Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alauša“ laikinai einančiai generalinio direktoriaus pareigas L. B., nedalyvaujant atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Nonfera“, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Alauša“ ieškinį atsakovui UAB ,,Nonfera“ dėl įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 13021,63 Lt įsiskolinimą už parduotus naftos produktus, 3170,09 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2005-05-04 sudarė Sutartį Nr. 52/VLN, pagal kurią ieškovė 2011 m. balandžio mėn. pardavė atsakovei naftos produktų už 13021,63 Lt. Pagal sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo už parduotus produktus atsiskaityti per 7 d. po PVM sąskaitos-faktūros išrašymo. Atsiskaitymui atsakovui buvo pateiktos sąskaitos, tačiau jos nebuvo apmokėtos, todėl už prievolės nevykdymą pradėti skaičiuoti delspinigiai.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (57 - 61 b.l.). Nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, pripažįsta, kad su ieškove nėra atsiskaityta dėl įmonės versle susiklosčiusios nepalankios situacijos, tačiau nesutinka su prašoma priteisti delspinigių suma, t.y. 3170,09 Lt. Be to, netesybos yra neprotingai didelės, prašo jas mažinti, taip pat mano, kad negalima taikyti dvigubos atsakomybės, t.y. reikalauti kartu ir netesybų, ir palūkanų. Bylą prašo nagrinėti atsakovei nedalyvaujant, apie posėdį pranešta.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Abi šalys - ieškovė UAB „Alauša“ ir atsakovė UAB ,,Nonfera“ - yra privatieji pelno siekiantys juridiniai asmenys, t.y. savo pavadinimą turinčios įmonės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 2.33 str. 1d., 2.34 str.1d., 3 d.), todėl veikiantys savo rizika.

Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad pagal 2005-05-04 sutartį Nr. 52/VLN su 2009-05-13 ir 2009-04-15 pakeitimais, ieškovė pardavė atsakovei naftos produktus už kuriuos atsakovė įsipareigojo atsiskaityti sutartyje nustatytomis kainomis ir terminais (sutarties 4.2 p., 33-36 b.l.). Už parduotus naftos produktus, atsakovei atsiskaitymui išrašytos PVM sąskaitos – faktūros: 2011-04-16 Nr. ALK0012555, 2011-04-28 Nr. ALK0012722 (37, 38 b.l.), viso bendrai 13 021,63 Lt sumai. Pagal 2009-04-15 priedą prie 2005-05-04 sutarties Nr. 52/VLN (36 b.l.) sąskaitas atsakovė turėjo apmokėti per 7 dienas nuo jos išrašymo dienos (sutarties 4.2. p.). 2011-04-16 ir 2011-04-28 išrašytose sąskaitose nurodyta jų apmokėjimo data atitinkamai iki 2011-04-23 ir 2011-05-05. Šio reikalavimo atsakovė neįvykdė ir yra skolinga ieškovei 13 021,63 Lt sumą. Atsakovė pateiktame atsiliepime sutinka su 13 021,63 Lt skolos dydžiu dėl įsigytų naftos produktų ir kitų prekių pagal pateiktas sąskaitas, ginčo dėl to nėra. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nustatytu terminu neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas priteisti 13 021,63 Lt skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (LR CK 6.38 str., 6.258 str.).

Pagal šalių sudarytos sutarties 4.3. p. numatyta, kad jei pirkėjas laiku neapmoka už naftos produktus, tai, pareikalavus pardavėjui, pirkėjas moka 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas ir 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną ir kiekviena pervedama suma yra užskaitoma kaip palūkanos ir delspinigiai. Tik apmokėjus palūkanas ir delspinigius, sekančios sumos yra skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus.

Ieškovė 2011-08-16 išrašė atsakovei sąskaitą Nr. UTE2011012 (39 b.l.) dėl 240,25 Lt palūkanų ir 2929,84 Lt delspinigių apmokėjimo (viso 3 170,09 Lt), kurias sudaro 18,15 Lt palūkanų ir 221,34 Lt delspinigių nuo 8512,98 Lt skolos už naftos produktus pagal 2011-04-16 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ALK0012555, skaičiuojami nuo 2011-04-23 iki 2011-05-05, ir 222,10 Lt palūkanų ir 2708,50 Lt delspinigių nuo bendros 13 021,63 Lt skolos sumos, skaičiuojami nuo 2011-05-05 iki 2011-08-16. 2011-08-16 sąskaita Nr. UTE2011012 atsakovei buvo išsiųsta 2011-08-16, tačiau atsakovės sutartyje nurodytu ir registruotu įmonės buveinės vietos adresu, neįteikta (76, 90-92 b.l.).

