Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, kaltinamajai L. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, pensininkė, dirbanti UAB ,,(duomenys neskelbtini)", gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 254 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo bute esančiame (duomenys neskelbtini) neturėdama leidimo iki 2017m. rugpjūčio 4 dienos 12.10 min. laikė paslėpusi C kategorijos šaunamąjį ginklą - Turkijos pramoninės gamybos, 9 -ojo kalibro, lygiavamzdį, pusiau automatinį pistoletą „BLOW F92“ Nr. 7-069626, skirtą šaudyti 9 - ojo kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, bei dėtuvę su 5 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinių šovinių, priskiriamų C kategorijos šaudmenims, kai kratos metu šis šaunamasis ginklas su šoviniais buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

L. B. buvo kaltinama ir tuo, kad ji ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 3 d. iš seifo, esančio A. Š. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), neturėdama A. Š. leidimo, paėmė jam priklausančius du vienetus šaunamųjų ginklų, kurių vieno tikslus modelis nenustatytas, kitas - C kategorijos šaunamasis ginklas - Turkijos pramoninės gamybos, 9 - ojo kalibro, lygiavamzdis, pusiau automatinis pistoletas „BLOW F92“ Nr. 7-069626, skirtas šaudyti 9 - ojo kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, bei dėtuvę su 5 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinių šovinių, priskiriamų C kategorijos šaudmenims, tokiu būdu pagrobė šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Šiais veiksmais L. B. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 254 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji L. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2017 m. balandžio mėnesio pabaigoje įbėgo susijaudinusi jos dukra G. B.-Š., padavė šautuvą ir pasakė, kad išgėręs vyras jai grasino. Ji ginklą įdėjo į spintelę prie lovos ir tuo viskas baigėsi. Praėjus savaitei ji išvyko pas sūnų į Ameriką. Būnant Amerikoje paskambino dukra ir pasakė, kad žentas parašė pareiškimą dėl pavogto ginklo. Ji dukrai pasakė, kad ginklas yra spintelėje. Grįžus iš Amerikos ji buvo pakviesta į policiją. Dukra paprašė prisiimti kaltę, sakė, kad žentas negalės išvykti į dirbti į Belgiją. Tuo metu žentas buvo labai išgėręs, pradėjo kelti scenas, pasigedo ginklo, iškvietė policiją ir apkaltino ją. Tas ginklas net nebūdavo seife, būdavo numestas kur nors. Dukra sakė, kad tai dujinis šautuvas, dėl savigynos. Sakė, kad A. Š. seniai jį turi. Ji ginklų iš seifo neėmė ir pas save į kambarį nenešė, jį atnešė dukra, prašė pasaugoti. Kaltę prisėmė norėdama padėti dukters šeimai. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes jai dukra su žentu darė spaudimą, liepė prisiimti kaltę. Apgailestauja, kad taip pasielgė. Šiuo metu suprato, kad suklydo, nes žentas nevertas to, kad ji prisiimtų kaltę. Jų santykiai buvo normalūs iki įvykio. Pas dukrą ir žentą dažnai ateidavo draugai, netgi buvo atvejis, kad su vienu draugu grįžusiu iš kalėjimo šventė, įvyko muštynės, tada atvyko policija ir po to dukters šeima pasigedo kompiuterio ir fotoaparato. Mano jog tie draugai galėjo pavogti ir šautuvą, tik žentas iš karto neapsižiūrėjo. Ji tik vėliau sužinojo, kad jis turėjo du ginklus, nes matydavo tik vieną. Prieš 4 metus dingusio ginklo neėmė ir mano, kad žento draugai pavogė. Žentas kai pasigedo ginklo, jos klausė ar neėmė ji to ginklo ir ji jam atsakė, kad jis nesaugiai mėto ginklą. Mano, kad dėl to jis pagalvojo, kad ji paėmė abu ginklus. Tai buvo dukters planas, kad ji prisiimtų atsakomybę. Nežino kodėl dukra policijai nepasakė, kad ji išnešė ginklą. Iki tol, kol dukra atnešė ginklą, policija buvo kviesta du kartus, vieną kartą, kai vyko naktinis balius, muštynės, išdaužė stiklą, o kitą, kai naudojo smurtą prie garažų, tada dukra žentui iškvietė policiją. Ginklu žentas grasino barnių metu, mosikuodavo prie veido dukrai. Mano, kad ginklas kėlė nesaugumo jausmą tiek jai, tiek jos dukrai.

