- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2-2247/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01832-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- I. K.
- Ieškovas
- A. R.
- Kategorijos
- 99.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo už paduodamą apeliacinį skundą, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-1159-798/2010 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. R. pareiškė ieškinį atsakovei I. K., kuriuo prašė priteisti iš atsakovės jo naudai 600 000 Lt skolą, 4 procentų metines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, t. y. 120 000 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-4).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinys atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą. Iš I. K. A. R. priteisė 600 000 Lt paskolą, 120 000 Lt palūkanų; viso 720 000 Lt ir 5-ių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2006 m. liepos 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 2493 Lt atstovavimo teismuose išlaidų ir 22 400 Lt žyminio mokesčio; viso 24 893 Lt. Iš I. K. valstybės naudai priteisė 33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (t. 2, b. l. 28-34).
Šalies argumentai
Atsakovė I. K. 2010 gegužės 14 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą, kurį patikslinusi prašė atnaujinti procesą byloje ir pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl A. R. priteistos 36 000 Lt skolos, 4 procentų palūkanų nuo šios sumos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2006 m. liepos 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmesti. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsakovės I. K. prašymas atmestas (b.l. 71-74).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. A2-5839-560/2010 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei I. K. dėl paskolos ir palūkanų priteisimo ir perdavė bylą teismui nagrinėti pakartotinai (b. l. 99-102).
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje tenkintas ir teismo sprendimas pakeistas - ieškovui A. R. iš atsakovės I. K. priteista 564 000,00 Lt skolos, 112 800,00 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2006-07-12) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nustatyta, kad netenka galios Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimai (b. l. 191-194).
Šalies argumentai
Apeliantė (atsakovė) I. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo, prašė atleisti ją nuo dalies (10 578 Lt) žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinio skundo pateikimą, o teismui nustačius kitokią sumą, ir/arba dalies žyminio mokesčio mokėjimą atidėti. Apeliantė (atsakovė) prašymą grindė sunkia finansine padėtimi – gauna vieninteles pajamas – 1 182,53 Lt pensiją, jos turimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas, kuris nėra didelės vertės ir nėra likvidus. Visas atsakovės turimas turtas yra areštuotas arba suvaržytas kitaip. Dėl nurodytų objektyvių aplinkybių atsakovė nurodė, kad ji neturi jokių galimybių sumokėti tokios didelės žyminio mokesčio sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsakovės I. K. prašymą atleisti ją nuo 10 578 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą, o teismui nustačius kitokią sumą ir/arba dalies žyminio mokesčio mokėjimą atidėti, tenkino iš dalies -įpareigojo atsakovę I. K. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. sumokėti 6 000 Lt žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą, o likusios dalies – 4 568 Lt mokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (b. l. 228-231).
Teismas nurodė, kad ieškovė sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, todėl likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 10 568 Lt. Teismas įvertino tai, kad atsakovė yra pensinio amžiaus, jos gaunama pensija pagal pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą yra 1 182,53 Lt. Pagal pateiktus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą duomenis teismas nustatė, kad atsakovei I. K. nuosavybės teise priklauso 8 nekilnojamojo turto objektai (b. l. 213-223). Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto objektai areštuoti antstolės patvarkymais, apsunkinti hipoteka.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovės turtinė padėtis nėra labai bloga. Be to, atsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad ji naudojasi advokato teisine pagalba, kas reiškia, kad atsakovės padėtis nėra tokia beviltiška, kad ji neįstengtų susimokėti žyminio mokesčio. Be to, teismui nepateikti duomenys apie bankuose turimas pinigines lėšas, duomenys iš VĮ „Regitra“ apie turimas transporto priemones, nepateikta duomenų apie I. K. turimas turtines teises, akcijas, obligacijas, vertybinius popierius bei jų vertę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) I. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atleisti atsakovę (apeliantę) nuo dalies (10 578 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą, o teismui nustačius kitokią sumą ir/ar dalies žyminio mokesčio mokėjimą atidėti.
