Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G., išnagrinėjusi R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2016 m. rugpjūčio 26 d., apie 15.00 val., V. Grybo g. 21, Vilniuje, prie 21 namo, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 2,37 promilės (po paklaidos) girtumas. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Apklausiama 2016-09-29 teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama R. G. savo kaltės nepripažino ir neigė vairavusi automobilį, būdama neblaivi (b. l. 14), tačiau vėliau savo poziciją pakeitė ir 2016-10-12 teismo posėdyje prisipažino kalta, parodė vairavusi automobilį neblaiviame stovyje, su nustatytu girtumu sutinko. Protokole savo valia nurodė neblaivi vairavusi automobilį, pareigūnai nevertė prisipažinti. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi (b. l. 28-32).

Administracinio teisės pažeidimo protokole prie asmens paaiškinimo R. G. nurodė, kad labai gailisi dėl vairavimo išgėrus. Iš ryto išgėrė sidro (b. l. 1-2).

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas L. V. parodė, jog įvykį atsimena, tai, regis, buvo penktadienis, jis važiavo pas stomotologą. Stovėdamas Grybo gatvėje esančioje sankryžoje ir laukdamas žalio šviesoforo, besidairydamas pamatė, kaip prekybos centro „Maxima“ aikštelėje stovinčiame automobilyje prie vairo sėdinti moteris užsivertė gerti alkoholio butelį. Pamatęs tokį vaizdą, užsuko į aikštelę ir nutarė pastebėti, ar moteris nebandys vairuoti, paskambino į policiją, norėdamas įspėti. Matė, kaip moteris išlipo iš automobilio, nuėjo priduoti butelius, tuomet užėjo į parduotuvę apsipirkti, matė, kad ji pirko alkoholį. Išėjus moteriai iš parduotuvės, jis dar kartą paskambino policijai, norėdamas pranešti, jog netrukus moteris gali pradėti važiuoti, ir toliau stebėjo, tuo pačiu pradėjo ją filmuoti mobiliuoju telefonu. Moteris nuėjo prie automobilio, atsisėdo į jį, užvedė variklį, įjungė galinę pavarą ir pradėjo po truputį judėti (tokią aplinkybę tvirtina kategoriškai), pavažiavo nedaug, gal kokį metrą, po ko jis nieko nelaukdamas, bijodamas, kad ši išvažiuos į kelią ir siekdamas kuo greičiau sustabdyti, iš karto pribėgo, pabarbeno į langą, atidarė dureles ir bandė ištraukti raktą. Jam nepavyko, kadangi automobilis buvo su automatine pavarų dėže, buvo įjungta atbulinė pavara, todėl negalėjo ištraukti raktelių. Tuo metu kaip tik atvažiavo policijos pareigūnai ir jis viską papasakojo. Pats išskubėjo pas gydytoją, tačiau vėliau sugrįžo ir parašė paaiškinimą. Liudytojas taip pat pažymėjo, jog vairuotoja buvo neblaivi, svirduliavo, nelabai orientavosi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Jis R. G. nepažįsta, ją tą dieną matė pirmą kartą, neturi jokio pagrindo ją apkalbėti (b. l. 28-32).

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas D. V. parodė, jog tarnybos metu buvo gautas pranešimas, jog Grybo gatvėje prie parduotuvės „Maxima“ iš aikštelės automobiliu „Audi A6“ bando išvažiuoti galimai neblaivi vairuotoja. Atvykęs pagal iškvietimą, pamatė aikštelėje stovintį nurodytos markės automobilį, kurio variklis tuo metu buvo išjungtas, automobilis stovėjo 1-1,5 m išvažiavęs iš stovėjimo vietos. Iš karto pasitiko pranešėjas, kuris sakė, jog atėmė iš nurodyto automobilio vairuotojos raktus. Pastaroji sėdėjo prie vairo, atrodė neblaivi, sklido alkoholio kvapas. Negali atsakyti, ar moteris kažką aiškino dėl vairavimo. Netrukus atvyko kiti pareigūnai, buvo atvežtas alkotesteris, jis nedalyvavo tikrinant girtumą. Atsimena tik, jog moteris parodė savo pirkinius, tarp kurių buvo ir alkoholiniai gėrimai (alus, trauktinė), gėrimų talpos buvo uždarytos, sakė, jog gėrė vaistų (b. l. 28-32).