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad santykiai su kaltinamąja normalūs, pastaroji yra jo žmonos mama. Jis tuo metu, kai dar leidimai dujiniams ginklams nebuvo reikalingi, buvo įsigijęs du dujinius ginklus. Vienas ginklas buvo laikomas darbe, o kitas namuose. Kai vieno ginklo namuose nerado, tai pasakė mamai ir paprašė ginklą grąžinti. Bet pastaroji ginklo negrąžino, o kai dingo antras ginklas apie dingimą pranešė policijai. Šalia seifo, kur buvo padėtas ginklas, buvo ir seifo raktas. Kai pasigedo ginklo, L. B. tuo metu buvo Amerikoje. Pirmas ginklas dingo maždaug prieš penkis ar šešis metus, uošvienė sakė, kad ginklą kažkur paslėpė ir buvo žadėjusi rasti, ir grąžinti. Tačiau ji to nepadarė. Antrojo ginklo pasigedo grįžęs iš užsienio, kai atidaręs seifą neberado ginklo. Žmona teigė, kad nieko apie ginklo dingimą nežino. Bandė pasiskambinti uošvienei, nepavyko, tuomet pranešė policijai. Pareigūnai darė kratą uošvienės namuose ir kratos metu rado ginklą. Kadangi jis neturi leidimo, tai ginklas jam nebuvo grąžintas. Pamena, kad antrasis ginklas buvo su garsiniais arba dujiniais šoviniais. Konfliktai tarp jo žmonos ir kaltinamosios vyksta gana dažnai, buvo kelis kartus kviečiama policija. Žmona jam nesakė, kad būtų nunešusi ginklą pas mamą.

Liudytoja G. B.-Š. parodė, kad šiuo metu santykiai su mama L. B. ir su vyru A. Š. geri. Jos vyras turėjo du ginklus, jie visada buvo padėti seife, kuris iš tikrųjų neužsirakindavo. Jai nėra žinoma, kaip dingo ginklai, tiksliai nežino kas juos galėjo paimti ar paslėpti. Vienas ginklas dingo maždaug prieš ketverius metus. Vyras pasigedo pirmojo ginklo ir jie pagalvojo, kad mama ginklą paėmė ir paslėpė. Mama sakė, kad lyg ir neėmė ginklo, bet vėliau kalbėjo, kad lyg paslėpė bijodama, kad kas neatsitiktų. Taip pirmasis ginklas ir neatsirado. Antrojo ginklo vyras pasigedo namuose, jis atidarė seifą ir jame nebuvo ginklo. Tada pradėjo pergyventi, iškvietė policiją. Vyras policijai pasakė, kad galimai mama paėmė ginklą. Galvoja, kad ji ginklo mamai nebuvo perdavusi. Į seifą ji nelandžiojo, raktas buvo ant seifo padėtas, nors seifą buvo galima atidaryti ir be rakto. Jos sutuoktinis yra kažkada jai grasinęs ginklu, sakė kad šaus. Šiais metais du kartus buvo kviesta policija, tačiau labiau dėl konfliktų su mama. Antrąjį ginklą rado policija kratos metu pas mamą miegamajame, spintelėje prie lovos. Iki skambučio mamai nežinojo kur yra ginklas. Kai mama grįžo iš Amerikos, ji su mama kalbėjosi ir mama pasakė, kad ji jai atnešė ir padavė ginklą, jog paslėptų. Mano, kad jeigu ji būtų žinojusi, jog ginklas pas mamą tai būtų nereikėję kviesti policijos. Iš jų namų ankščiau yra dingusi planšetė ir fotoaparatas, kuriuos paėmė pažįstamų draugai, kurie buvo užėję, bet šie daiktai jiems buvo grąžinti. Neatmeta galimybės, jog pirmasis ginklas galėjo dingti tos vagystės metu. Daiktai, kurie buvo pavogti, buvo padėti šalia seifo. Neatsimena, kad būtų nešusi mamai ginklą, nors gal buvo šoko būsena ir nešė. Teigia, nemačiusi kur mama padėjo ginklą. Ginklą galėjo atnešti mamai, nebent būdama šoko būsenoje. Šoko būsena galėjo būti dėl pykčių su vyru. Abejoja, ar ji pati galėjo atnešti ginklą mamai. Teigia, jog mama turi sveikatos problemų, ką nors paima, padeda ir paskui pamiršta kur padėjusi.

