Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2024-10-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-248-1095/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-04
Bylos Nr.
II-248-1095/2024
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00167-2024-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Neringa Girnytė-Klimaitė
Pareiškėjas
B. S.
Suinteresuotas asmuo
G. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-248-1095/2024Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00167-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 4 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė,sekretoriaujant Inetai Lipskytei,dalyvaujant pareiškėjui B. S.,

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato atstovei J. A.,

suinteresuotam asmeniui G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi B. S., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2024 m. liepos 23 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 23 d. nutarimu nutarta nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, nes įvykyje dalyvavusių asmenų parodymai prieštaringi, o asmens kaltė gali būti konstatuota tik surinkus pakankamai įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš tiesų padarė jam inkriminuotą veiką. Šiuo atveju liudytojų nenustatyta, vaizdo stebėjimo kameros įvykio nefiksavo. Taigi nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad dėl eismo įvykio kaltas B. S. ar G. B..

Teisme 2024 m. rugpjūčio 16 d. gautas B. S. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Institucijos 2024 m. liepos 23 d. nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. B. S. nurodė, kad tai G. B. nesilaikė atsargumo priemonių ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 155 punktą, kuriame nurodoma, kad vairuotojas lygiareikšmių kelių sankryžoje privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi. Įvykio metu buvo sugadintas G. B. transporto priemonės dešinės pusės priekinis sparnas ir priekinės keleivio durelės, o B. S. automobiliui sugadintas priekinis buferis vairuotojo (kairėje) pusėje. Šie apgadinimai įrodo, kad smūgis buvo gautas G. B. vairuojamai transporto priemonei nepraleidžiant jam iš dešinės važiavusios ir į kairę pusę sukusios B. S. transporto priemonės. G. B. nurodė neatitinkančią tikrovės įvykio vietą. Eismo įvykis įvyko ne B. S. išsukant iš stovėjimo vietos, o jam išvažiuojant iš stovėjimo vietos į eismo juostą ir sukant į kairę. Prekybos centro vaizdo stebėjimo kameros turėjo užfiksuoti įvykį. Policijos pareigūnai nesistengė nustatyti eismo įvykį mačiusių asmenų.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nurodė, kad su skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Eismo įvykio aplinkybės yra grindžiamos eismo dalyvių pateiktais prieštaringais paaiškinimais, nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, kuris iš eismo dalyvių yra kaltas.

Teismo posėdyje B. S. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, taip pat akcentavo, kad G. B. eismo įvykio metu galiojo dešinės rankos taisyklė, todėl jis turėjo B. S. praleisti. Iš karto po įvykio jis manė, kad yra kaltas, nes išvažinėjo į gatvę, einančią lygiagrečiai su prekybos centru, ir manė, jog ji pagrindinė, nors vėliau permąstęs suprato, kad sankryža buvo lygiareikšmė. Paaiškino, kad išvažinėjo iš parkavimo linijų, buvo ties gatve, einančia lygiagrečiai „(duomenys neskelbtini)“ ir suko į kairę, o G. B. važiavo tiesiai jam iš kairės. Po eismo įvykio sustojo, pildė deklaracijas. Įvykio metu nieko nefiksavo, nenufotografavo, tik vėliau užfiksavo savo jau patrauktą automobilį. Jam policijoje nebuvo leista susipažinti su kito vairuotojo pateikiama eismo įvykio versija.

Institucijos atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti. Nurodė, kad liudytojų nebuvo nustatyta, Institucija kreipėsi į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ dėl vaizdo medžiagos pateikimo, tačiau prekybos centro atstovas telefoniniu skambučiu informavo, kad filmuotos vaizdo medžiagos nėra. Teisena nepradėta, nes po eismo įvykio iš karto buvo patrauktos transporto priemonės, įvykio vieta niekaip nebuvo užfiksuota. Tyrimo metu įvykio vietos taip pat nepavyko nustatyti, kadangi įvykyje dalyvavusių asmenų parodymai buvo prieštaringi. Pagal B. S. paaiškinimus vertinant situaciją jis būtų teisus, nes G. B. buvo kliūtis iš dešinės važiuojant automobilių stovėjimo aikštele, nes tokiu atveju važiavimo pirmumo teisę turi transporto priemonė, kuriai nėra kliūties iš dešinės. Jei būtų vertinamos G. B. nurodomos aplinkybės, tai B. S. būtų laikomas pažeidusiu KET 101 punktą, kuris numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pagal automobilių apgadinimus nustatyti įvykio vietos negalima, nes vienu ar kitu atveju jie bus vienodi. Nesurinkus jokių kitų duomenų administracinio nusižengimo teisena nepradėta.

