Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,

dalyvaujant gynėjui advokatui Zenonui Juknevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo E. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atmestas E. P. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gegužės 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2011 m. spalio 25 d., lapkričio 3 d. ir 14 d. buvo gauti E. P. prašymai pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes 2011 m. spalio 2-3 d. ilgalaikio pasimatymo laisvės atėmimo vietoje su mažamečiais sūnumis E. ir K. bei motina N. J. P. metu, sūnūs E. P. prisipažino, kad jiems yra žinomos J. P. nužudymo aplinkybės, tačiau iki tol apie jas nekalbėjo, kadangi bijojo mamos Ž. P., kuri šiuo metu jau yra mirusi. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, išnagrinėjęs šiuos nuteistojo E. P. prašymus, 2011 m. lapkričio 25 d. nutarimu pradėjo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012 m. gegužės 17 d. nutarimu nutraukė procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių E. P. baudžiamojoje byloje. Pažymėjo, kad apklausus nutarime nurodytus liudytojus E. P., gim. 2000 m., ir K. P., gim. 2003 m., atlikus su jais parodymų patikrinimo veiksmus, negauta objektyvių ir patikimų duomenų, paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes. Liudytojų parodymai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, prieštarauja vienas kitam, o jų parodymai, kurie buvo duoti parodymų patikrinimo metu, neatitinka parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Konstatavo, kad šiuo metu atnaujinti bylą nėra pagrindo, nes nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis įrodytų ar patvirtintų, kad nuteistasis E. P. yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką.

Šį sprendimą E. P. apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gegužės 17 d. nutarimą, kuriuo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nutraukė procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių E. P. baudžiamojoje byloje.

Nuteistasis nesutinka su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir Vilniaus apygardos teismo išvadomis, nes jose trūksta logikos, t. y. naujai paaiškėjusios aplinkybės savaime negali atitikti visoms byloje nustatytoms aplinkybėms, nes jos tada nebūtų naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Teigia, kad teismo papildomų argumentų nurodymas vertinant naujai paaiškėjusias aplinkybes, tik parodo išankstinę nuomonę neabejoti iki šiol priimtais teismų sprendimais. Be to, teismas teisina Ž. P., teigdamas, kad jai nebuvo motyvų veržtis pas J. P., tačiau neatsižvelgė į tai, kad teismai, pripažinę jį (E. P.) kaltu, nenustatė motyvų, kadangi nebuvo jų.

Teismo posėdyje nuteistasis E. P. ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.

Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalis nustato, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;

4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą nustatomos kitokios aplinkybės turi pasižymėti 2 savybėmis - tai jų naujumas ir jų įrodomoji reikšmė, kurių atskirai arba vertinant kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis turi pakakti padaryti priešingą išvadą kaltės klausimu, negu padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje, tačiau tokių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2011 m. lapkričio 25 d. nutarimu pradėjo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal E. P. ir jo motinos Nijolės J. P. pareiškimus ir prašymus, kuriuose buvo prašoma apklausti naujus liudytojus E. ir K. P. galimai mačiusius reikšmingas bylai aplinkybes. Atliekant šį tyrimą buvo apklausti nurodyti nepilnamečiai liudytojai, atliktas parodymų patikrinimas įvykio vietoje.

Nepilnametis liudytojas E. P. 2012 m. sausio 31 d. apklausiamas Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad kai įvyko įvykis buvo vakaras, name dingo elektra. Jis su broliu pradėjo verkti, po to ieškojo degtukų, tačiau jų nebuvo, todėl tėtis išvažiavo į parduotuvę jų nupirkti. Mama nuėjo į apačią, iš rūsio paėmė kirvį ir pradėjo kapoti duris. Iškapojusi didelę skylę per ją perlipo ir nuėjo pas bobutę. Mama nekentė bobutės, nes ji juos keikdavusi. Jis su broliu K. matė kaip mama kapojo duris, nes buvo ant laiptų, kurie veda į antrą aukštą. Mama nuėjo pas bobutę, kuri pradėjo rėkti „gelbėkite“. Mama liepė jai užsičiaupti, tačiau ji vis tiek rėkė. Mama užlipo ir pradėjo šokinėti ant bobutės, kuri tuo metu gulėjo lovoje. Jie su broliu tai matė stovėdami prie iškapotų durų. Ten atėjo nuo laiptų. Po to, mama užsidegė žvakę, pasidėjo ir paėmė bobutę už kojos, bobutė nukrito nuo lovos, o mama ją tempė iki durų. Iškapotos buvo vienos raudonos durys pirmame aukšte – tarp koridoriaus ir virtuvės. Daugiau iškapotų durų nebuvo. Nežino, ar mama uždegė žvakę pas bobutę kambaryje ar įjungė šviesą, nes šviesa atsirado ir prie laiptų. Į namus kitą dieną buvo atėjęs elektrikas, kuris apžiūrėjo laidus antrame aukšte. Jis kalbėjo su tėčiu. Bobutė tuo metu buvo savo lovoje, kaip ji ten atsirado, nematė. Įvykio dieną į namus niekas nebuvo atėjęs. Apie šiuos įvykius anksčiau niekam nepasakojo, nes niekas neklausė. Papasakojo tėčiui per ilgalaikį susitikimą, tai buvo rudenį. Atsakydamas į gynėjo klausimą nurodė, kad kai ėjo miegoti tėtis dar nebuvo grįžęs, kaip grįžo nematė. Apie tai, kad tėtis grįžęs sužinojo kitą dieną, kai atsikėlė ir pamatė tėtį miegantį su mama. Atsakydamas į prokuroro klausimą nurodė, kad tėtis duris tvarkė jau po įvykio. Tą dieną tėtis ir mama visą dieną buvo namie. Jie su broliu konstravo. Tame name jie gyvena vieni. Kai su broliu nuėjo miegoti mama liko su bobute. Ar po to ji buvo kur išėjusi, nežino. Į teisėjos klausimą parodė, kad dar buvo atėjęs krikšto tėtis, tačiau mama jo neįsileido. Mama pas bobutę uždegė tik degtuką, o paskui įjungė elektrą.

