- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- P-438-35-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P.S. prašymą atnaujinti procesą P.S. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N502-764/2008.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2007 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus miesto VPK; Institucija) įgaliotas pareigūnas P.S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E814436 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 5 dalyje, padarymo.
Protokole buvo nurodyta, kad 2007 m. liepos 1 d., apie 19.00 val., Ukmergės g., Vilniuje, P.S., vairuodamas automobilį Mazda 323, v/n (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 60 km/h greitį ir vaižiavo 115 km/h grečiu, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 172 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. E814436 (toliau – ir Nutarimas) P.S. už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 5 dalyje, padarymą skyrė 1 000 Lt administracinę baudą, pažeidimą pagal ATPK 130² straipsnio pastabą įvertindama 8 balais.
Šalies argumentai
P.S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas pakeisti Nutarimą, paskiriant mažesnę baudą nei sankcijoje nustatyta minimali arba neskiriant administracinės nuobaudos.
Skunde P.S. laikėsi pozicijos, kad jam paskirta administracinė bauda yra nepagrįstai didelė, be to, Institucija neatsižvelgė į jo administracinę atsakomybę švelninančias aplinkybes, nesivadovavo administracinių baudų skyrimo taisyklėmis. Manė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį, nes jis padėjo išaiškinti pažeidimą, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, be to, pažeidimas buvo padarytas dėl labai sunkios jo materialinės padėties. Teigė, kad 1 000 Lt bauda sukeltų grėsmę P.S. galimybei toliau studijuoti, itin neproporcingai pablogintų jo socialinę padėtį ir visiškai apsukintų jo galimybę patenkinti savo būtiniausius poreikius. Atkreipia dėmesį į tai, jog jis nevengė administracinės atsakomybės, nėra nustatyta jo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to yra ATPK nenumatytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Prašė tą aplinkybę, kad pareiškėjo itin bloga materialinė padėtis, laikyti ATPK nenumatyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat ir tai, jog leidžiamą greitį viršijo skubėdamas pas klientą, nes jau vėlavo ir buvo itin susijaudinęs. Nurodė, kad būtina atsižvelgti į jo asmenybės charakteristiką, nes P.S. nė karto nebuvo baustas administracine tvarka, be to, vien faktas, kad jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, jau yra pakankamas, jog būtų pasiektas ATPK tikslas, kadangi padarė jam itin didelį poveikį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartimi P.S. skundą atmetė ir paliko Nutarimą nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga patvirtino, jog P.S. pažeidė KET 172 punkto reikalavimus. Vertino, jog taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų nėra pagrindo, kadangi P.S., būdamas jaunas vairuotojas ir viršydamas leistiną greitį Vilniaus mieste daugiau kaip 50 km/h, rizikavo savo ir kitų asmenų saugumu. Laikėsi pozicijos, kad švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą nėra pagrindo, nes ji prarastų savo paskirtį (ATPK 20 straipsnis). Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju paskirta tinkamiausia administracinė nuobauda, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, o P.S. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
II.
P.S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas.
Šalies argumentai
1. P.S. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1306/2007) ir nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio, be to, Institucija, nagrinėdama jo administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė ATPK 30 straipsnyje numatytą jo administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
2. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, apibūdinančių jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir laipsnį.
3. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jo asmenybės.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į P.S. apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime Institucija rėmėsi ATPK 20 straipsniu ir teigė, kad subjektui skiriama administracinė nuobauda turi sukelti neigiamas pasekmes, tačiau negali būti pernelyg griežta. Vertino, kad panaikinus Nutarimą, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, be to, visuomenės interesas auklėti KET pažeidžiančius asmenis bei eismo saugumas yra svarbesni negu atskirų individų asmeniniai interesai. Laikėsi pozicijos, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi P.S. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį nutartį pakeitė: Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. E814436 dalį, kuria P.S. padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo įvertintas 8 balais, panaikino, likusią šio nutarimo dalį paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, jog ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas nuo 50 ir daugiau kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų. Nagrinėjamu atveju P.S. pripažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 5 dalyje, tačiau nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda ir prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Savo prašymą apeliantas grindė tuo, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo administracinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes (nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą, pažeidimas buvo padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties). Teismas akcentavo, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios administracinės nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad mažesnės administracinės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės administracinės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai kaip ypatingai švelninančios jo administracinę atsakomybę, konstatavimu (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. N5-1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007).
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P.S. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, sutinka iš dalies. Tai, kad jis gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą, pripažintina jo administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, kaip matyti iš Nutarimo, skiriant jam administracinę nuobaudą, į tai buvo atsižvelgta. P.S. akcentuojama aplinkybė, jog administracinį teisės pažeidimą jis padarė dėl labai sunkios materialinės padėties (ATPK 30 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nagrinėjamu atveju nelaikytina jo administracinę atsakomybę lenginančia aplinkybe, kadangi kaip matyti iš padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio (nustatyto greičio viršijimas), tarp šios aplinkybės ir padaryto administracinio teisės pažeidimo nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių P.S. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teismas kartu pažymėjo, jog tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta P.S. administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra reikšminga tik individualizuojant jam skiriamą administracinę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijo teismas pagrįstai P.S. atžvilgiu netaikė 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų.
Vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. N248-266/2008) ir atsižvelgdama į tai, jog 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, įsigaliojusiu nuo 2008 m. sausio 1 d., buvo pakeistas ATPK ir šio kodekso nuostatos dėl pažeidimų įvertinimo balais buvo panaikintos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tokie pakeitimai nagrinėjamo ginčo atžvilgiu laikytini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties sušvelninimu, todėl šie pakeitimai taikytini retrospektyviai (ATPK 8 straipsnio 2 dalis), o Nutarimas keistinas, panaikinat jo dalį, kuria P.S. padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo įvertintas 8 balais.
III.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P.S. 2009 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. N502-764/2008.
Parašyme nurodė, jog susipažinus su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N-444-731/2009, paaiškėjo, kad ir administracinėje byloje Nr. N502-764/2008 pažeidimui nustatyti buvo naudotos neleistinos priemonės, t. y. greičio matavimo prietaisas „Traffi Patrol“, kuriam nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. vasario 14 d. naujas patvirtinimo sertifikatas nebuvo išduotas, o senasis nebegaliojo. Kaip nurodoma prašyme dėl proceso atnaujinimo, šis faktas paaiškėjo tik nuo 2009 m. balandžio 10 d. ir ši aplinkybė nebuvo žinoma nagrinėjant administracinę bylą Nr. N502-764/2008 pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Dėl to yra pagrindas manyti, jog administracinėje byloje Nr. N502-764/2008 teismai priėmė neteisėtus sprendimus. Taigi dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios gali turėti esminės reikšmės taikant administracinę atsakomybę, būtina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. N502-764/2008. Prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat akcentuojama, kad šis prašymas laiku (t. y. iki 2009 m. liepos 10 d.) teismui nebuvo paduotas, nes dėl objektyvių priežasčių apie paaiškėjusias naujas aplinkybes sužinora tik 2009 m. liepos 3 d. Kaip teigia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P.S., jis nuo 2009 m. sausio 31 d. negauna jokių pajamų ir jo materialinė padėtis yra itin sunki. Anot P.S., neturint prieigos prie Interneto ir kitų informacijos šaltinių negalima buvo laiku gauti informacijos ar naujienų apie paaiškėjusias naujas aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akcentuoja, kad yra bedarbis ir laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 2009 m. liepos 3 d. intensyviai ieškojo darbo. Tai sutrukdė domėtis aktualijomis bei laiku sužinoti aplinkybes dėl neteisėtų priemonių naudojimo nustatant administracinius teisės pažeidimus. Be to, kaip teigia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jo sveikata nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 2009 m. liepos mėn. buvo itin bloga: P.S. nuolat sirgo mikrobiologinėm infekcijom, jo organizmo atsparumas buvo silpnas. Dalį laiko (iki 2009 m. liepos mėn.) P.S. gyveno kaime, todėl apie neteisėtų priemonių naudojimą administraciniam teisės pažeidimui nustatyti galėjo sužinoti tik nuo 2009 m. liepos mėn. pradžios.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalimi, asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Nagrinėjamu atveju iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P.S. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. N502-764/2008 matyti, kad proceso atnaujinimo pagrindas yra siejamas su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, išdėstytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-444-731/2009 (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi, 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti suėjo 2009 m. liepos 10 d., nors pats prašymas buvo pateiktas tik 2009 m. rugsėjo 15 d.
P.S. teigimu, apie šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį jis negalėjo laiku sužinoti ir negalėjo laiku paduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo, kadangi tuo laikotarpiu (2009 m. balandžio – liepos mėn.) buvo bedarbis, negavo jokių pajamų, neturėjo prieigos prie Interneto, gyveno kaime ir nuolat sirgo.
Įvertinusi šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybės dėl sunkios P.S. materialinės – finansinės padėties, jo gyvenamosios vietos bei negalėjimo naudotis informacijos šaltiniais (Internetu) laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 2009 m. liepos 10 d. nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, kaip to reikalauja ABTĮ 158 straipsnio 2 dalis. Minėtoms aplinkybėms įrodyti P.S. nepateikė teismui nei pažymų apie savo registraciją Darbo biržoje, nei dokumentų apie gaunamų pajamų dydį (ar jų negavimą), taip pat apie faktinę ar deklaruotą gyvenamąją vietą. Taip pat atmestini ir P.S. argumentai, kad laiku pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo jam sutrukdė sveikatos problemos, nuolatiniai susirgimai. Iš P.S. kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktų medicininių dokumentų (2009 m. gegužės 26 d. išrašo iš medicininių dokumentų, 2009 m. gegužės 22 d. mikrobiologinio tyrimo protokolo Nr. M6030) matyti tik tai, kad 2009 m. gegužės 22 d. jam buvo nustatyta mikrobiologinė infekcija, pacientas nukreiptas papildomoms gydytojų konsultacijoms. Tačiau teismui nėra pateikta duomenų apie tai, jog dėl šio sveikatos sutrikimo ir jo pasekmių (pvz. hospitalizacijos, gydymo sveikatos priežiūros įstaigos stacionaro skyriuje ir pan.) P.S. būtų iš esmės suvaržytos galimybės pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir teise pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog P.S. konsultacijos sveikatos priežiūros įstaigose truko tik laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. gegužės 26 d., tuo tarpu bendras terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti tęsėsi nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 2009 m. liepos 10 d.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog P.S. prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą ir nėra pagrindų šį terminą atnaujinti. Dėl šios priežasties tenkinti šį P.S. prašymą atsisakytina (ABTĮ 158 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo P.S. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą P.S. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N502-764/2008.