Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AleksAnn“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AleksAnn“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimus priteisti iš atsakovės 2 070,89 Eur skolą, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-5). Nurodė, kad su atsakove 2011 m. rugpjūčio 11 d. sudaryta Naujo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartis Nr. PR2011-133, pagal kurią teises ir pareigas perėmė ieškovė, AB „Lietuvos dujos“, kurios teises ir pareigas pagal sutartį perėmė ieškovė, įsipareigojimus įvykdė, t. y. parengė investicinį projektą ir nutiesė dujotiekį iki objektų. Atsakovė pagal su ja sudarytą sutartį įsipareigojo kiekvienais metais laikotarpyje nuo 2012 m. iki 2026 m. suvartoti tam tikrą gamtinių dujų kiekį. Vadovaujantis šalių sudaryta sutartimi naujam nebuitiniam vartotojui buvo nustatyti numatomi skirstyti gamtinių dujų kiekiai ir užsakyti dujų skirstymo pajėgumai (galia), būtini, kad dujų įmonės investicija į naujojo nebuitinio vartotojo prijungimą atsipirktų per 15 metų laikotarpį. Atsakovei nesuvartojant tarp šalių sudarytos sutarties Priede Nr. 1 nurodyto gamtinių dujų kiekio, ieškovės investuotos lėšos į dujų sistemos statybą neatsiperka, todėl ieškovė patiria nuostolius. Vartotojui nevykdant sutarties 19.6 punkte numatytų įsipareigojimų, naujasis nebuitinis vartotojas sumoka minimalių transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį (toliau – Mokestis). Mokestis skaičiuojamas pasibaigus kalendoriniams metams ir už 2018 metus buvo paskaičiuotas 893,17 Eur mokestis, o už 2017 metus – 1 177,72 Eur mokestis. Laikotarpiu už 2017 ir 2018 metus susidarė 2 060,89 Eur įsiskolinimas, kurio atsakovė nepadengė. Ieškovės reikalavimas grindžiamas minimalių Naujojo (nebuitinio) vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokesčio paskaičiavimais bei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis.

2. Atsakovė UAB „AleksAnn“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 45-46). Nurodė, kad atsakovė 2016-06-23 raštu „Dėl dujų tiekimo paslaugos atsisakymo adresu: (duomenys neskelbtini) ir dujų tiekimo sutarties nutraukimo“ informavo ieškovą, kad nutraukia nuo 2016-07-01 gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 2016-5.2/1224, o taip pat ir visas ankstesnes sutartis ir laiko jas negaliojančiomis. Taip pat buvo nurodyta ir priežastis – pastatai tuo metu buvo pardavinėjami ir nenaudojami, todėl nebuvo poreikio dujoms, kurios ir nebuvo vartojamos. Taigi, ieškovės 2011-08-11 sutartis buvo panaikinta, todėl nėra pagrindo prašyti priteisti sumą pagal minėtą sutartį už 2017-2018 metus, nes nurodomai skolos sumai atsirasti jau nebuvo pagrindo. Nutraukus sutartis ieškovas nereiškė jokių skolinių reikalavimų, pretenzijų ar prieštaravimų. Todėl ieškinyje yra keliamas nepagrįstas reikalavimas, nes atsakovė neturi pareigos mokėti skolos pagal negaliojančią ir nutrauktą tarpusavio sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu tenkino ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės UAB „AleksAnn“ ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2 070,89 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 070,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 47 Eur bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 120-124).

4. Teismas nustatė, kad 2011 rugpjūčio 11 d. tarp AB „Lietuvos dujos“ ir atsakovės buvo sudaryta Naujo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo prie akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartis Nr. PR2011-133, kuria AB „Lietuvos dujos“ įsipareigojo prijungti Naujo nebuitinio vartotojo sistemą prie Dujų įmonės sistemos bei nustatyti Naujam nebuitiniam vartotojui numatomus skirstyti gamtinių dujų kiekius ir numatomus užsakyti dujų skirstymo pajėgumus (galią), būtinus Dujų įmonės investicijai į Naujo nebuitinio vartotojo prijungimą atsipirkti per penkiolikos metų laikotarpį, t. y. iki 2026 metų (imtinai). Dujų kiekiai ir prijungimo įkainiai nurodyti sutarties Priede Nr. 1. Atsakovė 2016 m. birželio 23 d. informavo AB „Lietuvos dujos“ įsipareigojimus perėmusią UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ apie tai, kad yra nutraukiama nuo 2016 m. liepos 1 d. gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. 2016-5.2/1224 iš 2015 m. gruodžio 30 d., o taip pat ir visos ankstesnės sutartys ir atsakovė laiko jas negaliojančiomis.

