- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-25
- Bylos Nr.
- 1-2253-1058/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35869-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- A. U.
- Nukentėjusysis
- J. Š.
- Advokatai
- Viktoras Rutkauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas (teistumas išnykęs), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės 2013 m. gruodžio 6 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, o būtent tuo, kad smurtavo artimoje aplinkoje, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, t. y. 2017 m. liepos 16 d. apie 20.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1.12 promilių girtumas) asmeninio konflikto metu tyčia naudojo psichinę prievartą, išreikštą necenzūriniais žodžiais, išsakytais savo sugyventinės J. Š. atžvilgiu, žodžiu grasino pastarajai sudeginti namą, su visais dokumentais, su kaimynais, taip savo elgesiu sukėlė nukentėjusiajai J. Š. stresą, baimę ir nerimą, bei pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Be to, A. U. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2017 m. liepos 16 d., apie 20.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojęs psichinę prievartą savo sugyventinės J. Š. atžvilgiu, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, stipriai sugriebė savo sugyventinę J. Š. už liemenės ir ją smaugė, sukėlė savo šeimos nariui - sugyventinei J. Š., fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. U. savo kaltės nepripažino. Teismo posėdyje parodė, kad 2017 m. liepos 16 d. su J. Š. parvažiavo namo iš kaimo. Tada kaimynas S. paprašė pataisyti telefoną. Betaisant, jis įpylė brendžio verandoje prie namo. Išgėrus dvi stiklines, eidama pro šalį, jį pamatė J.. Pastebėjusi stovinčią stiklinę su brendžiu, pagalvojo, kas jis vėl geria. Pradėjo bartis ir liepė eiti namo. Jis paėmė kaimyno telefoną ir nuėjo į namus. Nepavykus pataisyti, telefoną grąžino kaimynui ir parėjo namo. Kadangi norėjo dar išgerti, J. Š. paprašė duoti 3 EUR alui. Kai ji nedavė pinigų, nuėjo į virtuvę pavalgė, po to vėl prašė pinigų, prašė duoti 5 EUR, 10 EUR, žadėjo važiuoti gerti į garažą (duomenys neskelbtini) ir jai nesirodyti. Ji pinigų nedavė, todėl kilo konfliktas. Jis nusprendė paimti grąžtą ir užstatęs jį lombarde gauti pinigų, už kuriuos nusipirkti alkoholio. Tai pasakė J. Š. ir ji pakvietė policiją. Teigė, kad būdamas neblaivus nesimuša. Ankstesnėje baudžiamojoje byloje, kur buvo kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, savo kaltę pripažino tik siekdamas susitaikyti su J. Š., tačiau jos atžvilgiu niekad nesmurtavo. Su J. gyvena seniai, pats išlaiko save ir butą, gauna socialinę pašalpą tačiau visus pinigus atiduota J. Š.. Anksčiau dirbo, bet J. Š. nurodymu nebedirba. Kai pradėjo gyventi kartu, santykiai buvo geri, ji pati nešdavo degtinės. Nuo priklausomybės alkoholiui anksčiau buvo gydytas, šiuo metu nebesigydo. Mano, kad gydymas jį veikdavo teigiamai, žada ir vėl naudoti „torpedą“ po rankos oda, nes jam labai padeda. Jo nuomone, neduodama pinigų alkoholiui, J. Š. elgiasi teisingai. Tai, kad prašė iš jos pinigų alkoholiui, laiko savo klaida. Su ja santykiai pašlyja, kai jis išgeria, tačiau šiuo metu tarp jų viskas gerai. J. neleidžia jam gerti, pradeda už tai pykti ir jie susibara, jis pradeda ją įžeidinėti, tačiau niekada nėra jos mušęs ir negrasino. Neigė, kad grasino sudeginti namą. Nurodė, kad tai, kaip 2017 m. liepos 16 d. J. barė jį dėl gėrimo, matė kaimynas S., tačiau vėliau jie buvo dviese. Ar vėlesnius įvykius kas matė, nežino, kaimynai sakė, kad nematė. Kai J. iškvietė policiją, ji buvo lauke. Pripažino, kad keikė ir įžeidinėjo policininkus, buvo agresyvus prieš juos, bet ne prieš Julę. Ji blogai girdi, sprendžia pagal lūpas, todėl jai galėjo pasirodyti ar pasigirsti, kad ją keikė. Tačiau atvykusius pareigūnus tikrai iškeikė, kadangi jie uždėjo antrankius ir vos rankų neišlaužė. Matė, kaip jie kišo lapą J., kad parašytų pareiškimą, nors jis „tik liežuviu su žmona pamalė“. Mano, kad pareigūnai norėjo jį sudoroti, dėl to meluoja. Jie nenorėjo jo ramiai klausyti. J. pareiškimą rašė 20.40 val. namuose, kaimynai pasakojo, kad policininkai buvo dar kartą atvažiavę 2 nakties. Ateityje planuoja įsidarbinti ir vairuoti sunkvežimį. Sutiktų dirbti ir viešuosius darbus.