Ekspertas M. J. teisme paaiškino, kad nėra objektyvių medicininių duomenų apie kaltinamosios psichikos sutrikimus, iš jos pasisakymų nemato tokio lygmens psichikos sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Atminties sutrikimų be specialaus tyrimo įvertinti negali, tačiau iš to kas pateikta nemato būtinybės skirti ekspertizę. Jeigu liga būtų progresuojanti, būtų pasireiškę tokie simptomai, kurie keltų įtarimą, posėdžio metu jos duodami parodymai, paaiškinimai būtų neadekvatūs ar nepakankamai pilnavertiški, bet tokių duomenų nėra, tokie simptomai ją apklausiant neatsispindi.

Rašytiniai įrodymai: A. Š. pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2017-08-03 apie 23:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad iš namuose buvusio seifo dingo du dujiniai šautuvai "BLOW F92". Į buto vidų nebuvo įsibrauta, ant seifo laužimo žymių nėra. Seifo viduje buvę kiti vertingi daiktai nedingo. Kaip ginklai galėjo dingti iš namuose esančio seifo nežino. Seife ginklus paskutinį kartą matė 2016 m. rugsėjo mėnesį. Dėl dviejų dingusių dujinių ginklų, padaryta 180 eurų turtinė žala. (b.l. 1). 2017-08-04 įvykio vietos apžiūros protokolu konstatuota, kad buvo paimta ginklo instrukcija, rankų pėdsakai (b.l. 7-8). Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta ginklo instrukcija, ant kurios titulinio lapo yra užrašas „Blow F92 Gas Alarm“, „Blow magnum mod F92 cal. 9 mm P.A.K“. Ant lapo yra antspaudas, kuriame nurodyta „Ž. P. firma Lietuva Kaunas Dokumentams“. Po tekstu yra parašas, bei data „2008. 08. 05“ (b.l.17-18).

2017-08-04 atliktos kratos protokolu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), pas L. B.buvo rastas galimai dujinis ginklas su užrašu "Blow F92" "Cal 9mm P.A. -17+14 su dėtuve, kurioje buvo 5 vnt. šovinių ir pistoleto dėklas. (b.l.41-44). 2017-08-24 specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1057 konstatuota, kad pateiktas pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tai Turkijos pramoninės gamybos, lygiavamzdis, pusiau automatinis, 9 mm kalibro, "F 92" modelio pistoletas "Blow" Nr. 7-069626, skirtas šaudyti dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Pistoletas šaudyti tinkamas. Tirti pateikti penki 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šoviniai, pramoniniu būdu užtaisyti dujiniu užtaisu, yra C kategorijos šaudmenys. Šoviniai skirti pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio skėlimo pistoletams, šaudantiems dujiniais ir garsiniais šoviniais. Eksperimento metu vienas šovinys buvo iššautas ir sunaikintas. (b.l. 58-59).

Akistatos tarp nukentėjusiojo A. Š. ir įtariamosios L. B. metu L. B. pakeitė parodymus ir patvirtino, kad abu ginklus galėjo paimti iš seifo, o ne padėtus matomoje vietoje kambaryje( b.l. 76-77).

Ikiteisminio tyrimo metu tokie L. B. veiksmai buvo kvalifikuoti, kaip šaunamųjų ginklų grobimas ir šaunamojo ginklo bei šaudmenų gabenimas ir laikymas ( BK 254 straipsnio 1 dalis ir BK 253 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus daro išvadą, kad L. B. veiksmai dėl disponavimo šaunamuoju ginklu ir šoviniais, tai yra pastarųjų laikymo pagrįstai pripažinti nusikalstamais ir atitinka BK 253 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 straipsnis) pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Šių nusikaltimų būtinas subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia.

Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad L. B. neturėdama leidimo iki 2017m. rugpjūčio 4 dienos 12.10 min. laikė paslėpusi, jos žentui A. Š. priklausantį C kategorijos šaunamąjį ginklą - Turkijos pramoninės gamybos, 9 -ojo kalibro, lygiavamzdį, pusiau automatinį pistoletą „BLOW F92“ Nr. 7-069626, skirtą šaudyti 9 - ojo kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, bei dėtuvę su 5 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinių šovinių, priskiriamų C kategorijos šaudmenims, kai kratos metu šis šaunamasis ginklas su šoviniais buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų. Šias faktines aplinkybes patvirtina pačios kaltinamosios duoti paaiškinimai dėl ginklo ir šaudmenų patekimo į jos butą ir tai, kad ji pripažino paslėpusi ginklą su šaudmenimis miegamajame stovinčioje spintelėje. Tokius jos teiginius patvirtina jos dukters G. B.- Š. parodymai, kad ginklas su šaudmenimis buvo rastas mamos bute, miegamajame kambaryje esančioje spintelėje. Kaltinamosios žento A. Š. parodymai iš kurių matyti, kad jis pasigedo ginklo, kreipėsi į policiją ir pastarųjų dėka atliekant kratą L. B. namuose ginklas ir šaudmenys buvo rasti. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), pas L. B., kratos metu buvo rastas galimai dujinis ginklas su užrašu "Blow F92" "Cal 9mm P.A. -17+14 su dėtuve, kurioje buvo 5 vnt. šovinių ir pistoleto dėklas (b.l.41-44). Ištyrus rastą ginklą ir šovinius, nustatyta, kad tai C kategorijos šaunamasis ginklas, pusiau automatinis pistoletas, bei penki šaudymui tinkami 9 mm kalibro dujiniai šoviniai ( b.l. 58-59). Taigi šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad L. B. neturėdama leidimo laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis ir už tai ji privalo atsakyti. Byloje nėra jokių duomenų, kad L. B. laikydama be leidimo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, būtų nesupratusi savo veiksmų esmės, ar būtų negalėjusi valdyti savo veiksmų. L. B. veiksmai ginklo ir šaudmenų slėpimas spintelėje rodo, kad ji suvokė savo veiksmų neteisėtumą, sup[rato kad slepia šaunamąjį ginklą su šoviniais, kurie gali kelti pavojų žmonėms, žinojo kad ji neturi leidimo bei sąlygų šiems daiktams laikyti, taigi veikė tiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis formalioji, ji pasekmių nereikalauja, pakanka nustatyti, kad kaltininkas atliko objektyviai veiksmus, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad L. B. veiksmai- šautuvo ir šaudmenų laikymas yra neteisėti, ji neturėjo leidimo šiems daiktams laikyti, todėl privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.

L. B. buvo kaltinama ir tuo, kad ji ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 3 d. iš seifo, esančio A. Š. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), neturėdama A. Š. leidimo, paėmė jam priklausančius du vienetus šaunamųjų ginklų, kurių vieno tikslus modelis nenustatytas, kitas - C kategorijos šaunamasis ginklas - Turkijos pramoninės gamybos, 9 - ojo kalibro, lygiavamzdis, pusiau automatinis pistoletas „BLOW F92“ Nr. 7-069626, skirtas šaudyti 9 - ojo kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, bei dėtuvę su 5 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinių šovinių, priskiriamų C kategorijos šaudmenims, tokiu būdu pagrobė šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 254 straipsnio 1 dalyje.

BK 254 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos pagrobiamos iš valstybės ar savivaldybės institucijų, visuomeninių organizacijų, juridinių ar fizinių asmenų. Pagrobimas – tai šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų užvaldymas bet kokiu neteisėtu būdu, turint tikslą juos pasisavinti ar perduoti kitiems asmenims, ar kitokiu būdu užvaldytais daiktais savarankiškai disponuoti. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai neteikia pagrindo išvadai, kad L. B. padarė šias nusikalstamas veikas.

