Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Alkalina“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja UAB „Alkalina“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2015-04-02 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-1528 (toliau – Sprendimas Nr. (23.24-08)-327-1528) ir įpareigoti VMI pareiškėjos pateiktą prašymą išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji kreipėsi į VMI dėl 18 245,85 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo, tačiau VMI parengė išvadą, kurios pagrindu priėmė Sprendimą Nr. (23.24-08)-327-1528 atsisakyti išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Pareiškėja su tokiu VMI sprendimu nesutinka, mano jį esant neteisėtą ir nepagrįstą. Teigia, kad VMI nevertino aplinkybės, jog pareiškėja yra nepajėgi iš karto sumokėti visą priskaičiuotą mokestinę nepriemoką. Dėl pareiškėjos veiklos pobūdžio ji turi pareigą reguliariai atsiskaityti su produktų tiekėjais. Vienkartiniam skolos sumokėjimui neturėtų būti teikiama pirmenybė visos įmonės veiklos atžvilgiu. Savo įsipareigojimus pareiškėja stengiasi vykdyti, pagal savo pajėgumus atlieka mokėjimus, nesielgia piktybiškai, yra pajėgi išlaikyti savo veiklos pajėgumus, padidinti pajamingumą ir taip, išsprendusi laikinus finansinius sunkumus, dalimis sumokėti priskaičiuotą mokestinę nepriemoką. Pareiškėjos teigimu, egzistuoja visi pagrindai mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymui.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

3. Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad vien tik aplinkybės, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Mokesčių administratorius yra saistomas sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. VMI pareiškėjos raštu prašė pateikti šiuos įrodymus, tačiau pareiškėjos pateiktas verslo planas nekonkretus, pagrįstas abstrakčiais ekonominiais teiginiais. Toks įmonės finansinės perspektyvos pagrindimas negali būti laikomas pakankamu argumentu įsipareigojimams užtikrinti. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2010-12-31 suteikė 500 000 Lt paskolą fiziniam asmeniui – buvusiam bendrovės akcininkui A. K. iki 2015-12-31. Paskolos likutis 2015-01-31 buvo 47 131,60 Eur. Tai pat pareiškėja, atsiskaitydama su kreditoriais grynaisiais pinigais, pažeidė Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilės tvarką. Nagrinėjamu atveju įsiskolinimas valstybės biudžetui yra nesumokamas dėl paties mokesčių mokėtojo kaltės, o mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo atveju pareiškėja pareigos sumokėti mokesčius gali neįvykdyti.

Teismo posėdyje VMI atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

UAB „Alkalina“ 2015-02-02 prašymu kreipėsi į VMI, prašė leisti mokestines nepriemokas už nekilnojamojo turto mokestį, pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį ir delspinigius (viso 18 245,85 Eur) išmokėti per vienerius metus lygiomis dalimis kas mėnesį, pradedant nuo 2015-04-01. Nurodė, kad šiuo metu yra nepajėgi grąžinti visą skolą iš karto.

VMI 2015-02-05 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-3755 pareiškėjos prašė pateikti VMI viršininko 2014-12-11 įsakymu Nr. VA-184 patvirtinto Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) 5.1 punkte nurodytus dokumentus.

UAB „Alkalina“ 2015-02-06 ir 2015-02-09 VMI pateikė 2014 m. DNB banko išrašus, kasos dokumentus ir verslo planą.

VMI 2015-03-04 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-8060 VMI pareiškėjai nurodė, kad ji pateikė ne visus prašymui dėl mokestinės paskolos sudarymo nagrinėjimui reikalingus dokumentus, t. y. nepateikė: bendrovės balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos už 2014 m.; kreditorių sąrašo; debitorių sąrašo; turimų sutarčių dėl gautų ar suteiktų kreditų kopijų; informacijos apie suteiktas paskolas ir šių paskolų kopijų; banko sąskaitų išrašų, kasos knygos kopijų už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki pateikimo dienos, avansinių apyskaitų kopijų už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki dokumentų pateikimo dienos, duomenų apie atskaitingų asmenų įsiskolinimą; nepatikslino prašomos išdėstyti mokestinės nepriemokos sumos, atskirai nurodant mokesčių ir delspinigių sumas. Atsižvelgdama į tai, VMI nurodė, kad pareiškėjos prašymas laikomas nepateiktu ir nebus nagrinėjamas.

