Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-26 · Administracinė byla Nr. AS-858-207-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-26
Bylos Nr.
AS-858-207-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS858 – 207/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. vasario 10 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją suderinti ir patvirtinti jo 1,3868 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsisakymo suderinti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, kuris įformintas 2009 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. A33-4065-(25.3.1). Pažymėjo, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektas pagal 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą laikytinas specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija, o kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio žemėvaldos žemės tvarkymo darbams planuoti – privačios žemės savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis. Specialiųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, atitinkamą veiklą reglamentuojantys įstatymai ir specialiųjų planų rengimo taisyklės. Specialieji planai, kuriems nėra patvirtintų rengimo taisyklių, rengiami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, reikalavimus. Pagal kompetenciją ministerijos rengia atskirų rūšių specialiųjų planų rengimo taisykles ir tvirtina jas kartu su Aplinkos ministerija (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalį ginčai dėl apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Nurodė, jog pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pažymėjo, kad skundas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. A33-4065-(25.3.1), kuriuo pareiškėjui atsisakyta derinti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, teismui per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą paduotas nebuvo. Pareiškėjas skundą dėl minėto sprendimo teismui padavė 2010 m. vasario 10 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą apskundimo terminą. Pareiškėjas neprašo praleisto termino atnaujinti.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti jo skundą nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Specialiųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, atitinkamą veiklą reglamentuojantys įstatymai ir specialiųjų planų rengimo taisyklės. Specialieji planai, kuriems nėra patvirtintų rengimo taisyklių, rengiami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, reikalavimus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 1 d.). Iš to seka, kad minėtas įstatymas nustato planavimo dokumentų, tame tarpe specialiojo planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo, įsigaliojimo procedūras arba deleguoja jas kitiems teisės aktams. Šio įstatymo 27 straipsnio 7 dalis nustato, kad ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusios institucijos ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

2. Valstybės teritorijų planavimo priežiūros bendrą tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 34 str. 1 d.). Iš to seka, kad ginčams dėl teritorijų planavimo dokumentų (tame tarpe dėl specialiojo žemėtvarkos projektų planavimo dokumentų), tarp planavimo sąlygas išdavusios, svarstančios, derinančios, tvirtinančios institucijos ir planavimo organizatoriaus spręsti nustatyta speciali ikiteisminė tvarka.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatai. Šių nuostatų 33.3.1 punktas ir 32.1 punktas nustato ikiteisminę (specialaus planavimo dokumentų) kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ginčų nagrinėjimo tvarką. Šia tvarka ir buvo pasinaudota, siekiant išspręsti nesutarimus dėl 1,3868 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti. Visų pirma skundas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės 2009 m. spalio 9 d. rašto (atsakymo) Nr. A33-4065-(25.3) buvo paduotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamentui, o gavus neapibrėžtą atsakymą (2009 m. gruodžio 3 d. atsakymas Nr. 20-747), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (2010 m. sausio 25 d. atsakymas Nr. 3B-(7.5)-A-823-83). Tai buvo padaryta griežtai laikantis apskundimo terminų ir nustatytos ginčo nagrinėjimo iki teismo tvarkos.

4. Tokiu būdu, iki teismo ginčas nagrinėtas nustatyta teisės aktais tvarka ir terminais bei atitinka ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neteisingai taikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad savo reikalavimą – įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją suderinti ir patvirtinti jo 1,3868 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti – pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2009 m. spalio 9 d. raštu Nr. A33-4065-(25.3) nepagrįstai atsisakė tai padaryti.

Šis skundo pagrindimas leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamo ginčo pobūdis yra susijęs su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsisakymu atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus – suderinti ir patvirtinti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti, teisėtumu bei pagrįstumu (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaimo plėtros žemėtvarkos projektas yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kuris rengiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka, siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško sodinimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 str. 4 d.).

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429, 66 punkte įtvirtinta, jog ginčus dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo nustatytų procesų ir procedūrų pažeidimų nagrinėja apskrities viršininko administracija Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370, nustatyta tvarka, o 67 punkte numatyta, jog nesutarimus tarp kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengėjų, planavimo sąlygas išdavusių institucijų, planavimo organizatorių ir projektą derinančių institucijų nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje taip pat įtvirtinta bendra norma, kad ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

Iš šių teisės normų matyti, kad jomis yra nustatyta išankstinė ginčų ne teisme nagrinėjimo tvarka ginčams, kilusiems tarp kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengėjų, planavimo sąlygas išdavusių institucijų, planavimo organizatorių ir projektą derinančių institucijų.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 9 d. raštu Nr. A33-4065-(25.3), kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją (b. l. 9), o vėliau – į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri pateikė atsakymą 2010 m. sausio 25 d. (b. l. 10 – 12), taigi pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio neteisminio ginčo sprendimo tvarka.

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotas 2010 m. vasario 10 d., t. y. nepraleidus ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyto skundo padavimo teismui termino.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad praleistas skundo padavimo terminas, atsisakė priimti nepagrįstai. Kadangi ABTĮ apeliacinės instancijos teismui nesuteikia teisės spręsti skundo priėmimo klausimą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis naikintina, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisIrmantas JarukaitisRičardas Piličiauskas