Taigi L. B. kaltinama dviejų šaunamųjų ginklų pagrobimu, iš kurių vienas nerastas, jokie įrodymai kad dingęs A. Š. turėtas pistoletas buvo šaunamasis ginklas byloje nėra. A. Š. teigė, kad pirmas ginklas dingo maždaug prieš penkis ar šešis metus, uošvienė sakė, kad ginklą kažkur paslėpė ir buvo žadėjusi rasti, ir grąžinti. Tačiau ji to nepadarė. Antrojo ginklo pasigedo grįžęs iš užsienio, kai atidaręs seifą neberado ginklo. Žmona teigė, kad nieko apie ginklo dingimą nežino. Bandė pasiskambinti uošvienei, nepavyko, tuomet pranešė policijai. Pareigūnai darė kratą uošvienės namuose ir kratos metu rado ginklą. G. B.-Š. teigė, kad pirmasis ginklas dingo prieš kelis metus ir neatsirado. Manė, kad jį galėjo paimti mama L. B.. Tačiau dėl to nėra tikra, nes panašiu metu iš jų namų buvo dingę daiktai, kuriuos buvo paėmę šeimos draugai ir kuriuos jie vėliau gražino, tačiau pistoleto teigė jog nebuvo paėmę. Tuo metu į policiją nesikreipė. Praėjusių metų vasarą sutuoktinis A. Š. seife neberado ginklo. Buvo mintis jog ginklą paėmė mama, todėl iškvietė policiją. Neatsimena, kad būtų nešusi mamai ginklą, nors gal buvo šoko būsena ir nešė. Teigia, nemačiusi kur mama padėjo ginklą. Šoko būsena galėjo būti dėl pykčių su vyru. Kaltinamoji L. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog ji gali laisvai lankytis dukters bute, turi raktus nuo buto. Maždaug prieš ketverius metus, ji pastebėjo ant kušetės gulintį ginklą ir paėmė, kadangi manė jog taip padėtas ginklas kelia nesaugumą, parsinešė į namus, kažkur paslėpė ir vėliau jo neberado. Ji A. Š. sakė, kad paėmė ginklą ir kad jo paprasčiausiai neberanda. 2017 m. pavasarį, ji nuėjo į dukters butą ir pamatė akivaizdžiai svetainėje padėtą ginklą, kurį paėmė, parnešė į namus ir paslėpė savo kambaryje, pufike. Po savaitės išvyko į Ameriką. Vieną dieną paskambino dukra ir pasakė, kad Andrius pasigedo ginklo, iškvietė policiją. Ji pasakė kur laikomas ginklas, o kai grįžo į Lietuvą buvo pakviesta į policiją( b.l. 68-69). Vėliau apklausoje L. B. nurodė, kad abu ginklus ji galėjo paimti iš seifo, jeigu seifo raktas buvo seife. Mano, kad pirmos apklausos metu nurodė neteisingai, jog ginklai buvo matomoje vietoje( b.l.73,76-77). Apklausiama teisme L. B. parodė, kad 2017 m. balandžio mėnesio pabaigoje įbėgo susijaudinusi jos dukra G. B.-Š., padavė šautuvą ir pasakė, kad išgėręs vyras jai grasino. Ji ginklą įdėjo į spintelę prie lovos ir tuo viskas baigėsi. Praėjus kiek tai laiko ji išvyko pas sūnų į Ameriką. Būnant Amerikoje, jai paskambino dukra ir pasakė, kad žentas parašė pareiškimą dėl pavogto ginklo. Ji dukrai pasakė, kad ginklas yra spintelėje. Grįžus iš Amerikos ji buvo pakviesta į policiją. Dukra paprašė prisiimti kaltę, sakė, kad žentas negalės išvykti į dirbti į Belgiją. Ji bandė padėti dukters šeimai, todėl ikiteisminio tyrimo metu klaidingai nurodė aplinkybes dėl dviejų ginklų vagystės. Ginklų ji nevogė, kas pirmąjį pavogė nežino, o antrą ginklą atnešė dukra ir pastarosios prašoma paslėpė. Atlikus kratą, ginklas buvo rastas L. B. bute. Taigi, formuluojant kaltinimus L. B. buvo vadovaujamasi jos pačios duotais paaiškinimais dėl įvykio aplinkybių, kurie nebuvo nuoseklūs. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Dėl pirmojo ginklo dingimo nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. Š. ginklas buvo šaunamasis ginklas, yra tik pačio A. Š. parodymai dėl ginklo turėjimo. Tai, kad ginklas dingo iš seifo jokių įrodymų byloje nėra. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. Š. apklausiamas 2017-08-04 nurodė, kad atidaręs seifą pasigedo dviejų ginklų. Tuo tarpu apklausiamas vėliau nurodė, kad pirmojo ginklo jis pasigedo gal prieš ketverius metus. Taigi pačio A. Š. parodymai dėl pirmojo ginklo dingimo nėra nuoseklūs. Jokių kitų duomenų, kad šaunamąjį ginklą prieš ketverius metus pavogė iš seifo L. B. byloje nėra. Be to G. B. – Š. neatmetė galimybės, kad pirmasis šautuvas kaip sako mama galėjo dingti tuo metu, kai buvo pavogti jų vertingi daiktai, kurie beje buvo padėti netoli seifo. Seifas nebūdavo rakinamas. Daiktus šeimos draugai gražino, o pistoletas taip ir neatsirado. Todėl nesant jokių objektyvių įrodymų, kad L. B. pavogė nenustatyto modelio šaunamąjį ginklą, ji dėl šios veikos išteisintina, kaip nepadariusi jai inkriminuotos nusikalstamos veikos. Dėl antrojo šaunamojo ginklo ir šaudmenų pagrobimo, teismas įvertinęs kaltinamosios duotus paaiškinimus teisme, jais tiki ir mano jog L. B. ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, vieną kartą teigdama jog pagrobė abu ginklus, kurie buvo laisvai padėti kambaryje, matomoje vietoje, kitą kartą teigdama, kad ginklai buvo seife. Tokia paaiškinimų kaita, rodo buvus bandymą suderinti parodymus, kad nenukentėtų dukters šeima, dėl nesaugiai laikyto šaunamojo ginklo. Byloje taip pat nėra įrodymų paneigiančių L. B. teiginius, jog jai ginklą ir šovinius atnešė dukra G. B.- Š. ir prašė paslėpti, nes bijojo, kad vyras būdamas neblaivus gali grasinti jai ginklu. Ji siekdama padėti dukrai, paėmė šautuvą ir jį paslėpė savo kambaryje. Apklausiama teisme G. B.- Š. kategoriškai nepaneigė tos aplinkybės, kad ji galėjo atnešti mamai ginklą ir prašyti jį paslėpti, nurodydama, kad tai ji galėjo padaryti būdama šoko būsenos. Taigi, pastarosios duoti parodymai teismui leidžia pagrįstai abejoti, jog ginklą iš A. Š. ir G. B.- Š. paėmė L. B. ir jį pargabeno į savo butą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. B.- Š. mamos L. B. atžvilgiu yra vartojusi smurtą, už ką ji buvo 2017 metais nuteista, į tai atsižvelgtina vertinant pastarosios parodymų patikimumą ( b.l. 145). Esant abejonėms, kurių pašalinti nėra galimybės, jos vertintinos kaltinamosios naudai ir pripažintina, kad nėra jokių įrodymų, kad L. B. pagrobė ginklą su šaudmenimis ir jį pargabeno į savo butą, o ne jį atnešė dukra, todėl neįrodžius jos neteisėtų veiksmų, negalima ir baudžiamoji atsakomybė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. B. inkriminuotų nusikaltimų subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Pabrėžtina, kad tyčinė kaltės forma, kaip ir kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo būti įrodytas ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais. Teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje nesurinkta įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad L. B. veikė tyčia, turėjo tikslą pagrobti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, todėl nėra pagrindo ją kaltinti padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 254 straipsnio 1 dalyje ir ji dėl šios veikos išteisintina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais. Nesant objektyvių duomenų, kad L. B. šaunamąjį ginklą ir šaudmenis pagrobė iš buto esančio Ašigalio g.33-37, Kauno m. ir juos parsigabeno į savo butą esantį (duomenys neskelbtini) iš kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, L. B. šalintinas požymis šaunamojo ginklo ir šaudmenų gabenimas, kaip neįrodytas.