UAB „Alkalina“ 2015-03-16 prašymu dėl 18 245,85 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo pakartotinai kreipėsi į VMI.

VMI 2015-04-02 surašė išvadą Nr. (23.31-08)-326-2437 „Dėl UAB „Alkalina“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo“, kurioje nurodė, kad: pareiškėjos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudaro 34 874,41 Eur; pareiškėja registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, 3 transporto priemonės įsigytos pagal lizingo sutartis; pareiškėja turi atsiskaitomąsias sąskaitas Swedbank, AB, DNB Nord banke ir Nordea Bank Finland Plc, piniginių lėšų likutis 2014-12-31 – 5 522,78 Lt, piniginių lėšų likutis 2015-01-31 – 468,16 Eur; per laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-12-31 iš pareiškėjos sąskaitų į biudžetą sumokėta (išieškota) suma sudaro 70 700,97 Eur; 4 921,34 Eur išlaidų per 2015 m. sausio mėnesį sudarė išieškojimas pagal VMI sprendimus; didžioji dalis pareiškėjos atsiskaitymų vyksta per kasą, kasos piniginių lėšų likutis 2014-12-31 – 11 493,03 Lt, kasos piniginių lėšų likutis 2015-01-31 – 16 321,64 Eur; likutis pagal avansines apyskaitas 2015-01-31 buvo 61,73 Eur; palyginus 2013-12-31 ir 2014-12-31 balanso, pelno (nuostolio) ataskaitų duomenis, bendra turto suma sumažėjo 29,7 proc.; 2014-12-31 kreditorinis įsiskolinimas sudarė 66 481 Eur; pareiškėja 2010-12-31 iki 2015-12-31 suteikė 500 000 Lt paskolą fiziniam asmeniui, paskolos likutis 2014-01-31 buvo 47 131,6 Eur; pareiškėjos kreditoriniai įsipareigojimai 2014-12-31 sumažėjo 4,1 proc.; pareiškėjos pajamos mažėja; laikotarpiu nuo 2015-03-12 iki 2015-03-31 buvo atliktas pareiškėjos operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad, atsiskaitydama su kreditoriais grynaisiais pinigais, pareiškėja pažeidė Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilės tvarką; prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2013-07-25, pareiškėja nepateikė argumentuoto paaiškinimo dėl skolų susidarymo ir mokesčių nemokėjimo į biudžetą aplinkybių; pareiškėja nenurodė akcininko indėlio, kuriuo numatytų investicijas ir lėšų gavimo šaltinius, kad būtų stabilizuota bendrovės ekonominė būklė; pareiškėja nevykdo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, iš jos turto vykdomas išieškojimas; pareiškėja nepateikė dokumentų, kuriais įrodytų, kad ji turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpį; galima preziumuoti, kad bendrovė yra nemoki.

VMI 2015-04-02 Sprendimu Nr. (23.24-08)-327-1528 nusprendė neišdėstyti pareiškėjos 18 245,85 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo.

2. Šioje byloje ginčas kilo dėl VMI Sprendimo Nr. (23.24-08)-327-1528, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą leisti mokestines nepriemokas už nekilnojamojo turto mokestį, pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį ir delspinigius (viso 18 245,85 Eur) išmokėti per vienerius metus. Vadinasi, siekiant įvertinti Sprendimo Nr. (23.24-08)-327-1528 teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar šio sprendimo priėmimo metu egzistavimo mokestinės nepriemokos išdėstymo pagrindai ir ar pareiškėja atitiko mokestinės priemokos išdėstymo sąlygas.

3. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymas dalimis yra įtvirtintas Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad: mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu, šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis (1 dalis); sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau (2 dalis).

Finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 patvirtintose Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-07-04) nustatyta, kad, priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas Centrinio mokesčių administratoriaus. Sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, įrodančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo laikotarpį (6 punktas). Mokesčių mokėtojas prie prašymo turi pridėti dokumentus (atsižvelgiant į konkretaus mokesčių mokėtojo veiklos apimtis ir pobūdį, prašomos atidėti mokestinės nepriemokos dydį – rašytinius laisvos formos paaiškinimus ar mokesčių mokėtojo įsipareigojimus sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje, sutartis, ketinimo protokolus, verslo planą ir (arba) kita), kuriais įrodoma, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu jo mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas (14 punktas). Iš mokesčių mokėtojo gali būti pareikalauta papildomų duomenų (dokumentų), kurių reikia priimti sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (16 punktas). Tokie dokumentai detalizuoti Apraše, kuriame nustatyta, kad mokesčių mokėtojas (juridinis asmuo) pateikia: dokumentus – rašytinius laisvos formos paaiškinimus ar mokesčių mokėtojo įsipareigojimus sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje, sutartis, ketinimo protokolus, verslo planą ir/arba kitus dokumentus, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas (5.1.1 punktas); paskutinio ketvirčio ir paskutinių 3 metų finansinę atskaitomybę, jei ši finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta VĮ „Registrų centras“ (5.1.2 punktas); kreditorių sąrašą (teikiami paskutinio ketvirčio paskutinės dienos duomenys), nurodydamas kreditorių įsiskolinimo susidarymo datas, sumas, vėluojančius (5.1.3 punktas); debitorių sąrašą (teikiami paskutinio ketvirčio paskutinės dienos duomenys), nurodydamas debitorių įsiskolinimo susidarymo datas, sumas, vėluojančius mokėjimus (5.1.4 punktas); turimų sutarčių (tarp jų trišalių) su bankais, kredito unijomis, lizingo bendrovėmis, kitomis kredito įstaigomis, juridiniais bei fiziniais asmenimis dėl gautų ar suteiktų kreditų kopijas (5.1.5 punktas); informaciją apie juridinio asmens, prašančio išdėstyti arba atidėti mokestinę nepriemoką, suteiktas paskolas ir šių paskolų sutarčių kopijas (5.1.6 punktas); banko sąskaitų išrašus, kasos knygos, avansinių apyskaitų kopijas už laikotarpį nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos, duomenis apie atskaitingų asmenų įsiskolinimą (5.1.7 punktas).

Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad mokesčių administratorius, prieš priimdamas sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, ne tik įvertina aplinkybę, ar, mokesčių mokėtojui nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, jo finansinė būklė taptų kritiška, ar jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus finansinius įsipareigojimus, taip pat ar mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas suteiktų jam galimybę stabilizuoti finansinę būklę ir minėtą mokestinę nepriemoką sumokėti, bet ir tai, ar mokesčių mokėtojas sugebės atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpį. Atitinkamai, prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą mokesčių mokėtojas turi pridėti dokumentus, patvirtinančius minėtas aplinkybes, t. y. būtent mokesčių mokėtojui yra nustatyta pareiga teikti jo nurodomas aplinkybes dėl negalėjimo iš karto sumokėti visą mokesčių nepriemoką, taip pat galimybes atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpį patvirtinančius įrodymus bei kitus Taisyklėse ir Apraše nurodytus dokumentus, o šių dokumentų nepateikimas yra pagrindas prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą laikyti nepaduotu (Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-07-04) 19 punktas).

4. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad su 2015-02-02 ir 2015-03-16 prašymais išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pareiškėja VMI nepateikė Taisyklėse bei Apraše nurodytų dokumentų ar kitų duomenų, įrodančių, jog, sumokėjus mokestinę nepriemoką, jos finansinė būklė taptų kritiška, ji turėtų didelių sunkumų, vykdydama kitus finansinius įsipareigojimus, taip pat tai, kad ji sugebės atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpį. Šių duomenų, įgyvendindama Taisyklių 16 punkte įtvirtintą teisę, iš pareiškėjos VMI prašė papildomai. Pareiškėja, atsakydama į VMI paklausimą, pateikė banko sąskaitų išrašus, kasos dokumentus ir verslo planą, o 2015-03-16 prašyme VMI prašė vadovautis 2015-03-12 operatyvaus tikrinimo metu surinktais duomenimis.

