Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2018 m. sausio 8 d., apie 16.02 val., Vilniuje, Savanorių pr. Nr. 35 namo kieme, vairavo automobilį „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga ir keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio už automobilio važiuojamąja dalimi ėjusiai pėsčiajai V. D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurią automobiliu partrenkė ir sužalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. D. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 27, 101 ir 114 punktų reikalavimus bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi R. K., kuris yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėja, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. pilnai pripažino savo kaltę, parodė įvykio dieną važiavęs iš kiemo, judėjo atbuline eiga, kuomet išgirdo šūksnį. Jokio smūgio nejautė, tiesiog išgirdo kažką šaukiant. Iš pradžių kaltinamasis pažiūrėjo per veidrodėlį, pamatė gulinčią kuprinę, pagalvojo, kad galimai pro šalį prabėgo vaikas, nes netoli yra mokykla. Kaltinamasis nurodė išlipęs iš automobilio, pamatė per automobilio vidurį ant važiuojamosios dalies gulinčią senyvo amžiaus moterį, kurią pakėlė, nuvalė ir paklausė, ar viskas gerai. Iš pradžių moteris pati nesuprato, kaip jaučiasi. R. K. pasiūlė jai atsisėsti į automobilį, tačiau senolė atsisakė. Tada R. K. pasiūlė ją nuvežti į ligoninę, tačiau ir to pastaroji atsisakė, nors sakė, kad jai skauda koją. Galiausiai jo draugė G. L. iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Sutinka, kad eismo įvykis kilo dėl jo kaltės, kadangi, važiuodamas atbuline eiga, jis turėjo įsitikinti, ar tikrai nieko nėra automobiliui iš už galo ir duoti nukentėjusiajai kelią. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Prašo neatimti teisės vairuoti, kadangi tokia teisė jam būtina darbe, neturėdamas jos, praras pragyvenimo šaltinį.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis R. K. taip pat pilnai prisipažino kaltu, parodė 2018-01-08, apie 16.00 val., Vilniuje kartu su G. L. atėjęs prie automobilio „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo Savanorių pr. 33 namo kiemo pravažiavime. Jis atsisėdo prie automobilio „BMW120D“ vairo, o G. L. atsisėdo šalia. Įjungęs variklį, pradėjo atbuline eiga važiuoti kiemo pravažiavimu nuo Savanorių pr. 33 namo link Savanorių pr. 35 namo. Atbuline eiga važiavo apie 30 m, apie 20 km/h greičiu, vaizdą stebėjo per abu atgalinio vaizdo šoninius veidrodėlius, jokių kliūčių važiuodamas nematė. Ties Savanorių pr. 35 namu automobilį pasuko į kairę pusę (į pravažiavimą išilgai Savanorių pr. 35 namo) ir tuo metu išgirdo žmogaus šauksmą. Iš karto sustabdė automobilį, pasižiūrėjęs į kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo ant kelio dangos nukritusią kuprinę. Išlipęs iš automobilio, už automobilio galinės dalies pamatė ant nugaros gulinčią pagyvenusią moterį. Priėjęs prie moters pasiteiravo, kaip ši jaučiasi. Ar tuo metu moteris ką nors sakė, neprisimena. Tada nukritusią moterį pakėlė ir pastatė ant kojų. Moteriai pasiūlė atsisėsti į automobilio saloną, bet ši atsisakė. Moteris nurodė, kad jai skauda kūną. G. L. paskambino tel. 112 ir iškvietė GMP bei policiją. Laukiant atvykstančių medikų, moteris sakė, kad ėjo nuo prekybos kioskų pusės per pravažiavimą link Savanorių pr. 35 namo. Jis, važiuodamas atbuline eiga ir žiūrėdamas per galinio vaizdo veidrodėlį, einančios pėsčiosios nematė. Tuo metu buvo šviesus paros metas (b. l. 17, 23-24).

Apklausiama ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji V. D. K. parodė, kad 2018-01-08, apie 16.00 val., ėjo iš parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniuje, Savanorių pr. 31. Ji ėjo kiemais link Savanorių pr. 35 namo. Priėjusi pravažiavimą matė iš dešinės pusės apie 20-30 m atstumu link jos atbuline eiga važiuojantį automobilį. Ji saugiai perėjo per pravažiavimą ir užlipo ant šaligatvio prieš Savanorių pr. 35 namą. Tik užlipusi ant šaligatvio ir toliau eidama pajuto smūgį, po kurio parkrito ant kairiojo šono. Pamatė, kad ją partrenkė tas pats automobilis, kuris prieš tai važiavo atbulas. Iš automobilio išlipo moteris, kuri garsiai šaukė: „Kiek kartų aš tau sakiau kiemais nevažiuok greitai“. Vairuotojas ją pakėlė, padėjo atsistoti ant kojų. Atsistojusi ji pajuto skausmą kairėje pusėje, negalėjo paeiti. Mano, kad minėta moteris iškvietė GMP ir policiją. Atvykę pareigūnai patikrino jos (V. D. K.) blaivumą ir pasakė, kad ji nekalta. Vėliau ji buvo įkelta į atvykusį GMP automobilį. Nukentėjusioji patikslino, kad po smūgio nukrito ant šaligatvio, kuriuo ėjo šalia Savanorių pr. 35 namo. Eidama per pravažiavimą įsitikino, kad gali pereiti saugiai, kadangi automobilis buvo toli. Smūgį pajuto, kai važiuodamas atbuline eiga automobilis pasuko į kairę pusę (b. l. 30-31).

