Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-05-10 · Civilinė byla Nr. 2A-841-390/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2011-05-10
Bylos Nr.
2A-841-390/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
Ieškovas
UAB „Žaidas“
Atsakovas
UAB „Stoties turgus“
Advokatai
Rūta Čilinskaitė
Kategorijos
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-841-390/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė
Procesinio sprendimo kategorija: 35.2; 35.3.6; 54.1;114.11; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 10d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui R. Z., atsakovo atstovei advokatei Rūtai Čilinskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Stoties turgus“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Žaidas“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Stoties turgus“ dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Žaidas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Stoties turgus“ 1048,25 Lt skolos, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-6, t. II). Nurodė, kad nurodė, kad UAB „Žaidas“ 2006-03-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 pagrindu yra paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi ir teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Name atsakovas nuosavybės teise turi butus Nr. 2, 3, 4, 8, 9, 12 ir jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Kiekvieną mėnesį ieškovas patalpų savininkams, taip pat ir atsakovui, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas bei pateikia jo butų adresu sąskaitas su nurodytomis priskaičiuotomis mokėti sumomis, kurios turi būti sumokėtos iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos. Atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2006-06-01 iki 2010-02-28 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovo butams yra 1048,25 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui UAB „Žaidas“ iš atsakovo UAB „Stoties turgus“ 1048,25 Lt skolos, 65 Lt žyminį mokestį bei 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, ieškovas UAB „Žaidas“ teikia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nuo 2006-06-01, veikdamas 2006-03-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 pagrindu (b.l. 41-42, t. I). Atsakovas UAB „Stoties turgus“ yra butų Nr. 2, 3, 4, 8, 9, 12, (duomenys neskelbtini), savininkas (b.l. 4-16, t. I). Ieškovas 2007-02-22, 2008-03-10, 2009-03-10 sudarė su atsakovu administravimo ir techninės priežiūros (eksploatavimo) sutartis Nr. PL-89 (b.l. 51-55, t. I), PL-110 (b.l. 56-58, t. I), PL-113 (b.l. 59-62, t. I). Po sutarties sudarymo atsakovas mokėjo ieškovui už namo, adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas administravimo ir komunalines paslaugas (b.l. 63-136, t. I). Atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2006-06-01 iki 2007-04-01 suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudarė 519,69 Lt bei iš viso iki 2010 m. vasario mėnesio – 1048,25 Lt (b.l. 18, 40, 151, 152, t. I, b.l. 7, t. II). Konstatavo, kad ieškovas ginčo gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę administruoja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, o ne sutarčių pagrindu, todėl tai, kad iki 2007-02-22 nebuvo sudaryta sutartis su atsakovu, neatleidžia atsakovo nuo pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). Atsakovas teigė, jog iki sutarties sudarymo sąskaitų negavo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog yra tikėtina, kad sąskaitos buvo siunčiamos atsakovui priklausančių gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), kuriose niekas negyveno ir nesinaudojo (b.l. 65, t. II), adresu, o šalims sudarius sutartis – (duomenys neskelbtini), ir jau siunčiant šiuo adresu po sutarties sudarymo pirmąją sąskaitą-faktūrą buvo nurodyta, jog paslaugos suteiktos kovo mėnesį bei bendra mokėjimo suma su koregavimu 519,69 Lt (b.l. 151, t. I). Kaip susidarė ši suma, matyti iš pateiktos skleistinės (b.l. 152, t. II). Atsakovas 2007-03-30 sąskaitoje nurodytos sumos neapmokėjo. Atsakovui 2008-11-30 buvo pateiktoje PVM sąskaitoje – faktūroje ZAI-K011514, be 519,69 Lt įsiskolinimo, nurodytas ir 466,94 Lt (su PVM) mokestis už remonto darbus bei einamasis mėnesio mokestis už administravimą ir pastatų techninę priežiūrą 60,10 (su PVM) (b.l. 138, 152, t. I). Atsakovas sugrąžino pateiktą sąskaitą (b.l. 137, t. I), nesumokėdamas ne tik skolos 519,69 Lt, išlaidų už remonto darbus, bet ir mokesčio už lapkričio mėnesį suteiktas paslaugas (b.l. 151, t. I). Atsakovas teigė, jog neapmokėjo sąskaitos, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog atliko privalomus remonto darbus. Teismas nustatė, kad buvo atlikti elektros skydo permontavimo darbai (b.l. 140, t. I; b.l. 56, t. II). Kad elektros skydinėje esanti įranga yra pasenusi, neatitinka saugaus eksploatavimo normų konstatuota 2006-08-31 gyvenamojo namo apžiūros akte (b.l. 37-38, t. II). Įrašai gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale patvirtina, jog elektros skydinėje nustatyti defektai (b.l. 27, 29, 30, 32, t. II). Elektros apskaitos skydas permontuotas (b.l. 28, t. II), surašytas darbų priėmimo aktas (b.l. 153-154, t. I; 39-44, t. II). Elektros skydo permontavimo darbai nėra įtraukti į daugiabučių namų nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-04-27 įsakymu. Darbai atlikti, siekiant užtikrinti gaisrinės saugos ir saugaus naudojimo reikalavimus, numatytus STR 1.12.05:2002 11.1.2 ir 11.1.4 punktuose, vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432 (b.l. 139, t. I). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažintino, jog išlaidos šiems darbams atlikti susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, administratorius dėl tokių darbų atlikimo priėmęs sprendimą. Todėl sprendė, kad šie darbai turi būti apmokėti ir negali būti taikomos CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Stoties turgus“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apelianto teigimu, ieškovas vykdo jam viešojo administravimo subjekto jam pavestas funkcijas, todėl jam turėtų būti taikomi viešumo ir skaidrumo standartai kaip ir viešojo administravimo subjektams. Teismas nevertino ieškovo veiklos ir jo elgesio šiuo aspektu, netyrė aplinkybių, susijusių su jam pavestų funkcijų ir uždavinių tinkamu įgyvendinimu, todėl priimdamas skundžiamą sprendimą, sudarė prielaidas plėtotis ydingai praktikai, pažeidžiančiai viešąjį interesą. Nurodo, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino su išankstine nuostata, jog apeliantas yra skolingas ieškovui. Teismas tyrė tik tuos įrodymus, kuriuos teikė ieškovas ir kurie buvo naudingi ieškovui, o atsakovo teikiamus įrodymus tyrė ir vertino atmestinai. Teismas nepasisakė dėl kai kurių atsakovo atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, turinčių esminės reikšmės visapusiškam bylos aplinkybių nustatymui. Teismas neištyrė atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovas savo reikalavimus grindžia skirtingomis paskaičiuotų mokesčių priskaitymo skleistinėmis. Su ieškiniu pateiktoje mokesčių priskaitymo skleistinėje nurodyta, kad mokesčiai atsakovui nuo 2006 m. birželio mėnesio iki 2007 m. vasario mėnesio nėra skaičiuojami. Tačiau vėliau jau kitoje priskaičiuotų mokesčių skaičiuoklėje nurodyta, kad mokesčiai atsakovui yra skaičiuojami. Teismas neišsiaiškino aplinkybės, kodėl ieškovas, teikdamas atsakovui sąskaitą už 2007 m. kovo mėnesį suteiktas paslaugas, nenurodė, kad į sąskaitoje nurodytą sumą yra įskaičiuotas ir atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2006 m. birželio mėnesio iki 2007 m. kovo mėnesio. Taip pat teismas neišsiaiškino aplinkybių, kodėl ieškovas nepateikė atsakovui atsakymo dėl išrašytos jam 2007 m. kovo mėnesio sąskaitos, nurodant, kad tai yra atsakovo įsiskolinimas, nors to atsakovas prašė raštu. Pažymi, kad atsakovas su reikalaujamomis sumomis nesutiko ne dėl to, kad nebuvo sudarytos sutartys su atsakovu dėl namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir administravimo, o dėl to, kad ieškovas nei ieškinyje nei teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti iš ko susidarė įsiskolinimas, t.y. įvardinti už kokias konkrečiai paslaugas atsakovas yra skolingas ieškovui, kokia mėnesio suma yra paskaičiuota atsakovui už namo administravimą, kokia suma už namo technine priežiūrą, kokia suma ir už kokias komunalines paslaugas yra skolingas atsakovas. Teismas nesiaiškino, kodėl ieškovas negali pateikti sąskaitų kopijų nuorašų, kurios buvo siųstos atsakovo nuosavybės teise valdomų butų adresu. Taip pat teismas nesiaiškino aplinkybės, kodėl atsakovas nė karto nebuvo įspėtas apie nesumokėtą administravimo išlaidų mokestį, nebuvo kas mėnesį įteikiamas kvitas, ar sąskaita, kuriame būtų nurodytas atsakovo įsiskolinimas. Teismas nevertino aplinkybės, kad remonto darbai buvo atlikti 2008 m. rugsėjo mėnesį, tačiau teismui pateikta sąmata dėl remonto darbų buvo sudarytą 2008 m. spalio mėnesį. 