Kaip matyti iš byloje esančios 2015-04-02 išvados dėl pareiškėjos mokestinės nepriemokos mokėjimo terminų išdėstymo, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas Sprendimas Nr. (23.24-08)-327-1528, mokesčių administratorius, įvertinęs pareiškėjos mokestinės nepriemokos dydį ir finansinę padėtį (t. y. tai, kad pareiškėja neturi registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių; jos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudaro 34 874,41 Eur; pareiškėja nevykdo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, iš jos turto vykdomas išieškojimas; piniginių lėšų likutis 2014-12-31 buvo 5 522,78 Lt, o 2015-01-31 – 468,16 Eur; per laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-12-31 iš pareiškėjos sąskaitų į biudžetą sumokėta (išieškota) suma sudaro 70 700,97 Eur, o 4 921,34 Eur išlaidų per 2015 m. sausio mėnesį sudarė išieškojimas pagal VMI sprendimus; kasos piniginių lėšų likutis 2014-12-31 buvo 11 493,03 Lt, o 2015-01-31 – 16 321,64 Eur; likutis pagal avansines apyskaitas 2015-01-31 buvo 61,73 Eur; per 2014 m. bendra turto suma sumažėjo 29,7 proc., taip pat mažėja pajamos; 2014-12-31 kreditorinis įsiskolinimas sudarė 66 481 Eur; pareiškėja 2010-12-31 iki 2015-12-31 suteikė 500 000 Lt paskolą fiziniam asmeniui, kurios likutis 2014-01-31 buvo 47 131,6 Eur), pagrįstai konstatavo, jog bendrovė yra nemoki ir kad pareiškėja nepateikė dokumentų, kuriais įrodytų, kad ji turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpį.

Pareiškėja akcentuoja, kad ji yra nepajėgi iš karto sumokėti visą priskaičiuotą mokestinę nepriemoką. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą bei remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika (žr., pvz., LVAT 2010-11-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1450/2010; 2011-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-861/2011, 2013-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-161/2013 ir kt.), vien tik aplinkybė, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritinė, nėra absoliutus pagrindas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, nes mokesčių mokėtojas taip pat privalo pateikti įrodymus, jog turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad iki prašymo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo pateikimo įmonės veikla buvo nuostolinga, ji neturėjo jai priklausančio nekilnojamojo turto, jos naudojami automobiliai įsigyti pagal lizingo sutartis, pareiškėja turi nevykdomų įsipareigojimų valstybės biudžetui bei kitiems kreditoriams, o verslo plane pateikta informacija apie planuojamą veiklą (kad 2015 m. bendrovės kintamieji kaštai išaugs iki 2,08 mln. Lt, o fiksuoti bus 1,02 mln. Lt, kad bendrovė patirs 3,1 mln. Lt išlaidų ir prognozuoja 120 tūkst. Lt pelną) yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsta objektyviais duomenimis, todėl vertintina kritiškai. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja pagrindė realių galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu egzistavimą per jos prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Byloje nėra duomenų, kad tokius įrodymus pareiškėja VMI būtų pateikusi vėliau, t. y. po skundžiamo Sprendimo Nr. (23.24-08)-327-1528 priėmimo, tokių įrodymų pareiškėja nėra pateikusi ir teismui.

Pažymėtina, kad 2015-03-16 prašymu UAB „Alkalina“ atsakovės prašė mokestinės nepriemokos mokėjimą išdėstyti vieneriems metams, pradedant nuo 2015-04-01. Bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu šis laikotarpis jau buvo įpusėjęs, tačiau duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų ėmusis veiksmų mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašė išdėstyti, įsiskolinimo sumažinimui, byloje taip pat nėra. Teismo vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtinta VMI išvadą, kad prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos pateikimo metu pareiškėja buvo nemoki ir neturėjo realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpį.

Kartu pažymėtina ir tai, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2014-09-17 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-6860-660/2014 nustatė, kad, esant 87 779,20 Lt dydžio mokestinei nepriemokai, nuo 2013-06-01 iki 2014-03-31 UAB „Alkalina“ direktorius K. K. iš savo sąskaitų UAB „Alkalina“ vardu įvairiems kreditoriams sumokėjo 32 8061,65 Lt, iš jų – tik 6 600 Lt VMI deklaruotų mokesčių, nors turėjo galimybę visiškai padengti mokestinę nepriemoką, ir šiais savo veiksmais pažeidė Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę bei padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl jam buvo skirta 5 000 Lt bauda. Taigi byloje pateikti duomenys liudija, kad pareiškėja netgi vengia atsiskaityti su biudžetu.

5. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja teisinės ir faktinės sąlygos išdėstyti 18 245,85 Eur mokestinę nepriemoką, todėl tenkinti jos skundą bei naikinti VMI Sprendimą Nr. (23.24-08)-327-1528 ir įpareigoti VMI pareiškėjos pateiktą prašymą nagrinėti iš naujo teismas neturi pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Alkalina“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo įteikimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.