Ikiteisminiame tyrime apklausta kaip liudytoja G. L. parodė 2018-01-08, apie 16.00 val., Vilniuje kartu su R. K. atėjusi prie jos automobilio „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo pravažiavime netoli Savanorių pr. 33 namo. Buvo dienos metas, matomumas geras, tuo metu jau temo. Norint išvažiuoti iš kiemo, jiems reikėjo apsukti automobilį. Prie automobilio vairo atsisėdo R. K., o ji atsisėdo ant priekinės sėdynės šalia vairuotojo. Įjungęs variklį R. K. pradėjo važiuoti atbuline eiga. Jie važiavo kiemo pravažiavimu prie kairiojo pravažiavimo krašto nuo Savanorių pr. 33 namo link Savanorių pr. 35 namo pusės apie 20 km/h greičiu, nors į spidometrą liudytoja pažymėjo ir nežiūrėjusi. Prieš automobiliui pasisukant į kairę pusę, R. K. žiūrėjo į kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Kai automobilis pasisuko į kairę, t. y. įvažiavo į pravažiavimą išilgai Savanorių pr. 35 namo, ji išgirdo žmogaus riksmą. R. K. iš karto automobilį sustabdė ir jie abu išlipo iš automobilio. Prie automobilio galinės dalies pravažiavimo važiuojamojoje dalyje pamatė ant nugaros gulinčią pagyvenusią moterį. R. K. šią moterį pakėlė, o ji pakėlė nukritusią kepurę, kurią padavė minėtai moteriai. Pasiūlius moteriai atsisėsti į jų automobilį, ši atsisakė, nors pasakė, kad skauda koją. R. K. liko stovėti prie minėtos moters. Tuo metu ji paskambino tel. 112, iškvietė GMP ir policiją, į eismo įvykio vietą atvykus GMP, moteris buvo įsodinta į medikų automobilį. Atvykę policininkai eismo įvykio vietoje atliko matavimus. Liudytoja patikslino, kad automobiliui važiuojant atbuline eiga prieš partrenkimą ji pėsčiosios nematė (b. l. 41-42).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulės R. K.-J. 2018-01-08 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-01-08, apie 16.02 val., buvo gautas pranešimas, jog Savanorių pr. 35 yra partrenktas žmogus. Įvykio vietoje vairuotojas R. K. paaiškino, jog nepastebėjo einančios senjorės ir ją partrenkė automobiliu. Nukentėjusioji V. D. K. skundėsi klubo skausmais, ją išvežė greitosios pagalbos brigada. Tiek vairuotojas, tiek nukentėjusioji buvo blaivūs (b. l. 3).

2018-01-08 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Savanorių pr. 35,Vilniuje, apžiūra (b. l. 8).

VTMT teismo medicinos specialistas J. M. P., apžiūrėjęs V. D. K. RVUL gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2018/709 ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad V. D. K. nustatyti sužalojimai - kairio gaktikaulio abiejų šakų ir kryžkaulio kairiojo krašto lūžiai (be dubens kaulinio žiedo deformacijos) galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 37).

Draudimo bendrovės „Seesam Insurance“ Lietuvos filialo 2018-03-01 rašte nurodyta, jog dėl eismo įvykio metu padarytos žalos sveikatai V. D. K. buvo išmokėtas 3 359,88 eurų dydžio žalos atlyginimas (atlyginta 3 000 Eur dydžio neturtinė ir 359,88 Eur dydžio turtinė žala) (b. l. 49).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis R. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 27, 101 ir 114 punktų reikalavimus, numatančius, jog, važiuodamas atbuline eiga, vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams bei važiuodamas atbulas, privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga ir keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio už automobilio važiuojamąja dalimi ėjusiai pėsčiajai V. D. K., kurią automobiliu partrenkė ir sužalojo nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą. Kaltinamojo R. K. kaltė pilnai įrodyta jo paties, taip pat nukentėjusiosios V. D. K., liudytojos G. L. parodymais, policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu specialisto išvada, eismo įvykio apžiūros protokolo duomenimis.

Teismas bylos duomenų visumą vertina kaip pakankamą nustatyti, jog kaltinamasis R. K. veikė nusikalstamai nerūpestingai - nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. R. K. kaltė pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas R. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad R. K. dėl nusikalstamo nerūpestingumo įvykdė neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis), kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: nevedęs, dirbantis, neteistas (b. l .25), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 26-27), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. K. piniginio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliai ribai.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus praeityje baustas tris kartus, tačiau visais atvejais pažeidimai savo pobūdžiu laikytini nešiurkščiais, paskirtos nuobaudos nebegalioja), eismo įvykio metu buvo blaivas, darytina išvada nesant pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę - specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam – 45 MGL (2 250 Eur) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. 30 MGL (1 500 Eur) eurų dydžio baudą.

Nustatyti 10 mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nurodytą 10 mėnesių laikotarpį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.