A. U. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės taip pat nepripažino, davė iš esmės analogiškus parodymus. Papildomai nurodė, kad konfliktai su sugyventine vyksta dėl jo tėvų turto. Sugyventinė jį specialiai provokuoja, siekdama užvaldyti bendrą turtą (b. l. 33, 36).
Nukentėjusioji J. Š. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną, jie iš kaimo Varėnoje buvo parvažiavę namo į (duomenys neskelbtini). Būdamas kaime A. U. nuolat girtavo, iš vakaro taip pat buvo girtas, tačiau ryte ir iki pietų nebegėrė. Parvažiavusi namo ji buvo išėjusi ir kai grįžo, rado A. U. girtą sėdintį su kaimynu. Kaimynas S. alkoholikas, neįgalus. Supykusi, kad A. U. ir vėl girtas, ji pakėlė skandalą. Jis prašė duoti pinigų nusipirkti dar alkoholio, tačiau ji nedavė. Jis ėmė reikalauti duoti pinigų, liepė paimti iš kur nori ir duoti. Pats jis pinigų dažniausiai neturi, nes visus atiduoda jai, neturėjo ir tuo metu. Kai atsisakė duoti pinigų, jis ėmė keiktis, ją keikė. Keiksmų buvo labai daug jos atžvilgiu. Nurodė, kad apsvaigimui A. U. užtenka stiklinės alaus. Būdamas neblaivus jis elgiasi agresyviai, nuolat jai grasina, tačiau dar niekada nėra nieko padaręs. Kai jis išgeria, ji išvažiuoja iš namų, nežino, kaip būtų, jei neišvažiuotų. Kol jis nebūna girtas, jie sutaria gerai. Patvirtino, kad dirbti A. U. nustojo jos iniciatyva, kadangi nedaug uždirbdavo, pietus vis tiek reikdavo gaminti. Nurodė, kad įvykio dieną jis supykęs, kad negavo pinigų alkoholiui, elgėsi agresyviai, daug keikėsi ir apie valandą reikalavo pinigų, grasino, ar sakė, kad sudegins – neprisimena, galėjo ir neišgirsti, nes klausa nelabai gera. Sakė „aš tau už viską parodysiu“. Ką tai galėtų reikšti, ji nežino. Jai neduodant pinigų, eidamas koridoriumi buvo viena ranka suėmęs jai už liemenės atlapų ties krūtine ir juos pasukęs nustūmė ją į sieną. Atsitrenkusi į sieną, ji fizinio skausmo nejautė, tačiau išsigando. Tuo metu smaugimo nebuvo, kvėpuoti taip pat nebuvo sunku. Buvo išgąstis. Po to ji išbėgo į lauką ir iškvietė policiją, kad jį išvežtų. Taip daro visuomet, kai jis būna girtas, todėl nežino, kaip būtų pasibaigę priešingu atveju. Negalėjo pasakyti, ar konfliktą galėjo girdėti kaimynai. Namuose buvo tik jie dviese. Išbėgusi į lauką kviesti policijos, daugiau žmonių nematė. Į medikus po įvykio nesikreipė. Nurodė, kad A. U. esant neblaiviam, dažnai kviečia policiją ir jį išveža. Kiekvieną kartą kviečia dėl jo agresyvumo, kuris pasireiškia dideliu kiekiu keiksmų, nors dėl blogos klausos, ji ne visus jo žodžius girdi. Išgėręs kaltinamasis pastoviai grasina, bet dar nieko nėra jai padaręs. Kai A. U. būna girtas, ji visada išvažiuoja iš namų, nes negali kartu būti, neturi kantrybės. Įvykio dieną atvažiavus policijos pareigūnams A. U. taip pat elgėsi agresyviai, šaukė, keikėsi, įžeidinėjo ją ir pareigūnus. Pareigūnai tai girdėjo. Prie jų A. U. grasino, sakė „aš jums visiems Pirčiupius padarysiu“. Mano, kad toks pasakymas buvo nukreiptas