Nepilnametis liudytojas K. P. 2012 m. sausio 31 d. apklausiamas Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad jis su broliu E. stovėjo namo, kuriame gyvena, koridoriuje ant laiptų, ir matė kaip mama iškirto duris. Durys yra tarp koridoriaus ir virtuvės. Senutė buvo užrakinusi tas duris, todėl mama jas iškirto. Name buvo dingusi elektra, todėl tėtis važiavo į „MAXIMA“ pirkti degtukų. Tėtis grįžo, kai durys jau buvo iškirstos, t. y. tą pačią dieną. Jis atvežė degtukų pakelį, bet jų nereikėjo, nes jau buvo atsiradusi elektra. Prisimena kaip rėkė senutė jiems su broliu, kad ateitų, sakė duos saldainių. Nematė kas vyko su močiute, nes nuo tos vietos nebuvo matyti, kas vyksta kambaryje. Tėtis grįžo kai jau buvo atsiradusi elektra, grįžęs kažką sakė mamai, tačiau negirdėjo. Girdėjo kaip močiutė rėkė „padėkite“ ar kažką panašaus, nes jai mama kažką darė, tačiau jis nematė, nes buvo ant laipų. Jie su broliu nuėjo miegoti į antrą aukštą, nes taip liepė mama. Senute tuo metu buvo savo kambaryje, nebuvo atėjusi į koridorių. Tėtis grįžo prieš jiems einant miegoti ir pasakė mamai: „Ž., nelįsk prie senutės“. Iki tol kol nuėjo miegoti, nebuvo atėję svetimi žmonės, niekas nesibeldė. Kitą dieną kažkas atvažiavo, tėtis ir mama sakė, kad močiutė miega. Atrodo, kad buvo atvažiavęs vyras. Jie su broliu išėjo į aikštelę ir visą dieną žaidė. Atsakydamas į prokuroro klausimus nurodė, kad kai sėdėjo ant laiptų brolis buvo šalia. Jis visą laiką buvo šalia jo ir nebuvo atsitraukęs. Tėtis su mama pykdavosi, yra matęs ir mušantis. Kol nebuvo elektros, kambaryje buvo šiek tiek šviesu, nes duryse buvo langas. Nežino, ar elektrą kažkas pataisė, įjungė. Tėtis grįžo tą pačią dieną kaip buvo išlaužtos durys. Jis greitai nubėgo į močiutės kambarį, kur buvo močiutė ir mama. Tėtis pamatė, kad mama kažką darė senutei ir norėjo mamą atitraukti. Mama liepė tėčiui nelįsti. Jie su E. priėjo prie išlaužtų durų, ir jis greitai nuėjo į tualetą. Apie tai niekam nepasakojo, nes niekas neprašė. Apie tai kalbėjo su močiute ir per pasimatymus su tėčiu. Ar tėtis su mama tą ar kitą dieną buvo kur nors išėję, nematė. Neatsimena, ar kas bandė taisyti elektrą kai ji dingo. Kaip tą vakarą jautėsi mama, ar buvo kokie nors sužalojai pas mamą ar tėtį, neprisimena.

