Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Reginos Pocienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. J. M. nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 234 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymu „Dėl amnestijos“, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu trečdaliu.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Nuteistasis J. M. skunde prašo jam paskirtą iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

7.1. Skunde pateikiami argumentai dėl nusikaltimų, dėl kurių padarymo J. M. buvo pripažintas kaltu. Skunde akcentuojami ikiteisminių tyrimų metu atliktų veiksmų trūkumai ir pažeidimai, pareigūnų kompetencijos stoka ir šališkumas. Ginčijamas ir bylų nagrinėjimas teisme bei priimti teismų nuosprendžiai, nurodant, kad įrodymai buvo tiriami paviršutiniškai arba pažeidžiant baudžiamojo proceso normas. Jo kaltė pagrįsta prielaidomis bei spėlionėmis. Nuteistasis teigia, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų niekada nepadarė ir buvo klaidingai bei nepagrįstai nuteistas. Pateikia savą įrodymų vertinimo versiją ir nurodo, jog yra įsitikinęs, kad tapo korumpuotos teisėsaugos auka. Teigia, kad dėl nepadarytų nusikalstamų veikų nepagrįstai buvo priteistas ir civilinis ieškinys.

7.2. Nuteistasis skunde nurodė, kad, atlikdamas bausmę buvusiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, ne kartą kreipėsi dėl apmokamo darbo, tačiau kaip ir didelė dalis kitų nuteistųjų jokio darbo negavo. Valstybė jam nesuteikia galimybės įsidarbinti. Būdamas laisvėje jis baigė vidurinę mokyklą, dirbo vairuotoju, buvo charakterizuojamas teigiamai. Jis kalinamas 28 metus už nusikaltimą, kurio nepadarė ir per visą šį laikotarpį nėra gavęs nei vienos drausminės nuobaudos. Teigia, kad niekada nepripažins kaltės dėl nusikaltimo, už kurį yra nuteistas.

8. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. M. skundas atmetamas.

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pataisos įstaigos teikimą dėl J. M. nustatytos bausmės rūšies keitimo.

10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007 redakcija) nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 51 straipsnio nuostatas ir įtvirtino kriterijus, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

11. Įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti švelninama, jeigu nuteistasis atitinka formalius reikalavimus (atliko ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas, įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ar bausmės tikslai yra pasiekti, tiek tikimybę, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, ateityje nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Bylos duomenimis, nuteistasis J. M. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų – jis atliko daugiau nei dvidešimt metų jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 1995 m. sausio 22 d.). Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, siekiant apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

13. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog 2021 m. gruodžio 23 d. atlikus pakartotinį nuteistojo J. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, įvertinta 45 balais. Ši rizika nepakito nuo paskutinio vertinimo, atlikto 2020 m. rugpjūčio 4 d. Tokio paties dydžio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir 2019 m. birželio 5 d. 2016 m. lapkričio 14 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 58 balai. Taigi per beveik šešerius metus J. M. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 13 balų, tačiau pastaruoju laikotarpiu (nuo 2019 metų) nuteistojo elgesys teigiama linkme nekito.

14. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nėra pažeidęs. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 1996 m. iki 1999 m. vidurio, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ne kartą buvo baustas drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (asmens bylos t. 1, l. 89, 110, 145, 154, 275, 181). Pažeidimai buvo padaryti J. M. paskirto kardomojo kalinimo (suėmimo) metu. Nuobaudų galiojimas jau seniai pasibaigęs. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Atliekant bausmę, nuteistajam 9 kartus buvo skirti paskatinimai (paskutinis paskatinimas už gerą elgesį skirtas 2021 m. gruodžio 20 d. suteikiant papildomą trumpalaikį pasimatymą). Nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo, tačiau atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje pateikė du prašymus būti įdarbintas. J. M. nėra išrankus darbo pobūdžiui ir išreiškia teigiamas nuostatas į darbą, nors ir tuoj pasieks pensinį amžių. Visgi, dėl laisvų darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo. Nuteistojo asmens byloje esančiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje rengtame 2018 m. gruodžio 31 d. teikime Nr. 9-15128 nurodoma, kad Buhalterinės apskaitos duomenimis nuteistasis turi vykdomųjų dokumentų 4839,21 Eur sumai. Atsiskaitymai nėra vykdomi. Visgi, šiuo metu turimais Turto valdymo skyriaus buhalterinės apskaitos duomenimis Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nuteistojo atžvilgiu vykdomieji dokumentai nėra gauti. Ši informacija atsispindi ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos rengtame teikime Nr. 62-4956. Be to, nuteistasis telefonu ir laiškais palaiko socialinius ryšius su tėvais, broliu ir brolio sūnumi. Dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, prevencinėse programose, pastaruoju metu baigė „Atsipalaidavimo technikų“ mokymų grupę. Kriminalinės subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko. Nurodytos aplinkybės, kurias vertino ir apygardos teismas, neabejotinai patvirtina, jog nuteistasis stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme.