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas R. G. parodė, jog 2016-08-26 sugrįžęs į namus sužinojo, kad žmonai buvo surašytas protokolas dėl vairavimo išgėrus. Jo sutuoktinei R. G. yra atlikta galvos operacija, paprastai jis pastarąją nuveža į parduotuves apsipirkti, o po to parsiveža atgal. Žmona negali nešti sunkių pirkinių. Su R. G. iš vakaro kalbėjo, jog jei ji kitą dieną, t. y. 2016-08-26, vyks į parduotuvę ir ją reiks parvežti namo, tegul jam paskambina, jis apie 15-16 val. važiuos namo ir ją paims. 2016-08-26 jis iš žmonos jokio skambučio nesulaukė, apie 15 val. pats bandė jai prisiskambinti, skambino gal tris kartus, tačiau nepavyko. Su žmona nebuvo susitaręs, kad ją reiks paimti iš Grybo gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“. Iki nurodytos parduotuvės yra vos 2 minutės kelio (b. l. 28-32).

Nors apklausiama 2016-09-29 posėdžio metu R. G. savo kaltę bandė neigti ir tikino neblaiviame stovyje nevairavusi, teigė 2016-08-26 buvusi išgėrusi sidro bei alaus, tačiau ją iki parduotuvės neva atvežė kaimynas, o parvežęs būtų vyras, kurio ji kaip tik ir laukė sėdėdama automobilyje, vėliau tokią savo poziciją pakeitė, sutiko su jai surašytu protokolu ir pripažino, jog būdama neblaivi transporto priemonę visgi vairavo (b. l. 14, 28-32). Pažymėtina, jog ir administracinio teisės pažeidimo protokole prie asmens paaiškinimo R. G. iš karto taip pat prisipažino esanti kalta, nurodė vairavusi neblaivi, gailėjosi (b. l. 1-2). Akivaizdu, jog supratusi jai gresiančią atsakomybę 2016-09-29 teisme posėdyje R. G. stengėsi tokios atsakomybės išvengti ir davė save teisinančius parodymus, tačiau teismui nutarus atlikti įrodymų tyrimą, kviečiant ir tiesiogiai apklausiant liudytojus, po kito teismo posėdžio, kurio metu buvo apklausta dalis liudytojų, peržiūrėtas byloje esantis vaizdo įrašas, matydama esant akivaizdžius kaltės įrodymus (beje, netgi pastarosios sutuoktinis nepatvirtino buvus susitarimą 2016-08-26 parvežti ją iš Grybo gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“, jis į nurodytą vietą nevažiavo ir apie įvykį sužinojo tik pargrįžęs į namus), paprašė įrodymų tyrimo nebetęsti, daugiau liudytojų nebekviesti ir nurodė pilnai pripažįstanti savo kaltę. Be pačios R. G. prisipažinimo jos kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš R. G. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-69964924-16 matyti, jog jame užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Įrodinėdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, teismas nebejotinai remiasi liudytojo L. V. parodymais. Būtent šis liudytojas ir buvo tas asmuo, kuris tiesiogiai matė ir fiksavo pažeidimo padarymo faktą. Teismas liudytoją L. V. tiesiogiai apklausė teismo posėdyje, aiškindamasis visas bylai reikšmingas aplinkybes. Apklausiamas L. V. parodė, kad stovint sankryžoje jo dėmesį patraukė už vairo sėdinti ir alkoholį gerianti moteris, kaip vėliau paaiškėjo R. G.. Jis nutarė pastarąją stebėti, paskambino policijai, pranešdamas apie galimą pažeidimą. Liudytojo įtarimai pasitvirtino, kadangi L. V. parodė, jog grįžusi su pirkiniais iš parduotuvės R. G. atsisėdo į automobilį, užvedė variklį, įjungė atbulinę pavarą ir pradėjo judėti, po ko jis nedelsdamas pribėgo prie jos, pabarbeno į langą, atidarė dureles ir puolė iš spynelės traukti raktus. Nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas, pastaroji sunkiai orientavosi aplinkoje. Taigi, kaip matyti, liudytojas aiškiai, nuosekliai ir kategoriškai patvirtino, kad R. G. transporto priemonę vairavo. Tokie liudytojo parodymai pilnai sutampa ir su pastarojo rašytiniame paaiškinime išdėstytomis aplinkybėmis (b. l. 6). Netikėti ar abejoti tokiais parodymais teismas neturi pagrindo. Nenustatyta, jog liudytojas yra suinteresuotas ir turi bent kokį pagrindą apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Tarp pastarųjų nebuvo kilę jokių konfliktų, liudytojas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra netgi pažįstami. Aplinkybių, leidžiančių bent jau įtarti liudytojo šališkumą, nenurodė ir pati R. G., kuri, kaip matyti, galiausiai ir pati prisipažino vairavusi. Tai, kad liudytojo nurodytos aplinkybės yra objektyviai teisingos, matyti ir iš jo pateikto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota, kaip atėjusi prie automobilio R. G. atsisėda į jį, užveda variklį, įjungia atbulinę pavarą ir automobilis pradeda judėti (b. l. 12). Vos tik prasideda judėjimas, įrašas nutrūksta, kadangi, kaip nurodė L. V., jis iš karto nuskubėjo prie automobilio, siekdamas nedelsiant nutraukti vairavimą. Pažymėtina, jog tas faktas, kad administracinėn atsakomybėn traukiama R. G. spėjo nuvažiuoti tik nedidelį atstumą, neturi jokio įtakos nagrinėjamo pažeidimo kvalifikavimui. Teisme apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas D. V., kuris į įvykio vietą atvyko pirmas, taip pat parodė, jog automobilis iš stovėjimo vietos buvo truputį išvažiavęs (apie 1-1,5). Taigi tiek R. G. prisipažinimas, tiek liudytojų parodymai, taip pat pateiktas vaizdo įrašas neleidžia abejoti, jog administracinėn atsakomybėn traukiama R. G. protokole nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonę pastaroji vairavo, būdama neblaivi. Ne tik liudytojai patvirtino matę akivaizdžius girtumo požymius, tačiau neblaivumo faktą rodo ir alkotesterio kvito duomenys, iš kurių matyti, jog R. G. 2016-08-26, 15.10 val., nustatytas 2,37 promilės girtumas (b. l. 8). Teismas taip pat vertina ir rašytinę bylos medžiagą, t. y. Vilniaus apskrities VPK Patrulių Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulės E. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-08-26 gautas pranešimas apie Grybo gatvėje, prie pastato Nr. 21 sulaikytą galimai neblaivią automobilio vairuotoją. Atvykus nurodytu adresu, pranešėjas L. V. paaiškino, kad važiuodamas Grybo gatve, pastebėjo, kaip automobilyje, vairuotojo vietoje sėdinti moteris geria alkoholinius gėrimus, o būtent – „Trejos devynerios“. Po kurio laiko vairuotoja išlipusi iš automobilio nuėjo priduoti tarą, o grįžusi atgal sėdo į mašiną, ją užvedė ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Tada pranešėjas pribėgo, užgesino variklį, atėmė iš vairuotojos automobilio raktelius. Atvykus pareigūnams, automobilio variklis buvo išjungtas, vairuotojo vietoje buvo rasta R. G., su kuria bendraujant nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai. Pastaroji nurodė iš ryto gėrusi alkoholinius gėrimus, teigė atvažiavusi į parduotuvę nusipirkti burokėlių. Alkotesteriu jai nustatytas 2,41 prom. girtumas. Vairuotoja su alkotesterio parodymais sutiko (b. l. 4). 2016-08-26 pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo R. G. buvo nušalinta nuo automobilio vairavimo iki išblaivės (b. l. 9). Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamai R. G. pilnai pripažinus savo kaltę, teismui nebebuvo tikslinga kviesti ir apklausti pareigūnę E. B., taip pat liudytoją M. G., dėl ko įrodymų tyrimas buvo baigtas be pastarųjų apklausos.