visiems, tačiau spėjo, kad tai buvo „tik grasinimas“, kurio jis nebūtų realizavęs, kadangi būdamas girtas daug ko prišneka, padegęs namą neturėtų kur gyventi. Nemano, kad iš tikrųjų norėjo taip padaryti. J. Š. parodė, kad pareigūnai apklausė ją dienos metu, tačiau kriminalistas buvo atvažiavęs ir naktį, 23.30 val. Pareiškimą ji parašė naktį, tuo tarpu A. U. policija išsivežė apie 22 val. Teigė, kad apklausiama policijos pareigūnų ji nurodė, kad dėl A. U. veiksmų jai skaudėjo, bet nelabai stipriai. Būtent policija liepė rašyti pareiškimą ir patarė, ką rašyti, pasakė, kad būtų aiškiau, rašyti, kad jis grasino padegti namą su kaimynais ir dokumentais.
Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. liepos 16 d. apklausta J. Š. parodė, kad 2017 m. liepos 16 d., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis A. U. (gim. 1958 m.) vartojo alkoholį, galimai su kaimynais. Ji buvo išvykusi į miestą susitikti su drauge. Apie 17 val. grįžo namo (duomenys neskelbtini). Namuose buvo neblaivus sugyventinis, kuris pradėjo iš jos reikalauti pinigų. Ji pinigų A. U. nedavė. Taip jis prašė iš jos pinigų porą valandų. Apie 20.40 val. A. U. suagresyvėjo, pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, grasino, jei ji neduos pinigų, sunaikins jos dokumentus, sudegins ją, tada A. U. griebė ją už krūtinės, sugriebė už liemenės, bei ją sukdamas į šoną, pradėjo smaugti. Ji išsigando, kažkokiais būdais ištrūko, išsilaisvino ir išbėgo į lauką iškviesti policijos. Atvykus policijai, sugyventinis A. U. neapsiramino, toliau ją ir policijos pareigūnus keikė necenzūriniais žodžiais. Kai sugyventinis A. U. ją smaugė, J. Š. teigė pajutusi fizinį skausmą. Prašo sugyventinį A. U. iškeldinti iš namų, nes jis, kai girtas, būna agresyvus bei neprognozuojamas. A. U. turi psichikos sutrikimų, kelis kartus gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Kadangi akivaizdžių sužalojimų nėra, į teismo medicinos ekspertizę nesikreips (b. l. 12).
J. Š. 2017 m. liepos 17 d. papildė savo parodymus, nurodydama, kad 2017 m. liepos 16 d., apie 20.40 val., sugyventinis A. U., būdamas neblaivus, sukėlė namuose konfliktą, kurio metu keikėsi necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu, reikalavo iš jos duoti jam pinigų, grasino jai žodžiu, sakydamas: „tau gerai nesibaigs, sudeginsiu tavo namą, su visais daiktais, su kaimynais, su tavim, visus sudeginsiu“. Sakydamas šituos grasinimus jis labai stipriai sugriebė ją iš priekio už liemenės ir pradėjo ją smaugti, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, bei didelę baimę, išsigando, bet jai pavyko nuo jo ištrūkti ir pabėgti iš namų į lauką, kur ji iškvietė policiją. Kai sugyventinis išgeria alkoholio, jis tampa agresyvus, nesuvaldomas, dėl jo grasinimų J. Š. teigia pajutusi baimę savo gyvybei, sveikatai, jo grasinimą suprato kaip realų, ji tikrai galvoja, kad A. U. galėjo įgyvendinti savo grasinimus. Nuo civilinio ieškinio šioje byloje atsisakė (b. l. 18).
