- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-218-493-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- P. N., M. K.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam P. N., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo P. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2d., 187 str. 2d., ir nuteistas: pagal LR BK 178 str. 2d. - 9 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal LR BK 187 str. 2d. - 7 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su 2007-08-28 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2008-01-16 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, ir 2007-11-16 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2008-01-23 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas bei pagal 2007-08-28 ir 2007-11-16 nuosprendžius atlikta bausmė.
Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas M. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. N. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2d. už tai, kad jis veikdamas kartu su M. K., tarp 2006-12-05 18 val. 00 min. ir 2006-12-06 6 val. 00 min. iš garažo, esančio Vinčų g. 20, Kaune, pririšdami virvę prie automobilio ir garažo užrakto mechanizmo, išlaužė garažo vartus bei pagrobė R. J. priklausantį 1000 Lt vertės automobilį Ford Escort, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), tuo padarydami nukentėjusiajam R. J. 1000 Lt turtinę žalą;
Be to, P. N. nuteistas pagal LR BK 187 str. 2d. už tai, kad jis veikdamas kartu su M. K., tarp 2006-12-05 18 val. 00 min. ir 2006-12-06 6 val. 00 min. miško masyve, esančiame Mikalinavos km., Garliavos sen., Kauno rajone, visuotinai pavojingu būdu, uždegdami ir palikdami automobilio salone degančias žvakes, sunaikino svetimą turtą - R. J. priklausantį 1000 Lt vertės automobilį Ford Escort, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), tuo padarydami nukentėjusiajam R. J. 1000 Lt turtinę žalą.
Nuteistasis P. N. apeliaciniu skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-28 nuosprendį panaikinti arba pakeiti ir tokiu būdu pagerinti jo teisinę padėtį, o priteistą civilinį ieškinį paskirstyti pagal nuteistųjų kaltės formą.
Neigdamas savo kaltę dėl BK 187 str. 2d. numatyto inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, P. N. nurodė, kad nusikaltimų bendrininkas M. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, jog jis paskutinis liko vogtame automobilyje ir valė ten paliktus savo pirštų pėdsakus, tačiau nematė, kad P. N. būtų padegęs automobilyje buvusias žvakes, t.y. parodė, kad automobilį padegė tik vienas M. K.. P. N. jokio tikslo padegti automobilį, siekiant nuslėpti nusikaltimo pėdsakus, neturėjo, ir to automobilio nepadegė. Kaltinamojo M. K. nenuosekliais parodymais, vieną kartą teigiant, kad jis nematęs kaip P. N. padegė žvakes automobilyje, kitą kartą teigiant, kad matė, kaip P. N. automobilį padegė, remtis negalima, nes M. K. praeityje yra teistas už melagingų parodymų davimą.
Be to, apeliantas nesutinka ir su jam paskirtomis bausmėmis, teigdamas, kad jos aiškiai yra per griežtos, paskirtos nukrypstant nuo bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Nurodoma, kad teismas neteisingai neįvertino, jog prieš teismą P. N. dirbo. Ši aplinkybė, kuri yra nustatyta ankstesniais jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais, turėjo būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir jos pagrindu turėjo būti skiriama mažesnė bausmė. Taip pat, nuteistojo nuomone, teismas neįvertino, kad P. N. turi vaikų, yra susižadėjęs, bando sukurti šeimą.
Be to, nuteistasis P. N. nurodė ir tai, kad kai kurios teismo išvados neatitinka tikrovės, o būtent: neteisingai nuosprendyje nurodyta, kad įsibrovus į garažą, automobilio stiklas buvo išdaužtas atsuktuvu. Iš tikrųjų stiklas buvo išdaužtas plaktuku, apie ką ikiteisminio tyrimo metu parodė ir kaltinamasis M. K.. Taip pat neatitinka tikrovės, kad P. N. pavogtą automobilį vairavo iki šiam sugendant. Iš tiesų, automobilį vairavo M. K., apie ką jis parodė teisme. M. K., o ne apeliantas, iš vogto automobilio pasiėmė akumuliatorių, sėdynių apmušalus.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo P. N. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str. 2d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Apeliantas iš esmės neginčija savo įsibrovimo veiksmų bendrininkų grupėje į kaltinime nurodytą garažą ir R. J. priklausančio 1000 Lt vertės automobilio Ford Escort, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pagrobimo iš jo, tačiau ginčija savo kaltę dėl šio automobilio sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, teigdamas, kad automobilio jis nepadegė, tai padarė kitas kaltinamasis – M. K..