Teismų praktikoje laikoma, kad tokiu atveju, kai sutartyje nustatyta sąlyga, jog pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, lemia tai, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, bet tik pardavėjui pareikalavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Amiga“, bylos Nr. 3K-3-133/2004, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Saurida“ v. UAB „Satirus“, bylos Nr. 3K-3-460/2010). Toks kreditoriaus pareikalavimas gali būti įforminamas įvairiai ir tik po pareikalavimo kreditorius įgyja pagrindą taikyti sutartyje numatytas prievolės neįvykdymo priemones. Taigi reikalaujama, kad antrajai sutarties šaliai privalo būti pranešta apie pareikštą pareikalavimą, tačiau tai nereiškia, jog pranešimo neįteikus dėl ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, ši sąlyga nebuvo įvykdyta. Priešingas aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia buveinės vietą ir pan. Įstatyme konkretizuota šalių sąžiningumo ir bendradarbiavimo pareiga nustatant, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (CK 2.49 straipsnio 2 dalis). Duomenų, kad atsakovė būtų nurodžiusi kitą adresą korespondencijai byloje nėra.

Taigi konstatuotina, kad ieškovo sąskaita Nr. UTE2011012 pagal sutarties 4.3. p. laikytina pareikalavimu mokėti delspinigius ir palūkanas, ir šios sąskaitos pagrindu ieškovė turi teisę taikyti atsakovės atžvilgiu sutartinę atsakomybę už nesavalaikį atsiskaitymą nuo šios sąskaitos neįteikimo dienos atsakovės registruotos buveinės vietoje, tai yra nuo 2011-09-02 (92 b.l.). Duomenų, kad ieškovė kitu būdu iki 2011-08-16 sąskaitos Nr. UTE2011012 išrašymo buvo pareikalavusi iš atsakovės mokėti delspinigius ir palūkanas, teismui nepateikta. Iš pateiktų 2011-04-16 ir 2011-04-28 PVM sąskaitų–faktūrų Nr. ALK0012555, Nr. ALK0012722, matyti, kad išrašant PVM sąskaitas–faktūras nei vienoje iš jų nebuvo nurodyta, kad, neapmokėjus per nurodytą terminą, skaičiuojami delspinigiai. Reikalavimo dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo laikotarpiu po 2011-09-02 nėra reiškiama ir paskaičiavimai neteikiami, todėl esant tokioms aplinkybėms likusioje dalyje ieškinys dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo už laikotarpį iki 2011-08-16 atmestinas.

Pagal LR CK 6.189 str. 1 d. nuostatas, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pažymėtina, kad pagal šalių sudarytą sutartį delspinigiai ir palūkanos numatyti tik neapmokėjus už naftos produktus. Iš pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų Nr. ALK0012555 ir Nr. ALK0012722 matyti, kad buvo pirkta ne tik naftos produktai, bet ir kitos prekės (vinjetės ir kt.). Tačiau pagal 2011-08-16 sąskaitą Nr. UTE2011012 delspinigiai ir palūkanos skaičiuojami ne tik nuo skolos už naftos produktus, bet kitų minėtų prekių, kas nepagrįsta šalių sudarytos sutarties nuostatomis.

Ieškinį tenkinant iš dalies, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys patenkintas 80 proc., atmesta 20 proc., taigi iš atsakovės ieškovei priteistina 389 Lt sumokėto žyminio mokesčio (3, 49 b.l.). Valstybės biudžeto naudai iš atsakovės priteistina teismo turėtos 21,76 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 79 str., 80 str., 83 str., 88 str., 96 str.). Likusios 5,45 Lt teismo patirtos dokumentų įteikimo išlaidos nesudaro minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovės nepriteistinos (LR CPK 96 str. 6 d.).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Nonfera“, kodas juridinių asmenų registre 111727525, ieškovės UAB ,,Alauša“, kodas juridinių asmenų registre 183615620, naudai 13 021,63 Lt (trylika tūkstančių dvidešimt vieną litą 63 ct) skolos, 389 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Nonfera“, kodas juridinių asmenų registre 111727525, valstybės biudžeto naudai 21,76 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.