Visas atsakovės nekilnojamasis turtas yra suvaržytas (areštuotas ir/arba apsunkintas hipoteka) kas akivaizdžiai rodo, kad iš šio turto atsakovė neturi jokių galimybių sumokėti žyminį mokestį. Teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktą valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymėjimą apie gaunamą pensiją, pagal kurią teismas nustatė, kad atsakovė neva gauna 1 182,53 Lt kas mėnesį mokamą pensiją. Apeliantė pažymi, kad ne ši suma yra jos visos gaunamos pajamos, o tik nedidelė jos dalis, išmokama atsakovei išskaičius vykdomus atsiskaitymus. Aplinkybė, kad apeliantė naudojasi mokama advokato pagalba, savaime nereiškia, kad jos turtinė padėtis nėra beviltiška. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo atsakovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio. Ginčas nagrinėjamas ilgą laiką, jį nagrinėję teismai skirtingai argumentuoja savuosius sprendimus, priima skirtingas išvadas, skirtingai aiškina ir taiko teisės normas, skirtingai interpretuoja faktines aplinkybes. Nagrinėjant šį ginčą jau panaikinti arba pakeisti net du teismų sprendimai, todėl labai svarbu, kad bent vienas aukštesnės instancijos teismas peržiūrėtų atsakovės apeliacine tvarka apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovė tinkamai gina savąsias teises ir teisėtus interesus, todėl pagrįstai galima konstatuoti, kad žyminio mokesčio instituto tikslui – siekiui, kad nebūtų piktnaudžiaujama procesu nekyla jokia grėsmė. Atsakovė įsitikinusi, kad ieškovas yra nesąžiningas, galimai tyčia nuslėpė labai svarbią aplinkybę, jo paties notarinį patvirtinimą, jog atsakovė su juo atsiskaitė, dėl ko pirminiame procese teismas visiškai patenkino ieškovo ieškinį. Toks galimai tyčinis itin svarbios aplinkybės nutylėjimas, jos neigimas, atsakovės manymu, galėtų būti įvertintas ir kaip ieškovo nusikalstamas elgesys. Be to, jau vyksta ikiteisminis tyrimas dėl kitų ieškovo galimai padarytų nusikalstamų veikų prieš atsakovę. Šiame ikiteisminiame tyrime atsakovė pripažinta nukentėjusiąja, neseniai yra pareiškusi civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Taigi tarp ginčo šalių egzistuoja labai įtempti santykiai, kas savaime labai apsunkina galimybę pasiekti taikų susitarimą, bet ir tai, kad galimai padaryta nusikalstama veika, kuria kaltinamas ieškovas, atsakovei padaryta virš 2 000 000 Lt žala.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išspręstas atsakovės I. K. prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo ir dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjos I. K. prašymas tenkintas iš dalies įpareigojant atsakovę I. K. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. sumokėti 6 000 Lt žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą, o likusios dalies – 4 568 Lt mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti atsakovę (apeliantę) I. K. nuo dalies (10 578 Lt) žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinio skundo pateikimą, o teismui nustačius kitokią sumą, ir/arba dalies žyminio mokesčio mokėjimą atidėti.
Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.
Byloje nustatyta, kad apeliantė už ginčijamą apeliaciniu skundu sumą turi sumokėti 10 768 Lt dydžio žyminį mokestį. Apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 200 lt žyminio mokesčio (b. l. 207). Įrodinėdama savo sunkią turtinę padėtį atsakovė I. K. pirmosios instancijos teismui pateikė 2013 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinio socialinio draudimo pažymą apie jai priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (priskaičiuota senatvės pensijos suma – 1 182 Lt, išskaitos – 600-700 Lt) (b. l. 209-2011); VĮ Registrų centras pažyma apie I. K. nuosavybės teise priklausančius 8 nekilnojamojo turto objektus (žemės sklypai, statiniai) (b. l. 213-223); Valstybinės žemės 2013 m. gegužės 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ji turi įsipareigojimų valstybei (sutarties 5 p.) (b. l. 224-226). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos duomenis, reikalavimo sumą, mokėtino žyminio mokesčio dydį, konstatavo, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti I. K. prašymą įpareigojant ją sumokėti 6 000 Lt žyminio mokesčio, o likusios dalies, t. y. 4 568 Lt mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kita vertus, įpareigojimas sumokėti iš karto 6 000 Lt sumą, kuri, įvertinus į bylą pateiktus duomenis, apeliantei šiuo metu būtų pernelyg didelė, reikštų apeliantės teisės į apeliaciją ribojimą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepateikė visų galimų įrodymų apie jos sunkią turtinę padėtį, kuri sudarytų galimybę atleisti nuo ženklios dalies – 10 568 Lt žyminio mokesčio mokėjimo. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų apie jos banko sąskaitose esamą piniginių lėšų likutį, šių lėšų srautus, duomenis iš VĮ „Regitra“ apie turimas transporto priemones ir pan. Nors šių įrodymų pateikimo būtinybę nurodė ir pirmosios instancijos teismas, apeliantė, ignoruodama šiuos teismo nurodymus, tokių duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, nors ji ir buvo atstovaujama advokato. Paminėtina ir tai, kad apeliantė nepateikė duomenų apie savo šeimyninę padėtį. Jei atsakovė yra sudariusi santuoką –teismui nėra žinoma apie jos sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, pinigines lėšas, esančias jo banko sąskaitose. Taigi šiuo atveju nepakankamų įrodymų pateikimo neigiamos pasekmės tenka pačiai apeliantei.
Teismas nenustatė pagrindų atleisti ieškovę nuo mokėtino žyminio mokesčio, todėl svarstytinas kitas klausimas – ar yra pagrindas šiam žyminiam mokesčiui atidėti. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad 6 000 Lt suma, kurią įpareigojo atsakovei I. K. sumokėti pirmosios instancijos teismas, pagal bylos duomenis, būtų pernelyg didelė iš karto žyminiam mokesčiui sumokėti. Ši išvada grindžiama tuo, kad nėra ir priešingų duomenų, kurie įgalintų apeliantės turtinę padėtį vertinti kaip tokią gerą, ypatingai atsižvelgiant į žymų apeliantės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto suvaržymą - nekilnojamojo turto objektų areštus bei nustatytas hipotekas (b. l. 214-223). Be to, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 6 d. pažymos matyti, kad apeliantei priskaičiuojama 1 182,53 Lt senatvės pensijos suma, iš kurios yra atliekamos išskaitos (600-700 Lt sumomis) (b. l. 209-211). Taigi jai faktiškai tenka žymiai mažesnė nei priskaičiuota senatvės pensijos suma. Pripažintina, jog reikalavimas iš karto sumokėti pakankamai nemažą likusią mokėtiną žyminio mokesčio sumą (6 000 Lt), kurią nurodė pirmosios instancijos teismas, iš esmės ribotų atsakovės teisę į apeliaciją (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.). Todėl siekiant pusiausvyros tarp apeliantės teisės į apeliaciją ir įstatymų leidėjo nustatytų žyminio mokesčio mokėjimo tikslų, apeliantė įpareigotina primokėti dalį (1 800 Lt) žyminio mokesčio sumos ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus pirmosios instancijos teismui (CPK 316 str., 80 str. 4 d., 86 str.). Likusios žyminio mokesčio sumos (8 768 Lt) sumokėjimas atidedamas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas įpareigojo pareiškėją I. K. sumokėti 6 000 Lt žyminio mokesčio sumą už paduodamą apeliacinį skundą, o likusios dalies – 4 568 Lt mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, keistina, įpareigojant apeliantę sumokėti 2 000 Lt (įskaitant sumokėtus 200 Lt) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalį bei atidedant iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo likusios dalies – 8 768 Lt, sumokėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti žemiau nurodytu būdu:
„A. I. K. prašymą atleisti ją nuo 10 578 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą atmesti.
A. I. K. prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti apeliantę (atsakovę) I. K. iki 2013 m. spalio 23 d. primokėti dalį, t. y. 1 800 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai litų), mokėtino žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui.
Atidėti atsakovei I. K. likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies - 8 768 Lt (aštuoni tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt aštuoni litai), sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo“.