Pagal alkotesterio kvito duomenis 2017 m. liepos 16 d., 21.44 val., A. U. nustatytas 1,12 promilės girtumas (b. l. 22).
2017 m. liepos 16 d. iš karto po įvykio padarytame vaizdo įraše užfiksuota nukentėjusiosios apklausa (skaitmeninė laimena „extreme CD-R“, failas pavadinimu „VID_20170716_231613.MP.4“). Įraše ir jo apžiūros protokole (b. l. 78) užfiksuoti J. Š. parodymai dėl įvykio aplinkybių. Nukentėjusioji patvirtino, kad konfliktas kilo, nes ji nedavė A. U. pinigų alkoholiui. Rodė, kaip A. U. buvo suėmęs ją už liemenės atlapų ir suko, reikalaudamas pinigų. Pareigūnui uždavus tikslinantį klausimą „tai jis jus smaugė“, J. Š. atsakė, kad „taip išeina, kad jis pasmaugė“. Apklausos metu pareigūnas penkis kartus paklausė nukentėjusiosios ar jai skaudėjo, kai kaltinamasis buvo sugriebęs už atlapų. Į pirmąjį pareigūno klausimą ji atsakė „aš pabėgau ir policiją iškviečiau“, į antrąjį atsakė „nu tai žinoma“, į trečią klausimą „ar pajutot fizinį skausmą“, ji tiesioginio atsakymo nepateikė, į ketvirtą „o tai fizinį skausmą patyrėt?“ J. Š. atsakė, „kad labai dar jis nespėjo, aš spėjau ištrūkti“, į penktą – „bet kažkiek skaudėjo jums?“ atsakė „kaip gali neskaudėti, jei suka drabužius ant tavęs“ (b. l. 78, 79).
Šalies argumentai
Nukentėjusioji J. Š. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 2 policijos komisariatui 2017 m. liepos 16 d. pateikė pareiškimą dėl sugyventinio A. U. smurtavimo, kuriame nurodė, kad 2017 m. liepos 16 d. apie 21 val. A. U. ją užgaudinėjo necenzūriniais žodžiais ir reikalavo pinigų, smaugė, paėmęs už liemenės (b. l. 5).
2017 m. liepos 16 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad pagal J. Š. iškvietimą į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams I. Liudžiūtei ir G. Garunkščiui ji nurodė, kad 2017 m. liepos 16 d., apie 21 val., A. U. smurtavo prieš ją, paėmęs už liemenės atlapų smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą, reikalavo iš jos pinigų, keikė necenzūriniais žodžiais. Policijos pareigūnų akivaizdoje J. Š. elgėsi ramiai, o A. U. elgėsi labai agresyviai, įžeidinėjo ir J. Š., ir pareigūną G. G.. J. Š. pareigūnams paaiškino, kad smurtas jos atžvilgiu pasireiškė smaugimu (b. l. 6-7).
BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. nusikalstamos veikos konstatavimui būtina nustatyti, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė bent vieną iš straipsnio dispozicijoje numatytų padarinių. Nagrinėjamu atveju J. Š. dėl 2017 m. birželio 16 d. įvykio medicininės pagalbos nesikreipė, todėl jai nebuvo nustatytas nei nežymus sveikatos sutrikdymas, nei trumpalaikis susirgimas. Atsižvelgiant į tai, byloje aktualu, ar dėl A. U. veiksmų J. Š. 2017 m. birželio 16 d. patyrė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus matyti, kad iš esmės visas A. U. pareikštas kaltinimas yra grindžiamas J. Š. parodymais, kurie yra prieštaringi – ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams duoti nukentėjusiosios parodymai neatitinka teismo posėdžio metu duotų parodymų. Teismo posėdyje J. Š. patvirtino, kad policiją kviečia kiekvieną kartą, kai kaltinamasis būna girtas, jokių nagrinėjamo atvejo išskirtinių aplinkybių nenurodė, todėl ir teismas neturi pagrindo išvadai, kad 2017 m. liepos 16 d. policijos pareigūnų iškvietimas kuom nors išsiskyrė iš ankstesnių iškvietimų. Nors tos pačios dienos pareiškime nukentėjusioji nurodė, kad buvo smaugiama paėmus ją už liemenės, tačiau teismo posėdyje parodė, kad A. U. už liemenės jai buvo suėmęs viena ranka ir pasukęs iš karto pastūmė į sieną. Patvirtino, kad, vis gi, smaugimo veiksmo nebuvo, dėl A. U. veiksmų jai nebuvo pasidarę sunku kvėpuoti, jokių žymių ant kaklo neliko, fizinio skausmo ji taip pat nejautė, labiau išsigando. BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, asmenų, t. y. kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai įrodymais pripažįstami tuo atveju, kai jie, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi tik byloje esantiems parodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis). J. Š. parodymai, kad ji jautė fizinį skausmą dėl A. U. veiksmų yra užfiksuoti tik ikiteisminio tyrimo metu. Tokie jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tačiau nepatvirtinti teisme. Nukentėjusiajai teismo posėdyje paneigus ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotus parodymus dėl fizinio skausmo, susijusio su A. U. veiksmais, jautimo ir byloje nesant jokių objektyvių tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, teismas neturi pagrindo vadovautis šia J. Š. apklausos protokolų dalimi, kaip neturinčia įrodomosios galios. Be to, teismo posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus, taip pat ir J. Š. apklausos vaizdo įrašą, nustatyta, jog ne pati J. Š. nurodė, kad dėl A. U. veiksmų jautėsi smaugiama, tokią mintį jai davė apklausą vykdęs pareigūnas. Vaizdo įraše užfiksuota, jog J. Š. neužtikrintai ir ne iškarto atsakė į klausimą, ar dėl A. U. veiksmų jai skaudėjo, nurodė, kad „dar jis nespėjo, aš spėjau ištrūkti“, tai leidžia daryti išvadą, kad A. U. nespėjo jai sukelti fizinio skausmo baudžiamojo įstatymo prasme. Tokią aplinkybę J. Š. patvirtino ir teismo posėdyje. Kaip minėta, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl vien fizinio kontakto, streso, baimės ar nerimo dėl kaltinamojo elgesio nepakanka šios nusikalstamos veikos konstatavimui. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji teismo posėdyje patvirtino, kad dėl A. U. 2017 m. birželio 16 d. veiksmų ji buvo išsigandusi, tačiau fizinio skausmo nejautė, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad A. U. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
A. U. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šioje teisės normoje yra nustatyta formalioji nusikaltimo sudėtis. Bet kurios iš alternatyvių nurodytame straipsnyje įtvirtintų nusikaltimo sudėčių: grasinimo nužudyti žmogų ar grasinimo sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, padarymas – kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, leidžia teigti apie baigtą nusikalstamą veiką. Grasinimas gali būti išreikštas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais, tačiau teisinę reikšmę turi tik realūs grasinimai, nukentėjusio asmens suvokiami kaip realus pavojus jo gyvybei ar sveikatai, t. y. pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes nukentėjusysis turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas, o kaltininkas nori tokios nukentėjusiojo būsenos, todėl ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.
