- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- ATP-321-462/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00830-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pažeidėjas
- L.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013-03-15 nutarimo administracinėje byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2012 m. gruodžio 2 d., 21.41 val., Plungės mieste, J. Tumo-Vaižganto g. vairuodamas automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,50 prom. lengvas girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, esant slidžiai kelio dangai nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į namą Nr. 31, esantį J. Tumo Vaižganto g., Plungės m. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir namo siena, tuo L. Š. pažeidė KET 9 p., 14 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2013-03-15 nutarimu L. Š. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 4 500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-03-15 nutarimą ir perkvalifikuoti jo padarytą administracinį teisės pažeidimą iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad eismo įvykio niekaip neginčijo, pripažino ir pripažįsta, jog nesuvaldė automobilio, tačiau nesutinka su alkotesterio parodytu girtumu, kuris, jo įsitikinimu, neatitiko tikrovės.
Iki vairavimo buvo išgėręs lengvą (0,29 procento alkoholio koncentracijos) alaus kokteilį „Delight“. Jo organizme pūtimo į alkotesterį metu niekaip negalėjo būti 0,5 promilių alkoholio koncentracija. Tai apeliantas aiškina tuo, kad, kaip ir policininkams buvo nurodęs, iš karto po eismo įvykio, ištiktas didžiulio susijaudinimo jis surūkė tris cigaretes iš eilės. Baigė rūkyti kaip tik prieš pat atliekant testą alkotesteriu. Tik paskui sužinojo, kad pagal alkotesterio instrukciją negalima nustatinėti girtumo parūkius, nes alkotesteris iškraipo duomenis ir net apskritai gali sugesti. Nežinodamas alkotesterio ypatumų, kartu jis nežinojo, kad girtumo nustatymas komplikuotas, nežinojo, kaip save pateisinti. Testo pakartoti palaukus šiek tiek laiko jam nebuvo leista. Kaip tik atsilaisvino, nuvyko į ligoninę, norėdamas ištirti savo kraują, kuriame buvo rasta 0,28 promilių etilo alkoholio. Teismas nepagrįstai nesivadovavo jo byloje duotais paaiškinimais, kad testas alkotesteriu buvo daromas ką tik jam surūkius tris cigaretes, ir tuo, jog prieš vairavimą buvo išgėręs lengvo alaus 0,3 1 talpos buteliuką, burnos nebuvo prasiskalavęs, o to padaryti, kaip priklauso pagal girtumo nustatymo taisykles, policijos pareigūnai ir nepasiūlė.
Apeliantas toliau savo skundą grindžia tuo, jog pripažindamas eismo įvykį nuoširdžiai gailėjosi, prisipažino netinkamai pasielgęs. Vairavimo metu jautėsi visiškai blaivus. Eismo įvykis įvyko dėl slidžios kelio dangos. Važiavimo greitis buvo nedidelis. Labai apgailestauja klydęs. Prisipažino policijos pareigūnams, kad vairavo automobilį, nebandė „išsisukinėti“, viską paaiškino. Nesijautė negalintis vairuoti, negalvojo, kad ką tik išgertas nedidelis alkoholio kiekis, nepraskalavus burnos bei parūkius, taip gali iškraipyti alkotesterio rodmenis. Negalima pasitikėti alkotesterio parodymais, kurie gauti pažeidžiant jo naudojimo instrukciją. Jo manymu, teismas iš esmės neanalizavo ir netinkamai įvertino jo nurodytas aplinkybes.
Kaltu dėl tam tikro administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Tik konkrečios situacijos aplinkybių visumos išsamus, visiškas ir objektyvus surinkimas, užfiksavimas, ištyrimas ir teismo įvertinimas leidžia pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti asmens veiką. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, asmens kaltė prielaidomis negrindžiama, todėl visos abejonės vertintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis abejotinu alkoholio testu, kurio rezultatai turėjo įtakos specialisto išvados priėmimui.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas pateikė atsiliepimą į L. Š. apeliacinį skundą ir prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2013-03-15 nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai jį padaro neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo.
