Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-28 · Byla Nr. ATP-958-318/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-28
Bylos Nr.
ATP-958-318/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Pocienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-958-318/2015
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-07422-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 3.26.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarimo, kuriuo V. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 35 eurų bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 870 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., V. V. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 870 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., už tai, kad jis 2015-05-18 apie 16.15 val., Žėručio g. 24, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir įvažiuodamas į kelią iš kiemo, nedavė kelio automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 102, 103, 220 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-8122-270/2015 dalyje dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir bylą šioje dalyje nutraukti.

V. V. pažymi, kad jis administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nepadarė, kadangi neturėjo tikslo ir tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Jis 2015-05-18 apie 16 val. 15 min., vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš Žėručio g. 24 Vilniuje, nepastebėjo, kad būtų atsitrenkęs į automobilį „Audi A4“. Jei būtų pajutęs, kaip užkabino automobilį „Audi A4“, tikrai būtų sustojęs, nes jo automobilis draustas, jis turi reikiamus dokumentus, buvo blaivus. Pažeidėjo manymu, jis susidūrimo galėjo nepajusti dėl to, kad pagrindinis kelias yra pakankami duobėtas, be to, jis dėl neatidumo net nežiūrėjo į dešinę, iš kur važiavo nukentėjusiojo G. V. vairuojamas automobilis. Visas jo dėmesys buvo sukoncentruotas į kairę pusę, kad suspėtų išvažiuoti į pagrindinį kelią prieš atvažiuojant liudytojos V. Š. automobiliui. Be to, jei jis būtų pasišalinęs iš įvykio vietos, iki pakvietimo į policiją, būtų sutaisęs savo automobiliui padarytus pažeidimus. V. V. atkreipia dėmesį į tai, kad jis nežymius automobilio apgadinimus pastebėjo tik atvykęs į Kelių policiją.

V. V. nuomone, apylinkės teismas skundžiamame nutarime neteisingai išdėstė liudytojos V. Š. parodymus, todėl neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai nustatė, kad jis tyčia pasišalino iš įvykio vietos. V. Š. teisme parodė, jog jis greičiausiai nežiūrėjo į nukentėjusiojo pusę, nes prasilenkdamas su ja dar jai padėkojo už tai, kad ji praleido. Be to V. Š. aiškino, kad smūgio ji negirdėjo, nors teismas nurodė, kad, vadovaujantis liudytojos parodymais, automobilių kontakto smūgis buvo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors liudytoja V. Š. aiškino, kad susidūrimo nepastebėti buvo neįmanoma, tačiau teigdama, jog V. V. nežiūrėjo į nukentėjusiojo pusę, o pravažiuodamas padėkojo jai, pati sau prieštaravo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. pažymi, kad apklaustas teisme nukentėjusysis G. V. paaiškino, kad nematė, ar jis žiūrėjo į jo pusę, todėl važiavo, manydamas, kad jį praleis, tačiau V. V. nepraleido, o atsitrenkęs važiavo toliau. Šių nukentėjusiojo parodymų teismas nutarime neaptarė. V. V. nuomone, šie nukentėjusiojo parodymai taip pat patvirtina, kad jis neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Jis važiavo toliau nesustodamas ir neatsisukdamas. Tai būdinga asmenims, nepastebėjusiems, jog kažką kliudė.

V. V. pažymi, jog jis neginčija faktinių eismo įvykio aplinkybių, tačiau tai nepatvirtina, kad jis tyčia pasišalino iš įvykio vietos.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

V. V. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarimas teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas galioti nepakeistas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nepagrįstas V. V. apeliacinio skundo argumentas, kad jis iš eismo įvykio vietos nepasišalino, nes, išvažiuodamas į kelią iš kiemo, nepajuto ir nesuvokė, kad susidūrė su keliu važiavusiu nukentėjusiojo automobiliu „Audi A4“.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles vairuotojams užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Kelių eismo taisyklių 220 p. įtvirtinta, jog, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. V. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde, kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį dėl kurio buvo sužalotas žmogus ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. nurodė, kad jis nepastebėjo ir nepajuto, jog 2015-05-18 apie 16.15 val., Žėručio g. 24, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi 80“ ir įvažiuodamas į kelią iš kiemo, susidūrė su automobiliu „Audi A4“, todėl nėra pagrindo teigti, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalino tyčia. Skundą nagrinėjantis teismas tokį pažeidėjo aiškinimą vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės.

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. teiginį, kad jis nepajuto automobilių „Audi 80“ ir „Audi A4“ kontakto, paneigia automobiliui „Audi A4“ padarytų apgadinimų pobūdis. Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei prie jo pridėtų fotolentelių matyti, jog automobiliui „Audi A4“ apgadintas priekinis sparnas, bamperis kairėje pusėje, išdužęs priekinis kairės pusės posūkio žibintas, automobilio „Audi 80“ išdužęs priekinis žibintas dešinėje pusėje, apgadintas priekinis bamperis dešinėje pusėje (b.l. 13-16). Taigi padarytų apgadinimų mastas rodo, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, todėl akivaizdžiai juntamas. Todėl V. V. akivaizdaus automobilių kontakto metu, negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį, ir suprato sukėlęs eismo įvykį. Nors, kaip teigia apeliantas, V. Š. teisme parodė, jog ji smūgio negirdėjo, tačiau ji paaiškino, kad jos automobilyje grojo muzika. Todėl kitų automobilių kontakto ji galėjo negirdėti. Be to liudytoja nurodė, kad nuo smūgio nukentėjusiojo automobilis sudrebėjo (b.l. 31-33). Taigi akivaizdu, jog kontaktas buvo stiprus ir juntamas. V. Š. nurodyta aplinkybė, jog V. V. nežiūrėjo į nukentėjusiojo pusę, o pravažiuodamas padėkojo jai, nepaneigia, kad V. V. juto susidūrimą, tačiau nesustojo ir iš įvykio vietos pasišalino. Tai, kad gatvė, kur įvyko susidūrimas, buvo galimai duobėta, nepatvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimo, kad tokios kelio sąlygos galėjo apsunkinti jo galimybes pajusti automobilių kontaktą.

Esant šioms aplinkybėms, skundo nagrinėjančio teismo manymu, pagal nustatytas įvykio aplinkybes, V. V. suprato savo veiksmus ir suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoravo ir iš eismo įvykio vietos tyčia pasišalino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Pocienė