15. Kaip minėta, J. M. asmens bylos duomenys rodo, kad paskutiniu vertinimu nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką sudaro 45 balus. Dalį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (20 balų) sudaro statiniai veiksniai, tai yra ankstesnių nuteistojo teisės pažeidimų įvertinimas, kurių J. M. negali sumažinti. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad šiuo atveju didesnę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį (25 balus) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinime vis dar išskiriami penki neigiami J. M. asmenybę apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai tai yra išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (4 balai), gyvenimo stilius ir draugai (5 balai), emocinė gerovė (6 balai) mąstymas ir elgesys (4 balai), nuostatos (5 balas). Pastaruoju metu J. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminiai veiksniai nesikeitė, todėl negalima daryti išvados, kad nuteistasis J. M. deda pakankamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

16. Iš pateiktų duomenų matyti, kad J. M. praeityje jau buvo teistas. Šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už keletą nusikalstamų veikų, taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – kvalifikuotą nužudymą. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą J. M. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, o tai rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto dėl ilgainiui susiformavusių neigiamų vertybių. Neabejotina, kad tai jau buvo įvertinta nuosprendyje, skiriant J. M. bausmę, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, įstatymo nėra draudžiama ir negali būti laikoma neteisėta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis dėl nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu atlieka bausmę – kaltės nepripažįsta, nurodo, jog byla buvo sufabrikuota ir šią nusikalstamą veiką įvykdė visai kiti asmenys. Kalbant apie praeitį, nusikalstamų veikų įvykdymo metą – asmuo vengia analizuoti savo elgesio bei pasirinkimų priežastis. Nuteistasis yra gana emocionalus, ekspresyvus, tačiau geba emocijas kontroliuoti. Kai kurių, stresinių situacijų metu pasireiškia žemesnė asmens tolerancija frustracijai, asmuo išgyvena nerimą, įtampą. Bausmės atlikimo metu (jos pradžioje) buvo fiksuoti pavieniai pasyvios agresijos atvejai – pareigūnų nurodymų nevykdymas, badavimas. J. M. nurodo, jog tuo metu tai buvo vienintelis jam žinomas kovos „su sistema“ būdas, norint įrodyti savo nekaltumą. Vertinimo metu stebima, kad J. M. tam tikrų situacijų metu gali išlikti užsispyręs bei kategoriškas, jam pritrūksta lankstumo. Socialinio tyrimo išvadoje apibendrinama, kad lyginant su ankstesniais vertinimais, nuteistojo J. M. mąstymo ir elgesio ypatumai bausmės atlikimo metu kito: jis išugdė tarpasmeninius įgūdžius, pradėjo vertinti savo elgesį bei pastebėti daromas klaidas, mokėsi naujų problemų sprendimo įgūdžių, stengėsi prisitaikyti prie aplinkos ir pagal tai formuoti savo elgesį.

17. Skunde nuteistasis išreiškia kategorišką poziciją dėl Lietuvos teisinės sistemos neefektyvumo. Neigia savo atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, nors įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais yra pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė kiti asmenys, o jo atžvilgiu byla yra sufabrikuota ir jis yra neteisingai nuteistas, todėl niekada nepripažins kaltės. Pateikia subjektyvų įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo išreiškiama pozicija atskleidžia nepakankamai savikritišką požiūrį į savo veiksmus ir jų pavojingumą bei teisėjų kolegijai neleidžia spręsti, kad nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių. Teisėjų kolegija nevertina nuteistojo skunde išdėstytų argumentų dėl išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje atlikto netinkamo įrodymų vertinimo, baudžiamojo proceso normų pažeidimų ir teisėsaugos pareigūnų šališkumo, nes šioje proceso stadijoje baudžiamoji byla nėra nagrinėjama iš naujo ir neatliekamas pakartotinis įrodymų vertinimas. Šiuo metu apeliacinės instancijos teisme pagal BVK 167¹ straipsnio ir BK 51 straipsnio nuostatas sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, o skunde nurodomi argumentai su minėtu nagrinėjamu klausimu yra visiškai nesusiję.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos minėtos aplinkybės itin svarbios, sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nes toks sprendimas yra išimtis iš bendros taisyklės ir gali būti priimamas, tik nesant jokių abejonių, jog asmuo nėra pavojingas bei nekelia grėsmės visuomenei. Pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.

19. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, ilgą laiką nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje ir buvo ne kartą skatinamas. Tačiau teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra išskirtinai žymi, ko šiuo metu negalima teigti. Nuteistojo J. M. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei.

20. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog, nepaisant nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu padaryta pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.