Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-03 · Byla Nr. N-444-1242-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-03
Bylos Nr.
N-444-1242-10
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444 – 1242/ 2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutarimo Ž. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. kovo 26 d. surašė Ž. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2009 m. kovo 19 d., apie 22 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, Dariaus ir Girėno g., Plungėje, dėl chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, jo vairuojamo automobilio išskirtinumą, įžūliai ir pavojingai vairavo, t. y. dideliu greičiu vairuodamas automobilį „Chrysler Crossfire“ suko „saulutes“, buksuodamas ratais slydo šonu ant sausos asfalto dangos sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems asmenims, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9 ir 125 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos įgaliotas pareigūnas 2009 m. balandžio 9 d. nutarimu pripažino Ž. S. kaltu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą ir skyrė 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams.

II.

Ž. S. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos 2009 m. balandžio 9 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad nutarimas priimtas nenustačius jo chuliganiškų paskatų, be to, nenustatyti du ar daugiau pažeidimų, dėl kurių jo vairavimas būtų traktuojamas chuliganišku. Teigia, kad administracinė byla išnagrinėta neišsamiai ir neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus, taip pažeidžiant ATPK 280, 283, 284 straipsniuose numatytas nuostatas. Tvirtina, kad byloje nenustatyti nukentėjusieji, ta aplinkybė, kad jo veiksmai papiktino policijos pareigūnus, parodo, jog jie yra priešiškai nusiteikę ir siekia jį nepagrįstai nubausti. Nurodo, kad vaizdinė medžiaga patvirtina, jog niekam nesukeltas joks realus pavojus. Tvirtina, kad automobilių stovėjimo aikštelė nėra ta vieta, kur vyksta intensyvus eismas ir iškyla pavojus kitiems eismo dalyviams.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu tenkino Ž. S. skundą ir bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog Ž. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. Teismas nenustatė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimu sukelta grėsmė jam pačiam. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad aikštelė buvo tuščia, neužfiksuota nei stovinčių ar važiuojančių kitų transporto priemonių, nei žmonių. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. A. ir M. Š. patvirtino, kad jie stovėjo 10-15 metrų atstumu nuo Ž. S. vairuojamo automobilio, tačiau pastarasis niekam nekliudė bei nekėlė jokios grėsmės. Teismas nurodė, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti chuliganiškas paskatas. Teismas konstatavo, kad tai, jog automobilių stovėjimo aikštelėje asmuo dideliu greičiu suko „saulutes“, buksuodamas ratais slydo šonu ant sausos asfalto dangos, dar nereiškia, jog jis tai padarė iš chuliganiškų paskatų. Ž. S. tvirtina, kad jis suko „saulutes“ norėdamas išbandyti neseniai suremontuotą automobilį. Teismas nurodė, kad nepakanka abstrakčių A. J. parodymų kaltinant Ž. S. padarius KET pažeidimus, nes byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių asmens kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo. Teismas, įvertinęs nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatavo, jog Ž. S. veiksmuose nėra ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl nutarimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

III.

Nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu, Institucija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2009 m. balandžio 9 d. nutarimą. Teigia, kad policijos pareigūnams atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę, Dariaus ir Girėno g., Plungėje, vairuotojas Ž. S., norėdamas staigia išvažiuoti, nesilaikė arčiau dešinio kelkraščio ir vos nesusidūrė su policijos pareigūnų automobiliu, dėl ko tarnybinis automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas skundą, neatsižvelgė į policijos pareigūnų M. T. ir S. P. surašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes ir jų atžvilgiu sukeltą grėsmę, be to, teismas nepasisakė dėl byloje esančios vaizdinės medžiagos. Tvirtina, kad iš fotonuotraukų matyti, jog aikštelėje buvo mažiausiai 4 automobiliai, šalia kurių ant asfalto buvo likusios Ž. S. vairuotos transporto priemonės padangų žymės. Nurodo, kad teismo apklaustiems liudytojams M. A. ir M. Š., tuo metu buvusiems automobilių stovėjimo aikštelėje ir stovėjusiems nuo Ž. S. 10-15 metrų atstumu, buvo kilusi grėsmė jų sveikatai, kadangi vairuotojas galėjo nesuvaldyti transporto priemonės. Teigia, kad pašalinis asmuo, pasipiktinęs Ž. S. pavojingu vairavimu, pranešė apie daromą pažeidimą. Nurodo, kad Ž. S. galėjo automobilio techninę būklę patikrinti nuveždamas transporto priemonę į techninės apžiūros centrą ar automobilių servisą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Ž. S. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir išdėstytais skunde Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Be to, nurodo, kad asmuo, paskambinęs policijai, neapklaustas, todėl Institucija padarė klaidingas išvadas dėl įvykio. Teigia, kad Institucija nepagrįstai nurodo, jog automobiliams, esantiems už 10-15 metrų nuo jo transporto priemonės, kilo grėsmė. Tvirtina, kad Institucija administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodė pažeidimo esmės ir nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių jo kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas šių reikalavimų.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už chuliganišką vairavimą, t. y. KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Ž. S. administracinis kaltinimas pareikštas dėl to, jog jis dėl chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, jo vairuojamo automobilio išskirtinumą, įžūliai ir pavojingai vairavo, t. y. dideliu greičiu vairuodamas automobilį „Chrysler Crossfire“ suko „saulutes“ automobilių stovėjimo aikštelėje, buksuodamas ratais slydo šonu ant sausos asfalto dangos sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems asmenims.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai vertino, ar Ž. S. vairavimas nekėlė pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. A. J. 2009 m. kovo 27 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis pastebėjo, jog automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis suko „saulutes“, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams (b. l. 31). Tokį A. J. teiginį patvirtina byloje esanti fotonuotrauka, kurioje užfiksuota, jog Ž. S. automobilio „Chrysler Crossfire“ padangų slydimo žymės yra netoli aikštelėje stovinčių automobilių (b. l. 22). Pažymėtina, kad M. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog jam su kolega S. P. įvažiuojant į automobilių stovėjimo aikštelę, Dariaus ir Girėno g., Plungėje, Ž. S. vairuojamas automobilis „Chrysler Crossfire“ staiga pasuko jų link ir dideliu greičiu pradėjo važiuoti nesilaikydamas KET 125 punkte įtvirtino reikalavimo, jog būtina važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Dėl tokių vairuotojo veiksmų siekiant išvengti svetimo turto sugadinimo, policijos pareigūnų tarnybinis automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį (b. l. 19). Ž. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jo vairavimas nekėlė grėsmės nei jam, nei aplinkiniams (b. l. 49). Liudytojai M. A. ir M. Š. taip pat patvirtino šią aplinkybę (b. l. 49). Pažymėtina, kad byloje yra prieštaringų faktinių duomenų, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių prieštaravimus pašalinti.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nurodė, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog Ž. S. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų tinkamų veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas rėmėsi tik Ž. S., kuris suinteresuotas išvengti administracinės atsakomybės, paaiškinimais ir liudytojų M. A. bei M. Š. parodymais, nors šie yra pažįstami su juo, taipogi galimai suinteresuoti padėti išvengti Ž. S. atsakomybės. Nei A. J., nei policijos pareigūnai M. T. ir S. P. nebuvo šaukti į teismo posėdį. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog dėl Ž. S. nedidelio transporto priemonių vairavimo stažo (3 m.) jo automobilio „Chrysler Crossfire“ manevravimas galėjo kelti grėsmę M. A. ir M. Š., stovėjusiems apie 10 – 15 metrų atstumu nuo važiuojančios transporto priemonės.

Būtinasis administracinio teisės pažeidimo sudėties, įtvirtintos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Ž. S. teismo posėdyje parodė, kad jis suko „saulutes“ automobilių stovėjimo aikštelėje siekdamas išbandyti suremontuotą automobilį (b. l. 49). Teisėjų kolegija pažymi, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiš­kaus žmo­gaus ar vi­suo­me­nės ne­ger­bi­mo, ele­men­ta­rių mo­ra­lės bei el­ge­sio nor­mų nie­ki­ni­mo, kai asmens el­ge­sys yra at­vi­ras iššū­kis visuomeni­nei tvar­kai, sie­kiant prieš­pas­ta­ty­ti sa­ve ap­lin­ki­niams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį po­žiū­rį į juos, ar­ba vi­sai be dings­ties, ar­ba pa­nau­do­jant kaip pre­teks­tą sa­vo veiks­mams ma­ža­reikšmę dings­tį. Pritartina Institucijos argumentui, jog Ž. S. galėjo automobilio techninę būklę patikrinti nuveždamas transporto priemonę į techninės apžiūros centrą ar automobilių servisą. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, ar administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo racionaliai elgėsi tikrindamas suremontuotą automobilį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu būdu.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei yra naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius