 2016 m. lapkričio 13 d. duotuose paaiškinimuose nurodė, kad apie 17.30 val. per darbo pertrauką su kolegomis sėdėjo lauke ir rūkė. Tuo metu priešais jų akis vienas raudonos spalvos automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulomis, atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš automobilio Honda išlipo vidutinio amžiaus apie 45 metų vyras su žilais plaukais ir su juo buvusi moteris – liekna blondinė, jie priėjo prie automobilio Toyota Auris, jį apžvelgė ir greitu žingsniu nužingsniavo „ŠMC kavinės“ pusėn. Jie priėjo apžiūrėti įdaužto automobilio ir tuo metu atėjo savininkė, kuriai viską papasakojo. Automobilį Honda vairavo vyras (b.l. 8).

Liudytojas R. S. teismo posėdyje parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, būdamas maždaug 15-20 metrų nuo įvykio jis matė, kaip raudonos spalvos automobilis Honda Civic važiavo į posūkį atbuline eiga ir įvažiavo į automobilį Toyota, buvo girdimas smūgis. Tada raudonos spalvos automobilis įvažiavo į aikštelę, iš jo išlipo vyras ir moteris bei nuėjo link automobilio, kurį apgadino. Jie apie pusę sekundės apžiūrėjo apgadintą automobilį, t.y. pasilenkė ir pažiūrėjo, įvertino žalą bei nuėjo toliau. Jie stovėjo iš automobilio kairės pusės, o smūgis buvo dešinėje pusėje. Susidūrimo garsas buvo didelis, pradėjo kaukti dviejų automobilių signalizacija. Pamatęs susidūrimą jis rengėsi eiti ir klausti, ką jie padarė, bet kai jie pastatė savo automobilį, jis pamanė, kad jie patys prieis prie apgadinto automobilio. Tada atbėgo apgadinto automobilio savininkė ir paklausė, ar kas matė įvykį.

R. S. 2016 m. lapkričio 13 d. duotuose paaiškinimuose nurodė, kad darbo pertraukos metu, apie 17.30 val. su kolegomis pamatė, kaip raudonos spalvos automobilis Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga įvažiavo į automobilį Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Hondos vairuotojas greitai pasišalino iš įvykio vietos į gretimą stovėjimo aikštelę. Hondos savininkas apžiūrėjo Toyotai padarytą žalą ir nuėjo. Kaltininkas yra vyras žilų plaukų, vairuotojas buvo su moterimi (pakeleive) (b.l. 9).

Liudytoja E. K. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra A. K. sutuoktinė. Liudytoja nurodė, kad tą dieną jie važiavo į spektaklį Jaunimo teatre „Trys mylimos“, buvo vakaras. Ieškojo vietos prisiparkuoti, važiavo senamiesčio gatvėmis ir pamatė vieną vietą. Vyras įjungė atbulinę pavarą ir pajuto krestelėjimą, garso neišgirdo. Jie prisiparkavo kitoje vietoje, o ta mašina buvo šalia už kampo. Vyras sakė, kad gali būti, kad trinktelėjo į forkopą. Kai ėjo pro tą mašiną, stabtelėjo, vyras pasakė, kad nėra apgadinimų. Grįžus iš spektaklio, rado pranešimą. Vyras kitą dieną nuvažiavo išsiaiškinti. Ji labai apgailestauja dėl susidariusios situacijos, atsiprašė nukentėjusiosios. Ji pati vairuoja 10 metų ir tuo metu nesuvokė, kad vyras galėjo atsitrenkti į kitą automobilį. Buvo krestelėjimas, lyg užvažiuotų ant bortelio, ar į duobę. Jokio garso nebuvo, signalizacijos negirdėjo.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu ir teisme A. K. prisipažino, jog būdamas neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį jį apgadino.