Liudytojo parodymų patikrinimo vietoje E. P. parodė, kad namo antrame aukšte dingo elektra, tada jis su broliu išsigando ir pradėjo verkti. Su tėčiu namuose ieškojo degtukų, bet nerado, todėl tėtis išvažiavo į parduotuvę. Jis, brolis ir mama liko namuose. Teigė, kad mama ir tėtis buvo išgėrę. Parodė vietą namo rūsyje, iš kur mama paėmė kirvį, kuriuo kapojo duris. Parodė, kad mama duryse iškirto didelę skylę, pro kurią pralindo, nuėjo pas močiutę į kambarį ir pasakė „tu mūsų šeimos negadinsi“. Parodė vietą, kur jis su broliu K. stovėdamas koridoriau tarpduryje pro kampą matė, kur nuėjo jų mama. Teigia, kad mama močiutės kambaryje buvo apie 10 minučių. Parodė vietą ant laiptų, kuri jis su broliu sėdėjo. Teigia, kad muštynių, daužimosi garsų jis negirdėjo, tik girdėjo kaip močiutė šaukė „gelbėkit, padėkit“. Praėjus 2-4 minutėms, jam su broliu sėdint ant laiptų pamatė mamą tempiančią močiutę už rankų į koridorių. Sužalojimų ant močiutės kūno nematė, tik matė, kad ji apsišlapino, nes ant grindų matė balą. Mama pradėjo ant jų rėkti, kad eitų miegoti ir jie užlipo į antrą aukštą, nuėjo miegoti į savo kambarį. Kai jie ėjo miegoti močiutė buvo koridoriuje ant grindų, kur mama ją nutempė nematė. Nuėjęs į kambarį iš karto atsigulė miegoti, būdamas kambaryje daugiau nieko negirdėjo. Teigia, kad vėliau mama su tėčiu į jų kambarį nebuvo atėję. Tik ryte pamatė sugrįžusį tėtį. Nurodė, kad mama iškirtusi duris nuėjo įjungti elektros, o tik po to ėjo pas močiutę į kambarį.

Liudytojo parodymų patikrinimo vietoje K. P. parodė, kad viskas įvyko vakare, tuo metu buvo žiema. Namuose buvo jis, brolis ir mama, nes tėtis išvažiavo pirkti degtukų, kadangi namie buvo dingusi elektra. Tuo metu kai dingo elektra jis buvo antrame aukšte. Paaiškino, kad mama pas J. P. pakliuvo iškirtusi kirviu duris. Jis viską matė, nes tuo metu su broliu buvo ant laiptų, vedančių į antrą aukštą. Kaip mama iškapojo duris neatsimena, tačiau durys nukrito nuo vyrių ir nukrito virtuvėje. Tuo metu kai J. P. buvo mušama jis buvo ant laiptų. Tačiau vėliau teigia, kad muštynes išgirdo būdamas tualete ir išėjęs iš tualeto matė kaip jo mama mušė J. P.. Tualetas randasi pirmame aukšte. Teigia, kad kai jis ėjo į tualetą brolis liko ant laiptų. Nurodė, kad mama mušė J. P. rankomis ir pagaliu, o jos (J. P.) kojos buvo atskutos į spintą. Mama sudavė daug smūgių močiutei į veidą, į pilvą, tačiau močiutė bandė priešintis, bandė atsistoti, kvietė į pagalbą. Jis tai pamatęs nuėjo ir pasakė broliui, jie kartu liko sėdėti ant laiptų. Mama pas močiutę buvo apie pusvalandį, baigusi mušti močiutę mama atėjo ir liepė jiems eiti miegoti, tuomet jie su broliu nuėjo miegoti. Į tualetą daugiau nėjo ir močiutės nematė. Būdamas kambaryje girdėjo kaip mama rėkė ant tėčio, dėl ko rėkė nežino. Teigia, kad tėtis grįžo tada, kai baigėsi muštynės. Grįžusio tėčio jis nematė, tik girdėjo jo balsą, ar jis buvo atėjęs į kambarį, nežino. Tai, kad J. P. mirė sužinojo ryte iš tėčio, tačiau jis nesakė kaip ji mirė. Mano, kad močiutė mirė nuo sumušimų. Teigia, kad ryte buvo atvažiavęs vyras, tačiau kas toks nežino.