5. Teismas pažymėjo, kad 2011 rugpjūčio 11 d. sutartimi šalys susitarė, jog atsakovė įsipareigoja kiekvienais metais laikotarpyje nuo 2012 m. iki 2026 m. suvartoti ne mažesnius gamtinių dujų kiekius ir užsakyti ne mažesnius dujų skirstymo pajėgumus (galią), nei numatyta 1 priede, kuris yra neatskiriama sutarties dalis (Sutarties 11.2. punktas, 19.6. punktas). Teismas nurodė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus. Pažymėtina, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas.

6. Teismas pažymėjo, kad sistemiškai vertinant nurodytą teisinį reglamentavimą bei 2011 rugpjūčio 11 d. sutartyje šalių prisiimtus įsipareigojimus (Sutarties 35 punktas, 47 punktas) darytina išvada, kad tarp šalių sudaryta Sutartis būtų pasibaigusi 2026 m. arba šalims įvykdžius sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, kitu atveju atsakovė vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį galėjo, tik esant aukščiau nurodytiems pagrindams, o tokių duomenų byloje pateikta nėra. Atsakovė sutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog ieškovė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai. Taip pat šalys Sutartyje numatė, kad „Jeigu Dujų įmonė pristatė gamtines dujas iki Naujo nebuitinio vartotojo sistemos, nurodytos Sutarties 19.2 punkte, o Naujas nebuitinis vartotojas neįvykdė Sutarties 19.5 ir/arba 19.6. punktuose nurodytų įsipareigojimų <...> Naujas nebuitinis vartotojas sumoka Dujų įmonei minimalių Naujo nebuitinio vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį (toliau – Mokestis) <...>“ (Sutarties 27. Punktas). Atsakovei nevykdant minėta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai paskaičiavo sutartimi tarp šalių sulygtą mokestį. Ieškovės nurodytas aplinkybes taip pat pagrindžia byloje pateiktas 2012 m. vasario 28 d. papildomas susitarimas, 2012 m. gruodžio 19 d. papildomas susitarimas, susitarimų priedai, 2018 m. gruodžio 31 PVM sąskaita-faktūra Serija PO NR. 051198, 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Serija PN NR. 046348, 2019 m. sausio 4 d. Minimalių Naujo (nebuitinio) vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokesčio paskaičiavimo pažyma, 2018 m. sausio 4 d. Minimalių Naujo (nebuitinio) vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokesčio paskaičiavimo pažyma.

7. Teismas nurodė, kad šalys 2011 m. rugpjūčio 11 d. sutartį ir vėlesnius papildomus susitarimus bei jų priedus sudarė laisva valia, duomenų, kad atsakovė po sutarties sudarymo būtų pareiškusi pretenzijas dėl sutarties sąlygų, nėra. Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, tarp jų – ir sudarydamas sandorius, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokius teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-216/2007). Protingumo principas sutarties šalims reiškia, kad jie patys turi rūpintis savo teisėmis ir pareigomis.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad abi sutarties šalys, tiek ieškovė, tiek atsakovė, yra verslo subjektai, kurie, sudarant sutartį, turėjo patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, todėl teismas negali iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 2 070,89 Eur skola (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 2 dalis, 6.1-6.4 straipsniai, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.156 straipsnis, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnis, 6.260 straipsnis).

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl teismas sprendė, kad tenkintinas ir šis ieškinio reikalavimas.

10. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, jas priteisdamas iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „AleksAnn“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 131-136). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta kliento teisė vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisant to, jog paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Toks paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo ypatumas skiriasi nuo bendrosios sutarčių vienašališko nutraukimo taisyklių, pagal kurias sutartį vienašališkai nutraukti galima, pirma, joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1, 3 dalys) ir, trečia, kitais pagrindais teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Meilina ir KO“ v. UAB „Naderna“, bylos Nr. 3K-3-494/2005).

11.2. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra paslaugų gavėja, o ieškovė paslaugų teikėja, kadangi ji tiekė gamtines dujas atsakovės adresu, o atsakovė jomis naudojosi ir atitinkamai mokėjo už gaunamas paslaugas. Kadangi ieškovė yra pakankamai stambus dujų tiekėjas Lietuvoje ir jo įtaka yra ganėtinai didelė, todėl atsakovė šiuo atveju yra silpnesnė santykių šalis. Jos nelygiavertę padėtį šiuose santykiuose pagrindžia tai, jog dujų tiekimo sutarties sąlygos buvo pateiktos pačios ieškovės iniciatyva nebuvo suteikta galimybė, jų derinti, atsakovė turėjo priimti jas tokias, kokios buvo nurodytos sutartyje. Savo sąlygų pateikti tokiam stambiam tiekėjui yra beveik neįmanoma, nuostatų derinti negalima, sąlygų keisti galimybės taip pat nesuteikta. Todėl siekiant gauti dujas, nebelieka nieko kito, kaip tik pasirinkti ir sutikti su sąlygomis, kurias numato tiekėjas. Todėl tai yra šalių nelygybė. Be to, sutartis numato itin griežtas sąlygas, varžančias atsakovės teises, nes nesuteikia jai pasirinkimo ir laisvės nutraukti sutartį vienašališkai esant daugiau nenumatytų aplinkybių, o priverstinai įpareigoja naudotis dujomis ganėtinai ilgą laikotarpį be pasirinkimo. Todėl tokiu atveju, klientas turi teisę, priešingai nei numatė skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu dėl paslaugų suteikimo.

11.3. Tai, jog atsakovei nėra reikalinga gamtinių dujų tiekimo paslauga patvirtina aplinkybės, jog atsakovė veiklai vykdyti išsinuomojo kitas patalpas, dėl kurių 2017 m. sausio 2 d. sudarė negyvenamųjų pastatų, patalpų ir teritorijos nuomos sutartį Nr. 02/01/17. Taip pat atsakovės faktinį sutarties laikymą nutraukta pagrindžia ir tai, kad 2020-03-23 buvo sudaryta nauja gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. 2020-1-1549, pagal kurią tiekėju yra pasirinktas UAB „Ignitis“. Tai vėlgi parodo, kad jeigu atsakovė būtų žinojusi, jog ji ir toliau naudojasi ieškovės teikiamomis paslaugomis ir privalo už jas mokėti, ji nebūtų sudariusi naujos sutarties su nauju tiekėju vykdant atsakovės veiklą nauju adresu.

11.4. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog pati ieškovė veikia neteisėtai ir siekia praturtėti sąžiningos atsakovės sąskaita. Nors atsakovė ir nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis nuo 2016 metų, ieškovė vis tiek reikalauja susimokėti už tai, ko nesunaudojo atsakovė. Atsakovė nuo 2016 metų veiklos nevykdė, pastatai buvo pardavinėjami ir nenaudojimai, todėl poreikio dujoms tiesiog nebuvo. Be to, gamtinės dujos yra tiekiamos kaimynystėje esantiems vartotojams, todėl ieškovė nepatiria nuostolių dėl to, kad atsakovė nutraukė 2011 m. rugpjūčio 11 d. sutartį.

11.5. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad negavo atsakovės pranešimo apie ketinimą nutraukti tarp šalių sudarytas, ar kad įspėjimas apie sutarties nutraukimą buvo pateiktas per nepakankamą terminą ir sukėlė atitinkamų nuostolių. Duomenų, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi ieškovei už suteiktas paslaugas, byloje taip pat nėra. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, jog turėjo kitų išlaidų, kurias patyrė norėdama įvykdyti sutartį iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

11.6. Atsakovė 2020-03-14 sudarė sutartį Nr. 2020/03/14 su J. U. dėl savo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) nuomojimo jos asmeninei veiklai vykdyti. Pradėjus naujam nuomininkui vykdyti ten savo veiklą, buvo ir sudaryta nauja dujų paslaugų teikimo sutartis laikant, kad senoji nutraukta nuo 2016 metų. Kadangi atsakovė tinkamai nutraukė 2011 m. rugpjūčio 11 d. sutartį, nėra pagrindo ieškovei prašyti skolos padengimo po sutarties nutraukimo ar vertinti patirtų nuostolių į ateitį, nes tokie nuostoliai nėra pagrįsti ir nėra pagrįsta, kaip būtent dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė nuostolius.

11.7. Aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių kilusių ginčą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį.

12. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. (e. b. l. 139-146). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Tarp šalių 2011 m. rugpjūčio 11 d. sudarytos sutarties 30 punkte nurodoma, kad tuo atveju, jei Naujas nebuitinis vartotojas nutraukia Sutartį po to, kai Dujų įmonė įvykdo savo įsipareigojimus, numatytus Sutarties 18.1 ir 18.3 punktuose, Naujas nebuitinis vartotojas privalo sumokėti Dujų įmonei Mokestį, kuris apskaičiuojamas pagal Sutarties 29 punkte nurodytą formulę. Sutartis gali būti nutraukta, pasirašius papildomą susitarimą dėl Sutarties nutraukimo ir sumokėjus mokestį pagal Sutarties 30 punktą. Ieškovui nebelikus poreikio tęsti Sutarties, jis turėjo teisę savalaikiai pateikti prašymą dėl sutarties nutraukimo, t. y. kol nebuvo faktiškai atlikti prijungimo paslaugos darbai, tačiau tokio prašymo ieškovė negavo.

12.2. Sutarties tikslas buvo ne tik prijungti naują nebuitinį vartotoją, bet ir nustatyti vartotinus dujų kiekius, kurie dujų įmonei atpirktų investicijas konkrečiam ginčo objektui per penkiolikos metų laikotarpį bei gamtinių dujų kainų viršutinės ribos nedidėtų. Ieškovas ieškiniu nereikalauja susimokėti už gamtines dujas, nes šalys šia sutartimi nesusitarė dėl gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sąlygų, tačiau minėta sutartimi buvo sulygta, kad atsakovė įsipareigoja, jog transportuos ne mažesnius gamtinių dujų kiekius ir užsakys ne mažesnius dujų skirstymo pajėgumus (galią), nei numatyta 1 priede, kuris yra neatskiriama sutarties dalis. Taigi, atsakovė, pasirašydama sutartį, įsipareigojo transportuoti ne mažesnius gamtinių dujų kiekius ir užsisakyti ne mažesnius dujų skirstymo pajėgumus (galią) nei numatyta Sutarties Priede Nr. 1. Vadovaujantis sutarties 35 punktu sutartis nustoja galioti tik jei Naujasis nebuitinis vartotojas transportavo sutarties Priede Nr. 1 nurodytus gamtinių dujų kiekius ir dujų skirstymo pajėgumus. Vadovaujantis Sutarties 47 punktu Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo. Bet kokios kitos sutarties pasirašymas neatleidžia nuo Naujo nebuitinio vartotojo nuo įsipareigojimų, numatytų sutartyje, įvykdymo.

12.3. Atsakovei nevykdant sutarties, t.y. jei per Sutarties 1 priede nurodytus skaičiuotinus metus atsakovė transportavo mažesnį gamtinių dujų kiekį ir/arba, kai Sutarties 1 priede nurodytais skaičiuotinais metais buvo taikoma dvinarė gamtinių dujų skirstymo kaina, užsisakė mažesnius dujų skirstymo pajėgumus (galią), nei nustatyta sutarties 1 priede, arba per sutarties 1 priede nurodytus skaičiuotinus metus gamtinių dujų nevartojo, atsakovė, t.y. Naujas nebuitinis vartotojas, sumoka Dujų įmonei minimalių Naujo nebuitinio vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį. Sutarties nuostatos dėl Mokesčio taikomos nepriklausomai nuo Gamtinių dujų tiekimo arba perdavimo - skirstymo sutartyje nurodytų gamtinių dujų kiekių ir/arba pajėgumų (galios). Mokestis skaičiuojamas pasibaigus kalendoriniams metams. Ir šis mokestis yra skaičiuojamas tikslu, jog ir gamtinių dujų kainų viršutinės ribos nedidėtų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovei nevykdant 2011 m. rugpjūčio 11 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas pagrįstai paskaičiavo sutartimi tarp šalių sulygtą Mokestį.