Bausmės klausimai.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai L. B. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamosios asmenybę bei kitas aplinkybes ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios L. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 253 straipsnio 1 dalyje yra tyčinis, apysunkis nusikaltimas ( BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimu pasekmės sukeltos nebuvo, ginklas su šaudmenimis buvo laikomas kaltinamosios kambaryje kelis mėnesius, iki policijos pareigūnai surado ir paėmė. Kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai, tačiau jos teigimu siekiantys apsaugoti dukters šeimą nuo galimos nelaimės.

Kaltinamosios L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad L. B. savo veiksmais siekė prevencinių tikslų, tai yra apsaugoti dukters šeimą nuo galimo ginklo panaudojimo prieš jos dukrą ir mažametį anūką ( BK 59 straipsnis 2 dalis). Teismas pripažindamas šiuos veiksmus lengvinančia kaltinamosios atsakomybę aplinkybe vadovaujasi G. B. – Š. parodymais, kad išties būdamas girtas sutuoktinis yra jai grasinęs šautuvu, bei į tai kad A. Š. šaunamojo ginklo laikymui neturi leidimo. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertintina ta aplinkybė, kad kaltinamoji L. B. praeityje neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą už šuns tinkamos priežiūros neužtikrinimą, bauda sumokėta( b.l. 84). Ji yra senatvės pensininkė, tačiau dirba ir gauna pastovias pajamas. Į psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą įrašyta nebuvo( b.l.86-89).

Už nusikalstamos veikos numatytos BK 253 straipsnio 1 dalies padarymą įstatyme numatyta arešto ir laisvės atėmimo bausmė.

Vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir BK 62 straipsnyje.

BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant, teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Taigi teismas vadovaudamasis minėto straipsnio dalies nuostata, kaltininkui paskirti švelnesnę bausmę negu įstatymo numatyta gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Taikyti šio straipsnio 2 dalies normą, teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose. Kaip matyti, BK 62 straipsnio taikymas siejamas su konkrečiomis šiame straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų. Be to, nėra ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose nurodytų aplinkybių, todėl L. B. taikyti BK 62 straipsnį nėra teisinio pagrindo. Tačiau teismo manymu šioje byloje taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

BK 54 str. 3 d. taikymui svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog įstatyme numatytos bausmės susijusios su laisvės atėmimo ar arešto bausmės paskyrimu už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. L. B. padarė nusikalstamą veiką siekdama apsaugoti dukters šeimą nuo nelaimingo atsitikimo ar nusikaltimo. Ginklas su šaudmenimis buvo laikomas palyginus neilgą laiką- 3 -4 mėnesius. Kaltinamoji turėjo pasitikėjimą dukters šeimos, ji turėjo nuo buto raktą, rūpinasi anūko ateitimi. Be to ji yra dirbanti, gauna pajamas. Visuma išdėstytų aplinkybių taip pat leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskiriant L. B. švelnesnę negu numatyta BK 253 str. 1 d. sankcijoje rūšies bausmę - baudą. Teismo nuomone, bauda leis pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajai L. B. darys pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti ją už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikaltimų darymo. Kartu pažymėtina tai, kad teismas priimdamas šį nuosprendį, kaltinamajai suteikia galimybę įrodyti, kad jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

L. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas iki įsiteisės teismo nuosprendis. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus- pusiau automatinį pistoletą „BLOW F92“ Nr. 7-069626 bei 4 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinių šovinių saugomus Kauno apskrities VPK Licencijavimo skyriuje, palikti iki bus išspręstas klausimas dėl leidimo išdavimo A. Š.. Neišdavus leidimo ginklas ir šoviniai konfiskuotini ir perduotini valstybės institucijai – ginklų fondui( BPK 94str.1d.2p.). Ginklo dėtuvę pakvitavimu grąžintą G. B.- Š., palikti A. Š. nuosavybėn.

Civilinių ieškinių ir proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniais,

nusprendė:

L. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį nuteisti 10 MGL ( 376,60 Eur) dydžio bauda.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad paskirtoji bausmė- bauda savanoriškai privalo būti sumokėta per keturis (4) mėnesius. Bauda turi būti sumokėta VMI prie FM ( įmokos kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią „Swedbank“ AB banko kodas 73000 įmokos kodas 6801. Savanoriškai nesumokėjus baudos ir nepateikus teismui tai patvirtinančio dokumento, baudos išieškojimas bus perduotas vykdyti priverstine tvarka.

L. B. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus pusiau automatinį pistoletą „BLOW F92“ Nr. 7-069626 bei 4 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinių šovinių saugomus Kauno apskrities VPK Licencijavimo skyriuje, palikti iki bus išspręstas klausimas dėl leidimo išdavimo A. Š.. Neišdavus leidimo ginklas ir šoviniai konfiskuotini ir perduotini valstybės institucijai – ginklų fondui. Ginklo dėtuvę pakvitavimu grąžintą G. B.- Š., palikti A. Š. nuosavybėn.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.