Šalies argumentai

G. B. teismo posėdyje nurodė, kad B. S. iš tiesų jam buvo iš dešinės, bet jis judėjo iš stovėjimo vietos. Susidūrimo metu prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pastatas jo atžvilgiu buvo priekyje. B. S. iš stovėjimo vietos pajudėjo netikėtai, todėl jis net nespėjo sureaguoti. Įvykis įvyko pravažiavime tarp stovėjimo vietų, maždaug ties 3–4 vieta nuo pastato. Įvykus eismo įvykiui B. S. atsiprašė, pripažino savo kaltę, jie užsipildė deklaracijas. Eismo įvykio vietos nefiksavo, tik vėliau nusifotografavo savo automobilį, policijos nekvietė. Jokių įvykių mačiusių asmenų nepažįsta. Važiavo kartu su dukra, tačiau įvykio metu jai buvo tik 3 metai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nustatyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2024 m. liepos 23 d. nutarimu įformintas sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, nes pagal surinktus duomenis nebuvo įmanoma nustatyti, kuris iš eismo įvykio dalyvių kaltas dėl eismo įvykio. To nepavyko padaryti dėl to, kad tiksli eismo įvykio vieta nebuvo niekaip užfiksuota, o eismo įvykio dalyvių paaiškinimai dėl eismo įvykio vietos skiriasi. Nėra abejonių, kad eismo įvykis įvyko prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau nėra aišku, kurioje jos vietoje, nes abiejų eismo dalyvių parodymai šiuo aspektu skiriasi. Teismas sutinka su Institucijos atstovės teismo posėdyje nurodyta aplinkybe, kad tikslios eismo įvykio vietos nustatymas šioje situacijoje yra lemiamas, nes būtent nuo to priklauso vertinimas, kuris iš eismo dalyvių pažeidė KET reikalavimus ir yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio.

Iš į bylą pateiktos 2024 m. balandžio 17 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, kad eismo įvykio metu, kuris įvyko (duomenys neskelbtini), susidūrė G. B. vairuojama transporto priemonė „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir B. S. vairuojama transporto priemonė „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo pažeistas kairysis priekinis B. S. vairuojamo automobilio kampas, o G. B. vairuojama transporto priemonė buvo pažeista priekiniame dešinės pusės automobilio kampe. B. S. iš karto po eismo įvykio pripažino kaltę, eismo įvykio dalyviai nenukentėjo, todėl buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija ir policijai apie įvykį nebuvo pranešta. Tačiau eismo įvykio deklaracijoje nurodytos tik automobilių padėtys eismo įvykio metu, o kiti objektai, kurie leistų nustatyti eismo įvykio vietą, nenurodyti. Abu automobiliai buvo nufotografuoti jau po to, kai jie buvo patraukti iš eismo įvykio vietos.

Iš 2024 m. balandžio 22 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio ir protokolo-pareiškimo matyti, kad B. S. paaiškino, jog 2024 m. balandžio 17 d. automobiliu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, kai į jo automobilio priekį įvažiavo kitas jam iš kairės atvažiavęs automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip apgadino B. S. vairuojamą automobilį. Jis labai susijaudino ir į eismo įvykio vietą nekvietė pareigūnų, pripažino savo kaltę. Praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio jis apgalvojo visas eismo įvykio aplinkybes ir persigalvojo, jog nėra kaltas dėl eismo įvykio, nes asmeniui, kuris vairavo kitą automobilį, jo vairuojamas automobilis buvo kliūtis iš dešinės ir jis turėjo jį praleisti, tačiau nepraleido ir įvyko susidūrimas. Susisiekus su kitu eismo įvykio dalyviu G. B. jis nurodė, kad dėl eismo įvykio jis nėra kaltas, todėl nesutinka iš naujo pildyti eismo įvykio deklaracijos.

B. S. 2024 m. liepos 3 d. paaiškinime (su priedu) nurodė, kad jis išvažinėjo iš stovėjimo vietos, važiavo maždaug iš 5–6 vietos, skaičiuojant nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pusės, išvažiuojant iš stovėjimo vietos jokių kliūčių jam nebuvo, privažiavo gatvę, kuri yra lygiareikšmė, ruošėsi sukti į kairę pusę, tik pradėjo sukimo manevrą į kairę pusę pajuto smūgį.

G. B. 2024 m. birželio 17 d. paaiškinime (su priedu) nurodė, kad dėl eismo įvykio, įvykusio 2024 m. balandžio 17 d., gali paaiškinti, kad vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje tarp stovėjimo vietų (nuo (duomenys neskelbtini)pusės link prekybos centro), ieškojo, kur pasistatyti savo transporto priemonę, jam važiuojant tiesiai iš stovėjimo vietos išvažiavo pilkos spalvos „Honda“ automobilis ir išvažiuodamas kliudė jo automobilio dešinės pusės priekinę dalį. Su kalte nesutinka, nes jis važiavo tiesiai, o automobilio „Honda“ vairuotojas, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, turėjo jam duoti kelią.