Kaip matyti iš byloje esančių kaltinamojo apklausų protokolų, kaltinamasis nuosekliai viso ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje neigė, jog grasino sudeginti J. Š., namą su visais dokumentais ir su kaimynais, tuo tarpu nukentėjusios parodymai šioje dalyje, vėl gi, nebuvo nuoseklūs. Teismo posėdyje J. Š. patvirtino, kad neblaivus J. U. būna agresyvus, kas pasireiškia keiksmais ir įvairiais grasinsimais, tačiau kokiais, ji taip ir neįvardijo. Iškarto po įvykio 2017 m. liepos 16 d. pareiškime dėl A. U. veiksmų J. Š. nebuvo nurodžiusi, jog kaltinamasis jai grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą (b. l. 5). Tokia aplinkybė nenurodyta ir pareigūnės I. Liudžiūtės, atvykusios į įvykio vietą pagal J. Š. iškvietimą, 2017 m. liepos 16 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Šiame tarnybiniame pranešime pakankamai nuosekliai aprašomi tiek A. U. veiksmai prieš J. Š., tiek jų elgesys atvykus pareigūnams, tačiau apie tai, kad J. Š. buvo pareikštas ir grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, neužsimenama (b. l. 6-7). Apžiūros protokolo 2017 m. liepos 20 d. priede CD esančiame 2016 m. liepos 16 d. vaizdo įraše užfiksuotame J. Š. pareiškime apie įvykio aplinkybes, nukentėjusioji taip pat nieko nemini apie jai pareikštą grasinimą sudeginti namą (b. l. 79) ir tik 2017 m. liepos 16 d. 23.26 val. nukentėjusiosios apklausos protokole jau nurodoma, jog A. U. sakė, kad jei J. Š. neduos pinigų, sunaikins jos dokumentus, sudegins ją (b. l. 12). Tokie parodymai papildyti 2017 m. liepos 17 d. J. Š. apklausos protokole, nurodant, kad A. U. grasino sudeginti namą su visais dokumentais, su kaimynais (b. l. 18). Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji parodė, kad jai tiesiogiai toks grasinimas, vis gi, nebuvo pareikštas. Taip nurodyta apklausos protokoluose, nes jai patarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, teigdamas, kad taip bus aiškiau. Teismo posėdyje J. Š. parodė, kad A. U. elgėsi agresyviai iki atvykstant pareigūnams ir jiems atvykus – įžeidinėjo ją ir pareigūnus, keikėsi, girdint pareigūnams grasino padaryti visiems Pirčiupius. Kaltinamojo teigimu, jis buvo supykęs ant policijos pareigūnų dėl antrankių dėjimo ir neneigė, kad jų atžvilgiu elgėsi agresyviai. Apie netinkamą A. U. elgesį nurodyta ir 2017 m. liepos 16 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo fakto (b. l. 6-7) bei vyriausiojo patrulio G. G. 2017 m. liepos 16 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 8). Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad atvykus policijos pareigūnams A. U. elgėsi netinkamai, keikėsi bei įžeidinėjo aplinkinius, buvo neblaivus (b. l. 22), todėl galėjo ir pagrasinti padaryti visiems Pirčiupius, kaip parodė J. Š. teismo posėdžio metu. Kita vertus, atsižvelgiant į tokio grasinimo išsakymo vietą ir aplinkybes – lauke, girdint ir policijos pareigūnams, darytina išvada, kad nurodytų žodžių adresatas buvo visi tuo metu kieme buvę asmenys, t. y. tiek J. Š., tiek pareigūnai. Teismo posėdyje J. Š. parodė nemananti, kad A. U. būtų galėjęs padegti namą, kadangi neturėtų kur gyventi, be to, būdamas girtas, daug ko prišneka, tačiau nieko nėra jai padaręs. Išdėstytos aplinkybės, o taip pat ir tai, kad nukentėjusioji ne iš karto nurodė apie jai pareikštą grasinimą, rodo, kad J. Š. kaltinamojo žodžių rimtai nevertino ir pagal jos suvokimą grasinimas nebuvo realus. Teismo posėdyje A. U. neigė ketinęs sudeginti J. Š. ir namą, savo žodžius įvardijo „pamalimu liežuviu“, todėl galima daryti išvadą, kad taip pat neketino jų įgyvendinti, o atsižvelgus į tai, kad grasinimas buvo išsakytas dalyvaujant ir policijos pareigūnams, jo įgyvendinimas būtų tiesiog neįmanomas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. U. grasinimo padaryti visiems Pirčiupius, išsakyto kieme, jau atvykus policijos pareigūnams, negalima vertinti kaip realaus grasinimo sudeginti J. Š., namą su visais dokumentais, su kaimynais. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo išvadai, jog kaltinamojo veiksmuose buvo nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad A. U. veiksmuose nėra BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties, kaltinamasis dėl nurodytų veikų padarymo išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
A. U. išteisinti dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.