Apeliantas neneigia sukėlęs eismo įvykį, pripažįsta eismo įvykio metu padarytą žalą, tačiau argumentuoja, jog eismo įvykio metu buvo blaivus, todėl jo padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti kvalifikuojamas ne pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., o pagal 2 šio straipsnio dalį.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, neabejoja, jog apeliantas Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, padarė būdamas neblaivus.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.
Tai, kad apeliantas 2012-12-02, 21.41 val., Plungės mieste vairavo būdamas neblaivus neginčijamai įrodo byloje esantis 2012-12-02 Asmens blaivumo testas (22.37 val.), eismo įvykio vietos schema ir fotolentelės, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, administracinio teisės pažeidimo 2012-12-03 protokolas, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2013-02-11 – 2013-02-26 aktas Nr. 80TPK-G-15/2013 (b. l. 3-13, 51-52).
Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. Š., kuris išdėstė savo įvykio versiją (b. l. 35, 39, 54). Todėl darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str., pažeistos nebuvo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo byloje pateikė VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės 2012-12-02 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatytą aktą Nr. 304, kuris patvirtina, kad jo kraujyje paimtame 2012-12-02, 23.25 val., rasta 0.28 promilės etilo alkoholio (b. l. 14-15). VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės gyd. siuntimo pagrindu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje 2012-12-13 buvo atliktas tyrimas ir pateikta specialisto išvada Nr. T-A 11689/12(01), patvirtinanti, jog L. Š. kraujyje rasta 0,28 promilės etilo alkoholio (b. l. 26).
Kadangi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija ir jo pateiktas VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės 2012-12-02 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatytas aktas Nr. 304 bei specialisto išvada Nr. T-A 11689/12(01) prieštaravo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoms aplinkybėms (Asmens blaivumo testo parodymams), šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna (įgavo) visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms siekdamas pašalinti visas abejones apylinkės teismas pagrįstai 2013-01-25 nutartimi paskyrė teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę dėl apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nustatymo ir pavedė ją atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos, psichologijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-ajai teismo psichiatrijos komisijos ekspertams (b. l. 30).
Byloje esančiame Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2013-02-11 – 2013-02-26 akte Nr. 80TPK-G-15/2013 konstatuota, kad L. Š. 2012-12-02, apie 21.41 val., vairavo automobilį neblaivus. Pagal byloje pateiktą medžiagą atitiktų lengvo girtumo laipsnio būklei (b. l. 51-52).
Šiame akte taip pat nustatyta, kad autoįvykis įvyko 2012-12-02, apie 21.41 val., policijos testas atliktas 22.37 val. (tai yra valandos laikotarpiui) rodė 0,50 promiles, o 23.25 val. apžiūros metu paimtame vairuotojo kraujyje dar buvo nustatyta 0,28 promilės etilo alkoholio. Kraujyje rastas alkoholio kiekis neprieštarautų, o patvirtintų policijos alkotesterio parodymui. Matome, kad visa byloje pateikta medžiaga (nežiūrint pažymėtų nesilaikytų reikalavimų) patvirtina, jog autoįvykio metu vairuotojas buvo neblaivus, pagal atliktus kiekybinius testus atitiktų lengvam girtumo laipsniui (b. l. 52). Taigi šis ekspertizės aktas Apygardos teismui neleidžia abejoti, kad eismo įvykio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo neblaivus.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje esantys duomenys leidžia besąlygiškai teigti, kad L. Š. 2012-12-02, apie 21.41 val., Plungės mieste vairavo būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas.
Apygardos teismas sprendžia, kad Plungės rajono apylinkės teismas tik įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir išnaudojęs visas galimas procesines priemones pašalinti esančius prieštaravimus, priėmė teisingą procesinį sprendimą ir pagrįstai L. Š. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d.
Be to, byloje esanti Pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad praeityje už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str.1 d., padarymą apeliantas jau yra buvęs baustas (b. l. 20-26). Todėl galima daryti išvadą, kad faktas, jog apeliantas būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, nelaikytinas atsitiktinumu jo gyvenime.
Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Plungės rajono apylinkės teismo 2013-03-15 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Plungės rajono apylinkės teismo 2013-03-15 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.