- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- BIK-165/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02920-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis (pirm.), Dalia Bajerčiūtė, Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- T. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo T. B. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis T. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus. Kartu prašoma pakeisti teismo nuosprendį.
Paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nepakankamai reikšmingai įvertino surinktus bylos duomenis, jų nepatikrino, nevertino kiekvieno atskirai, jų tarpusavio ryšio, nesivadovavo principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ir nepakankamai objektyviai išdėstė motyvus, paliko daug neišspręstų abejonių, nepagrįstai vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė, nebuvo objektyvus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio bei 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, be to, netinkamai laikėsi BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Skunde taip pat nurodoma, kad byloje nebuvo nustatytas tikrasis kasatoriaus ir nukentėjusiojo susitikimo motyvas, kuris turi reikšmės sprendžiant dėl nuteistojo atsakomybės. Nuteistasis skunde nesutinka ir su teismų išvadomis dėl jo kaltės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame dėstomi deklaratyvūs teiginiai dėl padarytų BPK reikalavimų pažeidimų, nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu ir pateikiamas savas jų vertinimas. Nuteistasis skunde įvardytus BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimus grindžia subjektyvia nuomone dėl teismo išvadų neteisingumo ir apeliacinio skundo išnagrinėjimo ne taip, kaip to pageidavo nuteistasis. Tokie teiginiai nelaikytini išsamiais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminių BPK pažeidimų buvimą. Skunde nurodytas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas taip pat nepagrįstas teisiniais argumentais, o tik nuteistojo pozicija apie netinkamą bylos įrodymų vertinimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsakė į iš esmės analogiškus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus (dėl nuteistojo susitikimo su nukentėjusiuoju tikslo, nukentėjusiojo parodymų vertinimo, atliktos kratos teisėtumo ir kt.), tuo tarpu teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų buvimą, kasaciniame skunde nenurodyta. Darytina išvada, kad teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus skunde neišdėstyti, o teiginiai apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir BPK pažeidimų buvimą deklaratyvūs.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo T. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.