- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- 1S-49/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Advokatai
- Adomas Liutvinskas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. I. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties, kuria įtariamajam A. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. sausio 20 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. I. įtariamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe su E. A., A. B., kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Baltarusijos Respublikoje, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų - hašišo (22182,91 g) ir organizavo jų kontrabandą į Baltarusijos Respubliką, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. gegužės 10 d., nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - hašišo (22182,91 g). 2010 m. gegužės 10 d., iš anksto susitaręs, minėtas narkotines medžiagas atgabeno prie tyrimo nenustatyto automobilių serviso, Kauno mieste, kur šias narkotines medžiagas perdavė E. A. ir A. B., nurodydamas jas kontrabandos būdu nugabenti į Baltarusijos Respubliką. E. A. ir A. B., vykdydami A. I. nurodymą, 2010 m. gegužės 10 d. iš A. I. gautas narkotines medžiagas paslėpė A. B. automobilyje „Peugeot Partner", v. n. (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje, o 2010 m. gegužės 11 d. A. B. šias narkotines medžiagas automobiliu „Peugeot Partner", v. n. (duomenys neskelbtini), kontrabandos būdu išgabeno per Lietuvos Respublikos sieną į Baltarusijos Respubliką, kur buvo sulaikytas muitinės pareigūnų. Šiais veiksmais A. I. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje.
2012 m. balandžio 18 d. A. I. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas A. I. buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas įtariamajam A. I. pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. sausio 20 d.
Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas motyvavo tuo, kad būdamas laisvėje įtariamasis A. I. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Be to, teismas konstatavo, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties.
Šalies argumentai
Įtariamojo A. I. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį. Gynėjas teigia, kad teismas nepagrįstai pratęsė A. I. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Nurodo, kad teismo išvada, jog suimtasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra nepagrįsta bylos duomenims. A. I. yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl teismo išvada, kad jo socialiniai ryšiai Lietuvoje nėra stiprūs, yra nepagrįsta ir nesudaro pagrindo tęsti suėmimo terminą. Be to, gynėjas pažymi, kad teismas A. I. taikomo suėmimo terminą tęsia tais pačiais pagrindais, kuriais jis buvo paskirtas. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika gynėjas nurodo, kad, tęsiant suėmimo terminą, šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindai jau nėra pakankami, be to, teismas turi spręsti ar švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomųjų priemonių tikslų. Suėmimas gali būti tęsiamas tik tada, kai to reikalauja viešasis interesas, kuris nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Gynėjas taip pat teigia, kad suėmimo termino tęsimas jo ginamajam grindžiamas jam pareikštų įtarimų vertinimu, t. y. manant, kad pareikšti įtarimai yra pagrįsti. Skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje užsitęsė per ilgai. Teismo išvada, kad ikiteisminis tyrimas vyksta pakankamai intensyviai neatitinka tikrovės. Pagal A. I. pareikštus įtarimus ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atlikti ir visi bylai reikšmingi duomenys gauti. Teismo išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai yra formali ir deklaratyvi.
Teismo posėdyje įtariamojo A. I. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo A. I. gynėjo skundas atmetamas.
BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Faktinių duomenų visuma, kurių pagrindu A. I. buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, leidžia manyti, jog įtariamasis A. I. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti tarnybiniuose pranešimuose, įtariamojo A. B. apklausų protokoluose, kratos, daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose ir kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Pažymėtina, jog spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą, teismas suimtojo kaltės klausimo nesprendžia ir įrodymų nevertina. Šie klausimai nagrinėjami teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.
Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė įtariamajam A. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais.
Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių visumą. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Apygardos teismas, spręsdamas dėl suėmimo taikymo pagrindo buvimo, atsižvelgė į tai, kad A. I. yra išsituokęs, iki suėmimo nedirbo, be to, įtariamasis galimai gabeno narkotines medžiagas į užsienio valstybes ir iš to galima spręsti, jog jis turi ryšių užsienyje. Iš A. I. parodymų, duotų 2012 m. balandžio 18 d. apklausos metu, matyti, jog įtariamasis turi giminaičių Maskvoje. Išvardintų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad taikant šiuo metu švelnesnę bei suėmimas kardomąją priemonę, A. I. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šio pagrindo buvimo nešalina skunde nurodytos aplinkybės, kad A. I. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimą šiuo pagrindu.
BPK 122 straipsnio1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 p.). Nors A. I. praeityje neteistas, tačiau šiuo metu įtariamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, kurie abu patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaip minėta, įtariamasis iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legaliai gaunamų pajamų. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai padarytos organizuota grupe ir yra susijusios su neteisėtu būdu gaunamomis pajamomis. Išvardintų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas A. I. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta.
BPK 122 straipsnyje nurodyti bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką, ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, atliktų proceso veiksmų kiekis. Dėl bylos sudėtingumo ir didelės apimties Lietuvos apeliacinis teismas išsamiai pasisakė 2012 m. lapkričio 5 d. nutartyje, tie patys kriterijai nustatyti nagrinėjant ir šį skundą. Per paskutinius du kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius buvo apklausti liudytojai, gauti atsakymai į teisinės pagalvos prašymus, sujungti ikiteisminiai tyrimai, atliktos apžiūros bei kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Patikrinus skundo nagrinėjimui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, darytina išvada, kad atliktų veiksmų kiekis pateisina ikiteisminiam tyrimui sugaištą laiką.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam A. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimų nepažeidė. Skundžiama nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta. Suėmimo taikymo pagrindai, kurie buvo nustatyti anksčiau ir aptarti nagrinėjant skundus dėl suėmimo termino pratęsimo, yra neišnykę, todėl panaikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo A. I. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.