Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. S. gynėjo advokato V. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 etai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. rugpjūčio 19 d., pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 19 d.

Anksčiau teismo teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. vasario 28 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išlieka nepakitusi. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, yra paskatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, tačiau Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė, kad atliktos bausmės dalis bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pažymėjo, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba ir nors darbą supranta kaip privalumą, suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis ankščiau buvo teistas, tačiau E. S. iš ankstesnių patyrimų nepasimokė. Taip pat išlieka ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, vis dar išskiriami nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija atsižvelgdama į tai, padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jos pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistojo E. S. gynėjas advokatas V. M. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija spręsdama dėl paleidimo iš pataisos namų ir priimdama neigiamą sprendimą vadovavosi tik tomis aplinkybėmis, kurių vertinimas nuteistajam nepalankus, o aplinkybių, kurios turėtų būti vertintinos teigiamai ir teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo įvertino nepakankamai arba jos vertintos atsietai ir fragmentiškai. Lygtiniam paleidimui yra tiek formalus i pagrindas - E. S. yra atlikęs 1/3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tiek materialusis pagrindas - jį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, kadangi nuteistasis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog pasitaisys. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, pernelyg yra sureikšminti nuteistojo E. S. ankstesni teistumai, nurodant, kad E. S. iš ankstesnių patyrimų nepasimokė. Su šia išvada nesutiktina. Neįvertinta, kad nuteistojo ankstesni teistumai išnykę prieš daugiau nei 14 metų. Toks ankstesnių teistumų, kurie yra išnykę akcentavimas yra tolygus antram teistumui už tą patį nusikaltimą, tai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimas. Akcentuotina, kad E. S. už ankstesnius nusikaltimus jam paskirtas bausmes yra įvykdęs, todėl ankstesni teistumai, šiuo atveju nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, negalėjo būti lemiamu veiksniu, kliudančiu taikyti lygtinį paleidimą. Nutarime kaip vienas iš nuteistojo kriminogeninių rizikos veiksnių yra nurodoma, tai, kad nuteistasis neturi darbinių pajamų pataisos įstaigoje. Su tokia išvada negalima sutikti. Nutarime nenurodyta priežastis, kodėl E. S. pataisos įstaigoje nedirba, o būtent todėl, kad pataisos namuose nebuvo darbo vietų pasiūlymų Be to, E. S. yra pateikęs Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Sveikatos priežiūros skyriaus medicininį pažymėjimą, kuriame nurodoma, kad dėl aukšto kraujospūdžio ligos, nuteistojo darbingumas yra ribotas. Kas reiškia, kad E. S. galimybę dirbti pataisos įstaigoje apriboja objektyvios priežastys, į ką nebuvo pakankamai atsižvelgta. Taip pat skunde nurodoma, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija išskirtinę reikšmę suteikė tai aplinkybei, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nepakitusi rizika, nurodant, kad nepastebimas kitimas mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl E. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neatsižvelgta į eilę kitų reikšmingų aplinkybių: nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, 1 kartą skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Be to, nepateikiama jokių įrodymų, kad E. S. yra susijęs su kriminaline subkultūra, apsiribojama lakonišku teiginiu, jog nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai yra gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, tačiau šių teiginių nepagrindžia. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija svarstydama E. S. paleidimą lygtinai neatsižvelgė ir į tai, jog paleidus lygtinai iš įkalinimo įstaigos, E. S. ketina integruotis į visuomenę, gyventi pilnavertį gyvenimą, t. y. jis turės gyvenamąją vietą, ketina įsidarbinti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą manytina, kad bausmės paskirtis buvo pasiekta, t.y. E. S. jau buvo nubaustas. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo vietoje - neturi galiojančių nuobaudų, buvo skatintas, ateities tikslų siekimas, tai, kad išėjęs į laisvę planuoja įsidarbinti, rodo jo pastangas keisti gyvenimo būdą, pasiryžimą gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. S. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarkas nebaustas, vieną kartą skatintas, nedirba, bet yra pateikęs medicininį pažymėjimą, kad dėl sveikatos problemų jo darbingumas yra ribotas, turi gyvenamąją vietą, išėjęs į laisvę ketina įsidarbinti, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, E. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nors E. S. per bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau ir skatintas tik vieną kartą. Be to, skatintas buvo 2022 m. vasario 9 d., nors laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. Pagal „OASys“ metodiką E. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio įvertinimo, atlikto 2021 m. rugsėjo 1 d., išliko nepakitusi, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – neturi darbinių pajamų pataisos įstaigoje; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad nenustatyta nei vieno nuteistojo nusikalstamą elgesį mažinantys kriminogeniniai veiksniai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek E. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad E. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, padarymą, nuteistasis anksčiau taip pat buvo teistas, tačiau nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis savo kriminalinę istoriją vertina neigiamai ir teigia, kad šiuo metu yra atsiribojęs nuo praeities žmonių priklausančių kriminaliniam pasauliui. Visgi, atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima daryti prielaidą, kad vedamas gyvenimo būdas prieštaravo visuomenės normoms, kadangi jo gyvenimo stiliaus ypatumai buvo susijęs su jo nusikalstama veika. Nuteistasis geba atpažinti tam tikras problemas, tačiau nėra linkęs analizuoti vidinių priežasčių, kurios gali būti susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Taip pat, nuteistasis pokalbiu metu pripažino, kad ne visuomet tinkamai sprendžia turimas problemas, nes pasirenka netinkamus jų sprendimo būdus. Šiuo metu nuteistasis geba pateikti kelias alternatyvas kitus problemų sprendimo būdus, tačiau išlieka klausimas ar gebės juos panaudoti, pritaikyti asmeninėse situacijose. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad pataisos įstaigoje nuteistasis nedirba, jis pataisos įstaigos administracijai yra pateikęs medicininę pažymą, kad dėl sveikatos problemų jo darbingumas yra ribotas. Nors darbą supranta kaip privalumą, suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų. Pažymėtina, kad iki laisvės atėmimo bausmės nuteistasis nuo 2007 metų niekur nedirbo oficialiai nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu jis yra išlaikomas artimųjų. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, E. S. neatliktos bausmės dalis (1 metai 5 mėnesiai 25 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo E. S. gynėjo advokato V. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo E. S. gynėjo advokato V. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.