Dėl P. N. veikos kvalifikavimo pagal LR BK 187 str. 2d.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 4d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad P. N. veikoje yra visi inkriminuotos nusikaltimo sudėties, numatytos BK 187 str. 2d., požymiai. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad P. N. iš esmės neneigė savo dalyvavimo miško masyve atsikratant automobilio. Jis pats teisiamojo posėdžio metu parodė, jog prie pagrobto automobilio vairo sėdo tik prie miško masyvo, o prieš tai šį automobilį vairavo M. K.. Miško masyve jie abu pasiėmė automobilio detales ir jas pasidalijo. P. N. parodė, jog matė automobilio bagažinėje buvusį butelį mineralinio vandens, žvakes, matė ir degantį automobilį. Apie detalesnę įvykių eigą parodė kaltinamasis M. K., teigdamas, jog P. N. automobilio bagažinėje rado butelį mineralinio vandens, atsarginį ratą ir žvakes. Šias žvakes P. N. uždegė, jas pastatė automobilio salono viduje ir paliko. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiais M. K. parodymais nėra jokio pagrindo netikėti. Kita vertus, abiejų kaltinamųjų baudžiamajai atsakomybei už automobilio tyčinį sunaikinimą kilti, neturi teisinės reikšmės kuris bendrininkas uždegė žvakes ir jas paliko automobilio salone. Pagal BK 24 str. 1d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų (subjektų) dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nors jokio išankstinio susitarimo sudeginti pagrobtą automobilį tarp bendrininkų nenustatyta, tačiau automobilis buvo padegtas bendrais abiejų nuteistųjų veiksmais. Jie abu suprato, kad deda bendras pastangas sunaikinti automobilį, tikslu nuslėpti šio automobilio pagrobimo faktą (intelektualinis bendrininkavimo momentas) ir savo bendromis pastangomis to siekė (valinis bendrininkavimo momentas). Taigi apylinkės teismas teisingai nustatė, kad jie abu veikė bendrininkų grupėje, todėl abu ir privalo atsakyti už nusikalstamą veiką, kurią apėmė jų tyčia. P. N. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog jis nesuprato, kad M. K. norėjo padegti automobilį ir jį padegė, atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abu nuteistieji automobilį pagrobė, abu važiavo Kėdainių link, tačiau sugedus varikliui, abu nutarė jį nutempti į pakeliui buvusį miško masyvą. Ten abu nuteistieji pasiėmė jiems reikalingus automobilio daiktus, juos pasidalijo, o vėliau P. N. radus žvakes, automobilį padegė, abu siekdami atsikratyti nusikaltimo pėdsakų. Taigi P. N. yra teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu dėl automobilio sunaikinimo bendrininkų grupėje ir teisingai nuteistas pagal BK 187 str. 2d.
Dėl P. N. paskirtos bausmės
P. N. pripažintas kaltu padaręs du tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei. Teismas, skirdamas bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką, atsižvelgė į tai, kad jos padarytos tiesioginės tyčinės kaltės forma, savanaudiškais tikslais, siekiant neteisėtai praturtėti ir siekiant paslėpti nusikaltimo pėdsakus. Teismas nustatė P. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikų padarymą bendrininkų grupėje, ir nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – gailėjimąsi. Nors apeliantas prašė nustatyti dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – legalų jo darbą – tai daryti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad kaltinamojo buvimas ar nebuvimas darbo santykiuose neturi jokio ryšio su jo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslais. Be to, buvimas darbo santykiuose neįtrauktas į lengvinančių aplinkybių sąrašą, numatytą BK 59 straipsnyje. Vertinant kaltininko asmenybę, pažymėtina, jog jis jau 4 kartus praeityje teistas, yra nusikaltęs bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Iš šių aplinkybių matyti, kad P. N. turi didelį polinkį nusikalsti, nedaro išvadų dėl įstatymų laikymosi. Nustatyta, kad P. N. padarė tyčinį nusikaltimą, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kitos bausmės rūšies už kiekvieną nusikalstamą veiką P. N. skirti nėra pagrindo. Apylinkės teismo už inkriminuojamus nusikaltimus atitinkamai paskirtos 9 mėnesių ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės yra artimos straipsnių sankcijose numatytiems šios bausmės vidurkiams ir nėra aiškiai per griežtos. Įvertinus nuteistojo neigiamą asmenybę, jo polinkį nusikalsti, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 str. 2d. numatytas aplinkybes, spręstina, kad už nusikaltimus laisvės atėmimo bausmės dydžių švelninti nėra teisinio pagrindo. Bausmių bendrinimo pagal BK 63 str. 1d., 4d., 9d. nuostatos nepažeistos ir pritaikytos teisingai, nes nuteistasis padarė nusikaltimus (realioji nusikaltimų sutaptis) prieš ankstesnių 2007-08-28 Kauno rajono apylinkės teismo ir 2007-11-16 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžių (pakeistų atitinkamai 2007-11-06 ir 2008-01-23 Kauno apygardos teismo nuosprendžiais, priimtais apeliacine tvarka) priėmimą, kurie tarpusavyje iki šiol nebuvo subendrinti. Teisėjų kolegijos nuomone, tik realus galutinės subendrintos 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimas, įskaičius sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką bei jau atliktą bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius, sulaikys P. N. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo P. N. apeliacinį skundą atmesti.