Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei V. M., nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Eugenijui A. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. ir nuteistas:

- pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal LR BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 7 d. bei 8 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant A. B. subendrintą laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. A. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., 7 d., 8 d. ir 9 d., šiuo nuosprendžiu A. B. paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė apimant ir iš dalies sudedant subendrinta su 2014 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskiriant A. B. galutinę – 1 (vienerių) metu ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. B. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. gegužės 29 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo A. D. naudai iš A. B. priteista 10500 (dešimties tūkstančių penkių šimtų) litų suma turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 27 d., 15 val. iki 2012 m. gruodžio 13 d. 6.45 val. (tikslus laikas teismo nagrinėjimo metu nenustatytas), (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įlenkdamas pirmojo aukšto įėjimo durų įleidžiamąją spyną bei išlauždamas antrame aukšte esančios mansardos dvejų dvigubų durų kaiščius, suskeldamas durų staktas bei sudaužydamas vienų durų stiklo paketą, įsibrovė į A. D. namą ir iš jo pagrobė svetimą turtą – A. D. priklausantį 1000 litų vertės stacionarų kompiuterį „LG“ ir 1000 litų vertės stacionarų kompiuterį „Colors Spector“, 300 litų vertės monitorių „LG“ ir 300 litų vertės monitorių „Samsung“, 100 litų vertės kompiuterinę pelę „Logitech“ ir 100 litų vertės kompiuterinę pelę „Asus“, du komplektus kompiuterinių laidų, kurių kiekvieno vertė po 150 litų – viso už 300 litų, 90 litų vertės kompiuterinę vaizdo kamerą „Logitech“, dvi garso kolonėles, kurių kiekvienos vertė 120 litų – viso už 240 litų, 200 litų vertės spausdintuvą „Epson“, 7000 litų vertės vyrišką 25 g auksinę grandinėlę, 400 litų vertės 40 vnt. tarybinių vieno rublio nominalo monetų kolekciją, A. D. padarydamas 11030 (vienuolikos tūkstančių trisdešimties) litų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Be to, A. B. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 27 d., 15 val. iki 2012 m. gruodžio 13 d. 6.45 val. (tikslus laikas teismo nagrinėjimo metu nenustatytas), (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į A. D. priklausantį namą, įlenkė 60 Lt vertės pirmojo aukšto įėjimo durų įleidžiamąją spyną bei, išdauždamas dvejų durų kaiščius, suskeldamas dvejų durų staktas ir sudaužydamas vienų durų stiklo paketą, nepataisomai sugadino antrame aukšte esančios mansardos dvejas 90x210 cm dydžio dvigubas, 2400 litų bendros vertės, duris, o įsibrovęs į namą, vagystės metu namo viduje nulauždamas kaiščius bei suskaldydamas faneruotą paviršių, sugadino 350 litų vertės kompiuterinį stalą, tokiu būdu sugadindamas svetimą, 2810 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dešimties) litų vertės, A. D. priklausantį turtą. Tokiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1 d.

Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, neatsižvelgė į tai, kad pastarasis turi šeimą, sužadėtinę ir du mažamečius vaikus, kurių gyvenimas vien tik su mama nėra lengvas. Be to, A. B. tėvas serga vėžiu, mama turi negalią, todėl jiems yra reikalinga nuolatinė priežiūra. Pasak A. B., praeityje jis turėjo darbą, buvo valstybei naudingas žmogus, kas parodo, kad pastarasis gali gyventi visuomenėje kartu su kitais asmenimis.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. B. skundas tenkintinas iš dalies.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos teismo išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (LR BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 ir 3 d.). LR BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Pagal formuojamą teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir LR BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje nukentėjusiojo parodymus vertino tendencingai, neanalizuodamas jų nuteistojo parodymų visumoje, tinkamai neįvertindamas ir kitų bylos duomenų, ko pasekoje, kai kurios skundžiamame nuosprendyje išdėstytos apylinkės teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis keistinas LR BPK 328 str. 3 p. pagrindu.

Analizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad A. B. buvo pripažintas kaltu ir už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 27 d., (duomenys neskelbtini), įsibrovė į A. D. namą ir iš jo pagrobė svetimą turtą – A. D. priklausantį 1000 litų vertės stacionarų kompiuterį „LG“ ir 1000 litų vertės stacionarų kompiuterį „Colors Spector“, 300 litų vertės monitorių „LG“ ir 300 litų vertės monitorių „Samsung“, 100 litų vertės kompiuterinę pelę „Logitech“ ir 100 litų vertės kompiuterinę pelę „Asus“, du komplektus kompiuterinių laidų, kurių kiekvieno vertė po 150 litų – viso už 300 litų, 90 litų vertės kompiuterinę vaizdo kamerą „Logitech“, dvi garso kolonėles, kurių kiekvienos vertė 120 litų – viso už 240 litų, 200 litų vertės spausdintuvą „Epson“, 7000 litų vertės vyrišką 25 g auksinę grandinėlę, 400 litų vertės 40 vnt. tarybinių vieno rublio nominalo monetų kolekciją, A. D. padarydamas 11030 (vienuolikos tūkstančių trisdešimties) litų turtinę žalą.

A. B. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos įvykdymo pripažino, nurodydamas, kad kaltinime nurodytu laiku jis paskambino savo buvusiam bendradarbiui ir pasitikslino adresą objekto, kuriame prieš tai dirbo. Sužinojęs adresą nuvažiavo į minėtą namą, radęs kopėčias prie pagrindinių durų pirmo aukšto užlipo į antrą aukštą, išlaužė duris mansardos ir pavogė auksinę grandinėlę, du kompiuterius, dvi kameras ir tuos daiktus, nurodytus kaltinime akte. Papildomai nuteistasis paaiškino, kad iš kaltinime nurodytų daiktų jis neėmė tik kolonėlių. Dėl jų vagystės neprisipažįsta. Daiktus išnešė į mišką esantį šalia namo, dalį daiktų autobusu nusivežė į namus, adresu Naugarduko g. 25, Vilnius. Kitą dalį tą pačią dieną taip pat nusivežė į savo namus. Auksinę grandinėlę pridavė į lombardą, už ją gavo 2600 litų, jokio kvito negavo (b. t. 3, b. l. 28-30).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, A. B. nesutinka su jam inkriminuota pagrobtos grandinėlės verte. Nurodo, jog nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje pripažintas A. D. nepagrįstai nurodė pagrobtos auksinės vyriškos grandinėlės vertę, atitinkančią 7000 litų sumą, kadangi šią grandinėlę nuteistasis pardavė lombardui tik už 2600 litų, be to nukentėjusysis teismui nepateikė jokių aptariamos grandinėlės tikrąją vertę patvirtinančių dokumentų.

Nukentėjusiojo A. D. civiliniame ieškinyje nurodoma, jog dėl A. B. vagystės A. D. patyrė turtinę žalą 7950 litų sumoje, dėl A. B. veiksmais padarytų namo apgadinimo – 2810 litų turtinę žalą (b. t. 1, b. l. 99). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamoji byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, dėl ko nukentėjusysis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas), A. D. pareikštą civilinį ieškinį palaikė visoje apimtyje, nurodydamas, kokie daiktai iš jam priklausančio namo buvo pagrobti, įvardindamas šių daiktų vertes bei, kokie apgadinimai jam priklausančiame name buvo padaryti ir kokią turtinę žalą dėl šių apgadinimų pastarasis patyrė. A. D. pateiktame pagrobtų daiktų sąraše buvo nurodytos ir dvi garso kolonėlės, 240 litų vertės, bei auksinė grandinėlė, 7000 litų vertės.