KET 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Nagrinėjamoje situacijoje G. B. ir B. S. vadovavosi KET 220 punktu ir netrukus po eismo įvykio užpildė eismo įvykio deklaraciją, nes ginčo tarp šalių dėl kaltės tuo metu nebuvo, B. S. pripažino savo kaltę, tačiau vėliau persigalvojo. Kaip jau minėta, iš eismo įvykio deklaracijoje nupieštos eismo įvykio schemos nėra aiški eismo įvykio vieta. Eismo įvykio dalyviai įvykio schemoje užfiksavo tik transporto priemonių susidūrimo vietą, iš kurios galima spręsti, jog G. B. automobilis buvo pažeistas dešinės pusės priekinėje dalyje, o B. S. – kairės pusės priekinėje dalyje. Tačiau šie apgadinimai, kaip teisingai nurodė ir Institucijos atstovė teismo posėdyje, nei paneigia, nei patvirtina eismo įvykio dalyvių versijas dėl eismo įvykio vietos ir aplinkybių, nes abiejų vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis automobiliai būtų susidūrę tomis pačiomis dalimis ir jų apgadinimai būtų iš esmės vienodi.

Jeigu eismo įvykis iš tikrųjų įvyko B. S. nurodytoje vietoje ir jo nurodytomis aplinkybėmis jam sukant į kairę, o G. B. važiuojant tiesiai, tai KET 115 punktą pažeidė G. B., kuris turėjo praleisti jam iš dešinės buvusį B. S. vairuojamą automobilį, nes pagal minėtą KET punktą, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka KET neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Tačiau jeigu eismo įvykis iš tikrųjų įvyko G. B. nurodytoje vietoje ir jo nurodytomis aplinkybėmis jam važiuojant tiesiai, o B. S. išvažiuojant iš stovėjimo vietos, tai tokiu atveju B. S. būtų laikomas pažeidusiu KET 101 punktą, pagal kurį jis, prieš pradėdamas važiuoti, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Skunde B. S. nurodomas KET 155 punktas šiuo atveju neaktualus, nes jis nustato važiavimo lygiareikšmių kelių sankryžoje tvarką, o šiuo atveju eismo įvykis įvyko ne lygiareikšmių kelių sankryžoje, o prekybos centro transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, t. y. teritorijoje, skirtoje ar pritaikytoje transporto priemonėms stovėti (KET 3.16 papunktis).

Eismo įvykį matė G. B. dukra, tačiau įvykio metu jai buvo tik 3 metai, įvykio metu buvo labai susijaudinusi, verkė, o kiti liudytojai nenustatyti. Iš policijos pateiktų raštų matyti, kad net 2 kartus buvo kreiptasi į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ administraciją su prašymu pateikti filmuotą medžiagą, kurioje būtų užfiksuotas 2024 m. balandžio 17 d. apie 12.55 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje įvykęs eismo įvykis, tačiau, kaip paaiškino policijos atstovė teismo posėdyje, į šiuos raštus nebuvo atsakyta, tik telefonu nurodyta, kad filmuotos medžiagos nėra. Nesurinkus jokių kitų duomenų administracinio nusižengimo teisena pagrįstai nebetęsta, nes nebėra galimybių surinkti papildomus duomenis, kurie leistų nustatyti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes ir tikslią jo vietą, nuo kurios, kaip minėta, ir priklauso, kuris iš vairuotojų turėjo pirmumo teisę važiuoti, o kuris turėjo praleisti kitą eismo dalyvį. Išnaudojus visas galimybes surinkti reikšmingus duomenis, tačiau nepavykus pašalinti tarp eismo įvykio dalyvių paaiškinimų esančių esminių prieštaravimų, nėra galimybės nustatyti objektyvią tiesą ir asmenį, kaltą dėl eismo įvykio.

Teismo įsitikinimu, Institucija, gavusi B. S. pareiškimą ir siekdama išsiaiškinti įvykusio eismo įvykio aplinkybes, faktiškai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną (ANK 590 str.), atliko visus būtinus veiksmus (gavo eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, automobilių nuotraukas, kreipėsi dėl vaizdo medžiagos pateikimo) ir tik po kelių mėnesių priėmė sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Toks sprendimo motyvavimas nėra visai tikslus, nes turėjo būti priimtas sprendimas nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Tačiau toks labiau formalus skundžiamo nutarimo netinkamas įforminimas, pavartojant netinkamą formuluotę, koks sprendimas priimamas, nekeičia situacijos esmės, kad administracinio nusižengimo teisena pagrįstai nebetęsiama, t. y. nutraukta, nes nepavyko nustatyti KET pažeidusio subjekto (nepavyko surinkti pakankamai patikimų duomenų, kuris iš dalyvių kaltas dėl įvykusio eismo įvykio).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2024 m. liepos 23 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo tirti policijai, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Netenkinti B. S. skundo ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2024 m. liepos 23 d. nutarimą palikti iš esmės nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė