Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. B., L. B., antstoliui A. S. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2017 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-11432-639/2017 dėl 1101,73 Eur skolos ir 5 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininko E. B. išieškotojos asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras naudai (v. b. l. 2-3). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolė nustatė, jog skolininkas nedirba (informacijos apie skolininko draudėją, periodus ir draudžiamąsias pajamas nėra) (v. b. l. 17), skolininko vardu nėra registruota nekilnojamojo turto (v. b. l. 19), kelių transporto priemonių (v. b. l. 20), kito registruotino turto (v. b. l. 21, 22, 24-26). 2017 m. lapkričio 13 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis (antstolio padėjėja) nurodė iš skolininko vardu kredito įstaigose atidarytų piniginių lėšų sąskaitų priverstinai nurašyti pinigines lėšas (v. b. l. 47-48). Nustatyta, jog skolininkas 2013 m. kovo 16 d. sudarė santuoką su L. B. (v. b. l. 16, 30, 32, 35). Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkas nėra sudaręs ir/ar įregistravęs vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutarčių (v. b. l. 27). Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis nustatyta, jog informacijos apie skolininko sutuoktinės draudėją, periodus ir draudžiamąsias pajamas registre nėra (v. b. l. 31). 2017 m. lapkričio 13 d. turto arešto aktu Nr. S1b-93144 antstolis areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į skolininko sutuoktinės vardu atidarytą sąskaitą, esančią ,,Swedbank“, AB bankas (v. b. l. 52-54, 60-61). 2017 m. lapkričio 13 d. parengė sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka Nr. S1b-93146, kurį skolininkui išsiuntė registruotąja pašto siunta (v. b. l. 49-50, 51). 2017 m. gruodžio 5 d. antstolis (antstolio padėjėja) priėmė siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. S1b-99910, kuriuo pasiūlė išieškotojai per 1 mėnesį nuo pasiūlymo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, nurodė, jog skolininkui buvo išsiųsta sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu forma, skolininkas per nustatytą terminą antstoliui nepateikė notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo (v. b. l. 67).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto skolininkas neturi, skolininkas yra sudaręs santuoką, todėl įgyja turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, šiame turte skolininko turto dalis nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurio būtų galima padengti kreditoriaus reikalavimą, nėra, nustatytina skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog skolininkas sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nepateikė, todėl antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo sutuoktinių ar vieno jų iš darbinės ar intelektinės veiklos, yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Piniginės lėšos esančios ir/ar patenkančios į skolininko sutuoktinės L. B. vardu atidarytą sąskaitą kredito įstaigoje yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog skolininkas per Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstolei sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nepateikė, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkui E. B. priklauso ½ dalis sutuoktinės L. B. vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų (CPK 667 straipsnis).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis L. B. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė ,,Swedbank“ bankas, esančių piniginių lėšų.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) antstoliui A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.