Be A. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:

- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2016 m. lapkričio 13 d., 17.49 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu Mėsinių g. 5, Vilniuje, prie gatvės prieš kelias minutes apgadintas stovintis pranešėjos automobilis TOYOTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi šalimais be vairuotojo. Pranešėjai pasakė liudytojai (b.l. 4);

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigūno A. T. 2016 m. lapkričio 13 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 13 d., apie 17.55 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Mėsinės g. 5, į pranešėjos automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas paliko automobilį šalia esančioje aikštelėje ir išėjo. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi Toyota automobilio vairuotoja E. G., kuri paaiškino, kad atvažiavo prie Mėsinės g. 5 pastato ir paliko automobilį neapgadintą, o apie 17.30 val. supypsėjo automobilio signalizacijos pultelis, kuris pranešė, kad į jos automobilį kažkas atsitrenkė. Priėjus prie automobilio pamatė apgadintą galinį bamperį. Prie pranešėjos priėjo įvykio liudytojai R. S. ir A. K., kurie dirba šalia esančioje kavinėje, ir kurie matė eismo įvykį, kaip automobilio Honda Civic vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga galiniu bamperiu dešine puse kliudė stovintį Toyota automobilį ir neišlipęs nuvažiavo į šalia esančią automobilių stovėjimo aikštelę, pastatė automobilį ir su šalia sėdėjusia moteriške išlipę nuėjo. Praeidami pro Toyota automobilį jį apžiūrėjo ir nuėjo toliau. Patikrinus per duomenų bazes bandė susisiekti su Hondos automobilio savininku telefonu (duomenys neskelbtini), tačiau jis ragelio nekėlė. Automobilio Honda vairuotojui už priekinio stiklo paliktas šaukimas atvykti į Kelių policijos valdybą (b.l. 3);

- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu ir automobilio Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta, atvykus policijos pareigūnams (b.l. 5);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu automobiliui Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas galinis bamperis, automobiliui Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - galinis bamperis (b.l. 6);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad raudonos spalvos automobilis Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 10);

- 2016 m. lapkričio 13 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktais, iš kurių matyti, kad ant automobilio Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rastas galinio bamperio dešinio kampo defektas, aukštis nuo žemės 0,56-0,75 m (b.l. 13); ant automobilio Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rastas galinio bamperio dešinio kampo defektas, aukštis nuo žemės 0,38-0,74 m (b.l. 14);

- fotolentele, kurioje užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai bei jų aukščiai (b.l. 15-16).

Įvertinęs abiem automobiliams nustatytų apgadinimų lokalizaciją, nukentėjusiosios E. G., liudytojų R. S. ir A. K., betarpiškai mačiusių nagrinėjamą eismo įvykį, parodymus, šių liudytojų nurodytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, taip pat A. K. parodymus, teismas sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje A. K., vairuodamas automobilį HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį bei apgadino. Todėl A. K. pagrįstai yra traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei A. K. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ATPK 127 straipsnio sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti, be kita ko, automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. K. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teisme teigė, jog važiuodamas atbuline eiga jis pajuto lyg krestelėjimą, tačiau garso ar suveikusios automobilio signalizacijos neišgirdo. Manydamas, kad užvažiavo ant bortelio ar įvažiavo į duobę, jis priparkavo savo automobilį netoliese esančioje laisvoje vietoje bei praeidamas su žmona pro automobilį Toyota į jį žvilgtelėjo, tačiau jokių apgadinimų ant jo nepamatė, nes praėjo pro šio automobilio neapgadintą šoną. Tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. K. kaltę, tyčia pasitraukus iš eismo įvykio vietos.

A. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, patvirtina tiesiogiai nagrinėjamą įvykį matę liudytojai R. S. ir A. K., kurie duodami parodymus teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, jog jiems rūkant lauke matė, kaip raudonos spalvos automobilis Honda, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į mėlynos spalvos stovinčio automobilio Toyota galinę dešinės pusės dalį. Iš automobilio Honda išlipę vyras ir moteris priėjo prie automobilio Toyota, pasilenkė, pasižiūrėjo bei nuėjo toliau. Šių liudytojų teigimu, smūgis buvo pakankamai stiprus ir girdimas, kaip parodė R. S., suveikė dviejų automobilių signalizacija.

Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi jie yra analogiški jų paaiškinimams, duotiems iš karto po eismo įvykio atvykusiems policijos pareigūnams, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams bei byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. S. ir A. K. asmeniškai pažinotų administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, galėtų būti šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai jį apkalbėti.

Nukentėjusioji E. G. taip pat patvirtino teismui, kad priparkavus savo automobilį Toyota bei nuėjus nuo jo apie 200 metrų, pultelyje suveikė signalizacija. Grįžusi prie savo automobilio ji pamatė įlenktą dešinės pusės užpakalinį bamperį, o šalia jos automobilio buvę liudytojai R. S. ir A. K. nurodė, kad į jos automobilį atsitrenkė raudonos spalvos automobilis Honda.

Teismas nesivadovauja administracinėn atsakomybėn trauktino asmens A. K. ir liudytojos E. K. teiginiais, jog pajutę kažkokį krestelėjimą jie manė, kad užvažiavo ant bortelio ar įvažiavo į duobę, nes juos paneigia liudytojų R. S. ir A. K. parodymai, kurie nurodė, jog smūgis buvo pakankamai stiprus, nuo kurio suveikė net dviejų automobilių signalizacija. Tai, kad smūgis buvo pakankamai stiprus ir girdimas, patvirtina ne tik nukentėjusiosios ir aukščiau minėtų liudytojų parodymai, kurių patikimumu teismas neturi jokio pagrindo abejoti, bet ir abiems automobiliams nustatyti apgadinimai. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, darytų iš karto po eismo įvykio, automobilio Toyota Auris galinis bamperis buvo ne tik įbrėžtas, bet ir gerokai įlenktas, o ant automobilio Honda įbrėžimai taip pat buvo pakankamai gilūs ir šių apgadinimų nepamatyti buvo tiesiog neįmanoma, įvertinus tai, jog A. K. visgi buvo priėjęs prie automobilio Toyota bei pasilenkęs ji trumpai apžiūrėjo.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, nukentėjusiosios E. G., liudytojų R. S. ir A. K. parodymus, abiems transporto priemonėms nustatytus pakankamai stiprius apgadinimus, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. eismo įvykio metu vairavęs automobilį Honda Civic ir sukėlęs eismo įvykį, suvokė, jog pažeidė nukentėjusiosios interesus, nes smūgis buvo pakankami stiprus bei girdimas, nuo jo suveikė automobilių signalizacija, be to, jis pats juto krestelėjimą, buvo priėjęs nuo nukentėjusiosios automobilio Toyota bei jį trumpai apžiūrėjo, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko ir apie jį policijos pareigūnams nepranešė. Tokie A. K. veiksmai pripažintini tyčiniais ir negali būti vertinami jo sąžiningu klydimu dėl savo veiksmų teisėtumo. A. K. nurodyta aplinkybė, kad jis praėjo pro automobilio Toyota kairiąją pusę, todėl nepastebėjo šio automobilio dešinės pusės apgadinimų, taip pat negali būti pagrindu netraukti jo atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nes pajutęs, kaip jis pats teigia, krestelėjimą, jis privalėjo atidžiau apžiūrėti nukentėjusiosios automobilį bei įsitikinti, ar nėra padaryta žala, o ne trumpai žvilgtelėti į šį automobilį bei pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Net jeigu A. K. tuo metu skubėjo į Jaunimo teatre vyksiantį spektaklį ir neturėjo laiko laukti nukentėjusiosios, jis turėjo realią galimybę parašyti raštelį, nurodyti savo kontaktinius duomenis bei palikti šį raštelį už nukentėjusiosios automobilio valytuvų. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad A. K. veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, kadangi jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl pažeidėjas baustinas.

Dėl nuobaudos skyrimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, nuoširdžiai dėl jo gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertina padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes bei atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. K. – anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (greičio viršijimą), galiojančių nuobaudų neturi, augina tris vaikus, iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindo A. K. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti mažesnę baudą, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir už juos skirti:

- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 30 eurų baudą;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, – 300 eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, skirti A. K. galutinę administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti įmokos kodą ir ROIK Nr. 16063228023. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.