12.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji vienašališkai nutraukė 2011 m. rugpjūčio 11 d. sutartį. 2016 m. birželio 23 d. raštas „Dėl dujų tiekimo paslaugos atsisakymo adresu: (duomenys neskelbtini) ir dujų tiekimo sutarties nutraukimo“ adresuotas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir kalbama apie dujų tiekimo sutarties nutraukimą. AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašymo nutraukti Naujo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos Nr. PR2011-133 sutartį negavo. Jeigu būtų gavusi prašymą nutraukti 2011 m. rugpjūčio 11 d. sutartį, ieškovė vadovaujantis Sutarties 30 bei 29 punktu paskaičiuotų Mokestį ir pateiktų PVM sąskaitą - faktūrą Naujam nebuitiniam vartotojui. Atsakovė to nepadarė, todėl veikė nepakankamai rūpestingai, neįvertino galimų rizikos veiksnių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

14. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl šalių sudarytos sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo, sutarties vykdymo, sutartyje numatytų sankcijų taikymo, įrodymų vertinimo.

15. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė su atsakove 2011 m. rugpjūčio 11 d. sudarė Naujo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo prie akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. PR2011-133, kuria akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ įsipareigojo prijungti Naujo nebuitinio vartotojo sistemą prie Dujų įmonės sistemos bei nustatyti Naujam nebuitiniam vartotojui numatomus skirstyti gamtinių dujų kiekius ir numatomus užsakyti dujų skirstymo pajėgumus (galią), būtinus Dujų įmonės investicijai į Naujo nebuitinio vartotojo prijungimą atsipirkti per penkiolikos metų laikotarpį, t. y. iki 2026 metų (imtinai), papildomus susitarimus, kuriais nustatyti patiektini – suvartotini atsakovės UAB „AleksAnn“ gamtinių dujų kiekiai, jų kaina ir prijungimo prie tinklo įkainiai (e. b. l. 10-25). Pagal sutarties nuostatas atsakovė UAB „AleksAnn“ įsipareigojo gauti ir suvartoti nurodomą sutartinėse nuostatose gamtinių dujų kiekį, kad iki 2026 metų (19.6 sutarties punktas, 1 priedas prie sutarties) atsipirktų ieškovės investicijos į Naujo nebuitinio vartotojo prijungimą prie dujų tiekimo tinklo. Sutarties 27 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jei ieškovė pristatė gamtines dujas pagal sutartį atsakovei, o ši neįvykdė sutarties 19.6 punkte nurodomo įsipareigojimo suvartoti sutartą kiekį dujų (užsisakė mažesnius, nei sutartyje nustatyta dujų skirstymo pajėgumus, gamtinių dujų nevartojo), atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei minimalių vartotojo transportuotinių gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį, kurio dydis apskaičiuojamas sutarties 27 punkte nustatyta metodika (e. b. l. 12, 13).

16. Byloje nustatyta, kad atsakovė sutartyje nustatyto įsipareigojimo gauti ir suvartoti nustatytą kiekį gamtinių dujų nevykdė. Iš 2016 m. birželio 23 d. pranešimo matyti, jog atsakovė informavo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ įsipareigojimus perėmusią uždarąją akcinę bendrovę „Lietuvos dujų tiekimas“ apie tai, kad nutraukia nuo 2016 m. liepos 1 d. gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis, jų priedus ir laiko jas negaliojančiomis (e. b. l. 49). Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovės 2 070,89 Eur skolą, kuri susidarė už du metus (2017, 2018 m), 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-5). Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu tenkino ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės UAB „AleksAnn“ ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2 070,89 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 070,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 47 Eur bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 120-124).

17. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, ieškovė yra paslaugų teikėja, o atsakovė paslaugų gavėja, CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta kliento teisė vienašališkai nutraukti sutartį, šiuo pagrindu nutraukiant sutartį, klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės, atsakovė tinkamai pranešė apie sutarties nutraukimą ir tai sukėlė pasekmes (skundo 11.1, 11.2, 11.5, 11.7 punktai); atsakovei nebuvo ir nėra reikalinga gamtinių dujų tiekimo paslauga, ką patvirtina tos aplinkybės, jog atsakovė veiklai vykdyti išsinuomojo kitas patalpas, o patalpas, kurioms buvo tiekiamos dujos, išnuomojo kitam asmeniui (skundo 11.3, 11.6 punktai), ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita (skundo 11.4 punktas).

18. Teisėjų kolegija nustatė, kad įmonė, besiverčianti dujų tinklų įrengimu ir dujų tiekimu vartotojams (ieškovė) ir uždaroji akcinė bendrovė „AleksAnn“ (atsakovė) sudarė 2011 m. rugpjūčio 11 d. atsakovės prijungimo prie ieškovės dujų sistemos sutartį, pagal kurią šalys susitarė tiekti – gauti nurodomą sutartyje ir jos prieduose dujų kiekį už dujas atsiskaityti, o pažeidus dujų tiekimo ir suvartojimo sąlygas, mokėti netesybas. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės vertinimu, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK 6 knygos XXXV skyriaus I skirsnis), pagal kurio CK 6.721 straipsnio 1 galį vartotojas bet kada gali nutraukti sudarytą sutartį. Įstatymų leidėjas, atribodamas teisės normas reglamentuojančias atlygintinų paslaugų teikimo sutartis nuo kitų normų, įtvirtino, kad atlygintinos paslaugos siejamos su audito, konsultacinių paslaugų, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo, ar kitokių paslaugų teikimu. Kolegija vertina, kad nagrinėjamu byloje atveju tarp šalių susiklostė dvišaliai sutartiniai rangos ir pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovė įsipareigojo įrengti atsakovei dalį dujų tiekimo tinklo įrangos, pajungti atsakovę prie turimų savo dujų tiekimo tinklų, tiekti gamtines dujas, o atsakovė suvartoti nurodomą sutartyje dujų kiekį ir atsiskaityti su ieškove (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.644 straipsnis). Iš byloje nagrinėjamos 2011 m. rugpjūčio 11 d. Naujo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo prie akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties 47 punkto turinio matyti, kad šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galioja iki susitariančių šalių įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo. Tai pat numatyta, kad sutartis gali būti pakeista abiejų šalių raštišku susitarimu (sutarties 48 punktas). Tarp šalių sudarytos sutarties nuostatos nenumatė galimybės dujų vartotojai vienašališkai nutraukti sutarties. Byloje duomenų, kad sutartis būtų pakeista šalia bendra valia, nėra pateikta.

19. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 18 pastraipoje nurodytas aplinkybes, teisinį ginčo santykio reglamentavimą, sprendžia, kad atsakovės 2016 m. birželio 23 d. pranešimas ieškovei, kuriuo ieškovė informuojama apie 2011 metų ir vėlesnių susitarimų dėl Naujo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo prie akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ dujų sistemos, Naujam nebuitiniam vartotojui numatomų skirstyti gamtinių dujų kiekių ir numatomų užsakyti dujų kiekių, bei atsiskaitymo už dujas nutraukimą, neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti sutartines (2011 m. rugpjūčio 11 d. sutarties 27 punktas) netesybas – minimalių Naujo nebuitinio vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį.

20. Pirmiau nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sutarties neteisingo kvalifikavimo, sutartinių įsipareigojimų nutraukimo, prievolės sumokėti netesybas nebuvimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti sutartyje numatytą minimalių Naujo nebuitinio vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį už 2017, 2018 metų laikotarpį yra pagrįstas. Dėl paskaičiuotos netesybų sumos byloje ginčo tarp šalių nekilo, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

21. Ieškovė nepateikė prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Valstybės turėtos išlaidos nesudaro minimalios poįstatyminiais aktais nustatytos sumos, todėl šios išlaidos nepaskirstomos (CPK 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.