Taigi, nepilnamečių liudytojų K. ir E. P. parodymai ne tik nesutampa tarpusavyje, bet ir prieštarauja su jų pačių parodymams duotiems įvykio vietoje. Be to, jie prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Iš namo pirmojo aukšto plano matyti, kad vaikams stovint prie išlaužtų durų, kurios buvo tarp koridoriaus ir virtuvės neįmanoma matyti viso kambario ir lovos, kurioje buvo J. P., nes vaizdą užstoja stovinčios viryklės. Iš foto nuotraukų Nr. 13 ir Nr. 15 matyti, kad durų vyriai nenulūžę, todėl durys negalėjo nukristi į virtuvės ar kokią nors kitą pusę (1 t., b. l. 23). Iš foto nuotraukų Nr. 47 ir Nr. 2, 3 matyti, kad buvo išlaužtos dviejų durų varčios (1 t., b. l. 31, 20). Iš specialisto išvados Nr. 288/08 (02) matyti, kad J. P. sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimt trauminių poveikių, iš kurių mažiausiai dešimt į galvą ir keturi ir daugiau į krūtinę, žnaibymo žymės kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje ir dešiniame žaste, keturios muštinės plėštinės žaizdos kairės plaštakos nugarėlėje, dešinės ausies kaušelio apatinės dalies atplėšimas (1. t., b. l. 84-90), tačiau nei vieno į pilvą. 2008 m. vasario 25 d. specialisto išvadoje Nr. G-689/08 (02) nurodyta, kad E. P. padaryta odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešiniame dilbyje, abejose blauzdose, kurie buvo padaryti prieš 2-5 dienas iki apžiūros (1 t., b. l. 97). 2008 m. vasario 25 d. specialisto išvadoje Nr. G-697/08 (02) nurodyta, kad Ž. P. padaryta poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, dešinės akies apatiniame voke, abiejuose dilbiuose, abejose blauzdose, kairio peties srityje, dešinėje krūtyje. Sužalojimai padaryti prieš 5-8 paras (1 t., b. l. 99). E. P. sužalojimai buvo padaryti J. P. nužudymo dieną. Iš VĮ Kauno medicinos universiteto klinikos atsiųstų Ž. P. asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės kopijos matyti, kad Ž. P. 2008 m. vasario 20 d. 00.25 val. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba (toliau - GMP). GMP gydytoja diagnozavo šiuos sužalojimus (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 106-113). Ž. P. sužalojimai padaryti prieš J. P. nužudymą. Iš VĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės atsiųstos ambulatorinio gydymo priėmimo skyriaus apskaitos kortelės Nr. T8-4171 kopijų matyti, kad Ž. P. 2008 m. vasario 22 d. 16.40 val. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl skausmų krūtinės srityje ir jai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Jai buvo rekomenduotas bandažas riboti judesius (1 t., b. l. 101-104).

Pažymima, kad BPK 444 straipsnio 1 dalyje 4 punkte nurodytos kitos aplinkybės turi pasižymėti ne tik naujumu, bet vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis turi įrodyti, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Nepilnamečiai liudytojai nors ir nuteistojo manymu nurodo naujas aplinkybes, tačiau jos kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, o būtent 2008 m. gegužės 19 d. specialisto išvada Nr. 11-878(08) neįrodo nuteistojo nekaltumo. Šioje išvadoje nurodyta, kad J. P. kairės rankos nagų nuokarpų rastas žalios spalvos medvilnės pluoštas yra vienodas (bendro grupinio priklausomumo) su E. P. marškinėlių pluoštais (1 t., b. l. 141-147). 2008 m. spalio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2753)-IS1-8030 nurodyta, kad ant tirti pateiktų: šešių tamponų su nuoplovomis, stiklo šukės, popierinės dėžutės dangtelio, rankšluosčio, vazos, durų medinės dalies, kirvio koto, paimtų 2008-02-22 papildomos įvykio vietos apžiūros metu; E. P. marškinėlių paimtų 2008-02-22 asmens kratos metu; džinsų, tamsiai mėlynų sportinių kelnių, bluzono paimtų 2008-02-25 pakartotinės įvykio vietos apžiūros metu, iš II-ojo namo aukšto kambario ties virtuve, J. P. apatinių marškinėlių ir kelnaičių paimtų 2008-03-06 MRU TMI Kauno ekspertinio skyriaus, rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančio Ž. P.. Rasto moters kraujo genotipas sutampa su J. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000003 % (1 t., b. l. 165-172). Atkreipiamas dėmesys, kad Ž. P. dešinės rankos delno ir dešinės rankos smiliaus atspaudai buvo palikti ir nustatyti ant pateiktos tirti medinės durų dalies (pav. Nr. 7), kuri nebuvo iškruvinta (1 t., b. l. 174-178).

Išnagrinėjus nepilnamečių liudytojų parodymus vienus ir kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis konstatuojama, kad jų įrodomosios reikšmės nepakanka padaryti priešingą išvadą kaltės klausimu, negu padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 4 d. nutartimi pagrįstai nutarė atmesti E. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gegužės 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas papildomus argumentus ir teisindamas Ž. P., jau turėjo išankstinę nuomonę. Skundžiamoje nutartyje buvo vertinami byloje esantys duomenys, kurie buvo išnagrinėti ir aptarti pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

atmesti nuteistojo E. P. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.