Kaip ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nurodė kaltinamasis, pagrobęs minėtą vyrišką grandinėlę, ją pridavė į lombardą, už ką gavo 2600 Lt. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių didesnę, o būtent nukentėjusiojo nurodytą auksinės grandinėlės vertę, t. y. 7000 Lt, grandinėlės vertė mažintina iki tos sumos, kurią už ją gavo kaltinamasis lombarde, t. y. iki 2600 Lt.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, A. B. ginčija ir dviejų garso kolonėlių vagystės aplinkybę. Sprendžiant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą šioje dalyje pažymėtina, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teismo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir esminių jų įvykdymo aplinkybių pripažino visiškai, detaliai paaiškindamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tačiau nesutikdamas su aptariamų garso kolonėlių vagyste. Atsižvelgiant į kaltininko parodymų nuoseklumą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, abejoti nuteistojo argumentais ir netikėti jo nurodytomis aplinkybėmis, įvertinus tai, kad A. B. visiškai pripažino savo kaltę dėl kitų kaltinime išvardintų daiktų vagystės, kolegija neturi pagrindo. Ši aplinkybė, o būtent, kad A. B. 2012 m. lapkričio 27 d., (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į A. D. namą, iš jo pagrobė A. D. priklausančias dvi garso kolonėles, kurių kiekvienos vertė 120 litų – viso už 240 litų, iš A. B. pareikšto kaltinimo šalintina.

Taigi, konstatuotina, kad nuteistasis A. B., nurodytomis 2014 m. birželio 5 d. nuosprendyje aplinkybėmis įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą A. D. priklausantį turtą, o būtent, jis, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 27 d., 15 val. iki 2012 m. gruodžio 13 d. 6.45 val. (tikslus laikas teismo nagrinėjimo metu nenustatytas), (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įlenkdamas pirmojo aukšto įėjimo durų įleidžiamąją spyną bei išlauždamas antrame aukšte esančios mansardos dvejų dvigubų durų kaiščius, suskeldamas durų staktas bei sudaužydamas vienų durų stiklo paketą, įsibrovė į A. D. namą ir iš jo pagrobė svetimą turtą – A. D. priklausantį 1000 litų vertės stacionarų kompiuterį „LG“ ir 1000 litų vertės stacionarų kompiuterį „Colors Spector“, 300 litų vertės monitorių „LG“ ir 300 litų vertės monitorių „Samsung“, 100 litų vertės kompiuterinę pelę „Logitech“ ir 100 litų vertės kompiuterinę pelę „Asus“, du komplektus kompiuterinių laidų, kurių kiekvieno vertė po 150 litų – viso už 300 litų, 90 litų vertės kompiuterinę vaizdo kamerą „Logitech“, 200 litų vertės spausdintuvą „Epson“, 2600 litų vertės vyrišką 25 g auksinę grandinėlę, 400 litų vertės 40 vnt. tarybinių vieno rublio nominalo monetų kolekciją.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 10760 litų turtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad 7950 litų šios sumos sudaro iš namo pagrobtų daiktų vertė ir 2810 litų – žala dėl A. B. turto apgadinimo A. D. priklausančiame name (b. t. 1, b. l. 97). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį, nurodė, kad pavogto turto vertė sudaro 11030 litų, tyčia sugadinto turto vertė - 2810 litų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam buvo grąžintas pavogtas turtas už 3340 litų, todėl negrąžinto pavogto turto vertė sudaro 11030 litų – 3340 litų = 7690 litų, o ieškinio kaina - 7690 litų + 2810 litų = 10500 litų. Iš A. B. pareikštų kaltinimų pašalinus aplinkybę dėl 240 litų vertės dviejų garso kolonėlių vagystės ir sumažinus pagrobtos vyriškos 25 g auksinės grandinėlės vertę iki 2600 litų, atitinkamai sumažėjo ir A. D. neteisėtais A. B. veiksmais padarytos turtinės žalos dydis, t. y. padaryta vagyste žala atitinka 6390 litų. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. D. buvo grąžintas pavogtas turtas už 3340 litų, spręstina, kad negrąžinto pavogto turto vertė nagrinėjamu atveju atitinka 3050 litų. Šių duomenų pagrindu konstatuotina, kad A. D. padarytos turtinės žalos dydis, apimantis pagrobto ir negrąžinto turto bei tyčia sugadinto turto vertę, nagrinėjamu atveju sudaro 5860 litų. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiojo A. D. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas 5860 litų sumoje.