2006 m. rugpjūčio 31 d. gyvenamojo namo apžiūros aktą pasirašė atestuotas ir reikiamą kvalifikaciją turtintis asmuo, tačiau atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas pasirašytas namo priežiūros administravimo vadybininko, kuris neturi reikiamos kvalifikacijos ir negali nustatyti ar kokybiškai ar ne buvo atlikti remonto darbai. Teismas šių aplinkybių nevertino, o tik formaliai pasižiūrėjo į atsakovo atstovo išsakytas abejones dėl atliktų remonto darbų. Teismas netyrė atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovo atstovė negalėjo paaiškinti, kodėl buvo atlikti elektros skydinės permontavimo darbai (remonto darbai), kodėl jie buvo atlikti vėliau nei buvo sudaryta remonto darbų sąmata. Atsakovo atstovas prašė teismo įpareigoti ieškovą pateikti sutarties su įmone, atlikusią remonto darbus kopiją, nes atsakovui kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai remonto darbai buvo atlikti. Atsakovo nuomone, tai, kad ieškovas pateikė teismui tik jo paties sudarytus, vienas kitam prieštaraujančius ir jo administracijos darbuotojų pasirašytus dokumentus, negalėjo teismo būti pripažinti kaip įrodomąją reikšmę turintys dokumentai, pagrindžiantys ieškovo reikalavimus. Neaišku kuo remiantis teismas nustatė, kad atsakovas už atliktus remonto darbus yra skolingas 528,56 Lt, nes ieškovo pateiktose mokesčių priskaitymo skleistinėse tokia suma nenurodyta. Atsakovas visą laiką reikalavo ieškovo suteikti jam informaciją apie jam paskaičiuotus mokesčius. Reikalavo pagrįsti dokumentais ieškovo prašomas pinigų sumas, tačiau jokio atsakymo nei iki teismo, nei teismo posėdžio metu taip ir nesulaukė. Teigia, jog teismas padarė prieštaringą išvadą, jog atsakovo pareiga mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų technine priežiūrą ir administravimą kyla iš įstatymo, kitu atveju nurodoma, kad mokesčiai turi būti sumokėti vadovaujantis šalių pasirašyta sutartimi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Žaidas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 242 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo nuomone, apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai remiamasi viešojo administravimo subjekto ir viešojo intereso kategorijomis. Ieškovo, privataus juridinio asmens, teikiamos daugiabučių namų naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros ir komunalinės paslaugos neatitinka LR Viešojo administravimo įstatyme apibrėžtos viešojo administravimo subjekto veiklos, o atsakovas gina tik savo, t.y. privatų interesą. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas jokiu būdu negali pažeisti viešojo intereso, nes sprendimas daro įtaką tik atsakovo teisėms ir pareigoms. Pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovo atstovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pateikti sąskaitų nėra objektyvios galimybės. Be to, teismas, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas negaudavo sąskaitų iki sutarties su ieškovu sudarymo dėl to, kad jos buvo siunčiamos atsakovui priklausančių gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), kuriose niekas negyveno ir nesinaudojo, adresu, o ne atsakovo buveinės vietos, t.y. (duomenys neskelbtini), adresu. Nei Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija patvirtinta 2010 m. kovo 10 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 235), nei Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, patvirtinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 (naujausia Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų redakciją patvirtinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 31d. įsakymu Nr. A-1917) nenustato bendrojo naudojimo objektų administratoriui pareigos aiškintis bendraturčių gyvenamąją vietą. Minėti teisės aktai nustato pareigą administratoriui apskaičiuoti mokesčius ir pateikti pagal nustatytus reikalavimus suformuotas sąskaitas bendraturčiams. Atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde atsakovas pats sau prieštarauja, nurodydamas, kad visą laiką reikalavo suteikti informaciją apie jam priskaičiuotus mokesčius. Akivaizdu, kad atsakovas puikiai žinojo, kokius mokesčius ieškovas jam priskaičiuodavo, nes kitaip nebūtų turėjęs jokios galimybės ginčyti priskaitomų mokesčių dydžio ar, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, grąžinti sąskaitų ieškovui. Atsakovas teigia, kad ieškovas neva vengė suteikti informaciją dėl atsakovo skolos, tačiau, remiantis byloje surinktais įrodymais darytina išvada, kad ieškovas, gavęs atsakovo prašymą pateikti jam papildomos informacijos dėl įsiskolinimo, tokią informaciją atsakovui pateikė. Atsakovo argumentai dėl to, kad jis nė karto nebuvo įspėtas apie nesumokėtą administravimo išlaidų mokestį yra visiškai nepagrįsti, kadangi apie įsiskolinimą atsakovas žinojo nuo 2007 m. kovo mėnesio pabaigos, gavęs 2007 m. kovo 30 d. sąskaitą, taip pat 519,69 Lt įsiskolinimas buvo nurodytas atsakovo gautoje 2008 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje ZAI-K011514. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl visų aukščiau minėtų atsakovo argumentų, ištyrė visus šalių pateiktus įrodymus bei padarė nešališkas išvadas. LR CK 4.83 str. 4 d., numato atvejus, kai net ir nedavęs sutikimo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkas turi mokėti išlaidas, skirtas bendrojo naudojimo objektams išlaikyti. Tai atvejai, kai išlaidos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių yra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas LR CK 4.85 str. nustatyta tvarka. CK 4.83 str. 4 d. numato administratoriaus teisę priimti sprendimus dėl gyvenamųjų namų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimo. Elektros skydinės permontavimo darbai (remonto darbai) buvo atlikti siekiant užtikrinti gaisrinės saugos ir saugaus naudojimo reikalavimus, kurie yra numatyti STR 1.12.05:2002 11.1.2 ir 11.1.4 punktuose, vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432. Įrodymai, patvirtinantys elektros apskaitos skydo permontavimo būtinybę bei atlikto remonto rezultatą, buvo pateikti. Elektros apskaitos skydo neatitikimo privalomiesiems Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams faktą patvirtina 2006 m. rugpjūčio 31 d. gyvenamojo namo apžiūros aktas, įrašai gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale, taip pat nuotraukos, o darbų atlikimą - priėmimo-perdavimo aktas. Pateikti įrodymai yra gauti teisės aktuose nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl atitinka įrodymų leistinumo kriterijų, o tai, kad šie įrodymai patvirtina atliktų remonto darbų, ty. elektros skydinės permontavimo, faktą - ir įrodymų sąsajumo taisyklę. Atsakovo argumentai dėl to, kad įrodymai negalėjo teismo būti pripažinti kaip įrodomąją galią turintys dokumentai, neatitinka tikrovės ir yra visiškai nepagrįsti. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas sutartį, nekėlė atsakovo pareigos mokėti mokesčius ieškovui iš sutarties, remdamasis sutartimi, teismas tik aiškinosi mokesčių apskaičiavimą pagal sutartyje numatytus įkainius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apelianto apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su įrodymų patikimumo problema, o taip pat su netinkamu pirmosios instancijos teismo ieškovo pateiktų įrodymų ištyrimu ir įvertinimu, kurie patvirtina ieškinio dydį, todėl teisėjų kolegija dėl to pasisako.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“; byla Nr. 3K-3-112/2008).

Pirmosios instancijos teismas patenkindamas ieškovo ieškinį nustatė, kad sąskaitos atsakovui buvo siunčiamos jam priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), adresu, o po šalių sutarčių sudarymo kitu adresu – (duomenys neskelbtini), ir sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyta, kad paslaugos suteiktos kovo mėnesį ir bendra mokėtina suma sudaro 519,69 Lt. Teismas remdamasis ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu – skleistine ( t 2., b.l. 152), kuri detalizavo mokėtiną sumą nustatė mokėtiną 519,69 Lt sumą. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovui pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje ZAI-K Nr. 011514 buvo vėlgi nurodytas atsakovui sumokėti įsiskolinimas 519,69 Lt. Apeliantas nesutikdamas su ieškovo pateiktais įrodymais ir tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis iš esmės ginčija mokėtiną atsakovui sumą ir motyvuoja tuo, kad tokie įrodymai nėra pakankami patvirtinti skolos dydį už suteiktas komunalines, administravimo ir eksploatavimo paslaugas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas ieškinio dydį įrodė leistinais įrodymais, kurie yra pakankami ir patvirtina susidariusio įsiskolinimo dydį. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas kitą dalį įsiskolinimo – 527, 03 Lt iš atsakovo už atliktus remonto darbus rėmėsi kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismas tokius įrodymus detaliai išanalizavo, juos įvertino ir pagrįstai darė išvadą, kad atsakovas turi mokėti išlaidas susijusias su statinių naudojimu ir jų priežiūra. Teisėjų kolegija kitaip įvertinti byloje pateiktus įrodymus, negu juos įvertino pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų C P K 176-185 straipsniuose, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas ieškinį įrodė. Teismo priimtas sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu ( C P K 263 straipsnis), naikinti jį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. gruodžio 20d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusArvydas Žibas