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. G., vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis – 2,37 promilės (po paklaidos) girtumas. Tokie jos veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Tuo pačiu pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole prie pažeidimo esmės bei aplinkybių netiksliai nurodyta pažeidimo data, t. y. vietoje nurodytos rugpjūčio 23 d. turi būti rugpjūčio 26 d. (grafoje „pažeidimo data, laikas, vieta“ data nurodyta teisingai). Tai, jog pažeidimas buvo įvykdytas rugpjūčio 26 d. patvirtinta byloje esanti medžiaga – pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykį mačiusio asmens paaiškinimas, o taip pat ir alkotesterio kvitas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nurodytas protokolo netikslumas taisytinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (nors administracinėn atsakomybėn traukiama R. G. galiausiai prisipažino ir nurodė besigailinti, tačiau atsižvelgiant į jos nenuoseklią poziciją proceso metu, mėginimą išvengti atsakomybės, pagrindo ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytai aplinkybei nėra), taip pat įvertinama R. G. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, 50 proc. nedarbinga, administracine tvarka bausta, galiojančių nuobaudų neturi). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus R. G. ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą su teisės vairuoti atėmimu minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti R. G. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numato įstatymas. Pastarosios padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių pažeidimų, susijusių su asmens neblaivumu, netinkamu savo elgesio vertinimu ir kitų visuomenės narių intereso negerbimu. Asmuo, vairuodamas transporto priemonę girtumo būklėje, yra pavojingas visuomenei ir turi prisiimti tokio elgesio pasekmes. Jokių pažeidimo padarymo išimtinių sąlygų ar aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis ATPK 325 straipsnio 1 dalimi, nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai. Kadangi R. G. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų, laikytina, kad ji teisės vairuoti transporto priemones neteko nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. G. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai 579 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejų metų laikotarpiui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16060879752. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).