Nors A. B. apeliaciniame skunde keliamas ir jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu paskyrė per griežtą bausmę, neatsižvelgdamas į tai, kad apeliantas turi šeimą, sužadėtinę ir du mažamečius vaikus, kurių gyvenimas vien tik su mama nėra lengvas, jo tėvas serga vėžiu, mama turi negalią, todėl jiems yra reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nesudaro pagrindo švelnesnės bausmės A. B. atžvilgiu paskyrimui.

Teismas, skirdamas bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi LR BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 dalys). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

A. B. padarė nusikalstamas veikas, kurios pagal LR BK 11 str. nuostatas priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Vertinant nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, būtina pažymėti, kad A. B. jam inkriminuojamus nusikaltimus įvykdė jas iš anksto suplanavęs - paskambino savo buvusiam bendradarbiui ir pasitikslino adresą objekto, kuriame prieš tai dirbo, sužinojęs adresą nuvažiavo į minėtą namą, radęs kopėčias prie pagrindinių durų pirmo aukšto užlipo į antrą aukštą, išlaužė duris mansardos ir įėjo į namo vidų. Ši aplinkybė neabejotinai lemia didesnį veikos pavojingumą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis nagrinėjamu atveju nusikalto ne atsitiktinai, jog yra linkęs nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būdamas teistas, t. y. po nuteisimo 2011 09 28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d., A. B. vėl padarė nusikalstamą veiką. Kaip numato LR BK 27 str. 1 d., nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Tokiu nusikaltimų recidyvą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai. Skiriant bausmę nuosprendį priėmęs teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad nusikaltimu padarytos žalos kaltininkas neatlygino.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes bei įvertinęs tai, kad byloje nenustatytos A. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatyta viena lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, gailisi dėl jų įvykdymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), nuteistojo atžvilgiu pritaikius LR BK 64¹ str. nuostatas, skyrė apeliantui galutinę laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 10 (dešimties) mėnesių bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo bausmės skyrimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad A. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją, nėra teisinio pagrindo.

Sprendžiant nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, būtina pažymėti ir tai, kad A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra ženkliai mažesnis už LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendį tikslinant padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti tokį A. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., aprašymą: A. B., laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 27 d., 15 val. iki 2012 m. gruodžio 13 d. 6.45 val. (tikslus laikas teismo nagrinėjimo metu nenustatytas), (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įlenkdamas pirmojo aukšto įėjimo durų įleidžiamąją spyną bei išlauždamas antrame aukšte esančios mansardos dvejų dvigubų durų kaiščius, suskeldamas durų staktas bei sudaužydamas vienų durų stiklo paketą, įsibrovė į A. D. namą ir iš jo pagrobė svetimą turtą – A. D. priklausantį 1000 litų vertės stacionarų kompiuterį „LG“ ir 1000 litų vertės stacionarų kompiuterį „Colors Spector“, 300 litų vertės monitorių „LG“ ir 300 litų vertės monitorių „Samsung“, 100 litų vertės kompiuterinę pelę „Logitech“ ir 100 litų vertės kompiuterinę pelę „Asus“, du komplektus kompiuterinių laidų, kurių kiekvieno vertė po 150 litų – viso už 300 litų, 90 litų vertės kompiuterinę vaizdo kamerą „Logitech“, 200 litų vertės spausdintuvą „Epson“, 2600 litų vertės vyrišką 25 g auksinę grandinėlę, 400 litų vertės 40 vnt. tarybinių vieno rublio nominalo monetų kolekciją.

Pakeisti 2014 m. birželio 5 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio:

iš A. B. nukentėjusiojo A. D. naudai priteisti 5860 (penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt) litų turtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendį palikti nepakeistą.