- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- A15.-2288-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01870-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. L.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. L. 2020 m. birželio 11 d. apie 22.13 val. Vilniuje, Mykolo Lietuvio g., vairavo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, vertėsi ir sugadino automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršijo penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.
A. L. šiais savo veiksmais pažeidė KET 14, 127 ir 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
A. L. apie teismo posėdžio laiką (2020 m. liepos 23 d. 8.30 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laisvės pr. 79A, Vilnius) pranešta tinkamai ir laiku. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko į teismo posėdį, taip pat negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kliūčių nagrinėti bylą iš esmės nenustatyta, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
A. L. 2020 m. birželio 18 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad su D. S. kartu dirbo statybose. 2020 m. birželio 11 d. nuvykus į objektą, darbo nebuvo, todėl reikėjo vykti namo. A. L. matė, kad artėja audra, todėl iš D. S. pasiskolino automobilį, kuriuo važiavo namo. Norėdamas greičiau grįžti namo, A. L. dideliu greičiu važiavo neasfaltuotu miško keliu. Pradėjo smarkiai lyti ir griaudėti, todėl A. L. nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį. Išlipęs iš automobilio, jis suprato, kad pačiam automobilio niekaip nepavyks ištraukti. Pagalbos neiškvietė, nes neturėjo su savimi mobiliojo ryšio telefono. Truputį palaukęs prie automobilio, nusprendė eiti namo, kadangi stipriai lijo, o pravažiuojančių automobilių nebuvo. Namuose A. L. palaukė, kol nurims audra ir grįžo atgal į įvykio vietą, tačiau automobilio Ford Focus jau nebuvo. Ryte pranešė D. S. apie įvykį. Jis nežinojo, kad A. L. neturėjo teisės vairuoti (b. l. 20–21).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio Ž. M. 2020 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, dirbant kartu su vyriausiaisiais patruliais V. K. ir R. V. buvo gautas nurodymas vykti į Mykolo Lietuvio g., kur yra į šalikelę nuvažiavęs automobilis. Atvykus įvykio vietoje jau buvo PGHT 6 komanda, kuri jau buvo apžiūrėjusi automobilį, tačiau vairuotojo nebuvo. Nustatyta, kad nuo kelio nuvažiavo ir apsivertė automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykį mačiusių asmenų nėra (b. l. 10).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio Justino Smalsčio 2020 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šią dieną dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu P. L., apie 22.13 val. buvo gautas pranešimas, kad Mykolo Lietuvio g., miške yra į griovį įvažiavęs automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, ten jau buvo policijos ekipažas V1931. Eismo įvykis užregistruotas nustatyta tvarka, vairuotojo įvykio vietoje nebuvo (b. l 11).
Iš 2020 m. kovo 4 d. eismo įvykio schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvyko metu buvo apgadintas automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis R. Ž.. Apgadinta: priekinis bamperis, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, galinės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės sparnas, galinis dešinės pusės sparnas, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės (b. l. 12–13).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra R. Ž. (b. l. 15).
Iš byloje esančios 2020 m. gegužės 27 d. automobilio nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. S. iš UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos R. Ž., nuo 2020 m. gegužės 27 d. 13 val. iki 2020 m. birželio 13 d. 13 val. išsinuomojo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje nurodyta, kad nuomininkas neturi teisės transporto priemonę perduoti tretiesiems asmenims arba teikti pavežėjo paslaugą (b. l. 16).
D. S. 2020 m. birželio 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad buvo išsinuomojęs automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 11 d. jį buvo paskolinęs pažįstamui A. L., kuris padarė eismo įvykį. Tikslesnių duomenų pateikti negali (b. l. 18).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Želdynų skyriaus rašte dėl eismo įvykio nurodyta, jog šalia eismo įvykio vietos Mykolo-Lietuvio g. esantis miškelis nepatenka į Vilniaus miesto savivaldybės administruojamus miško plotus. Įvykio vietoje, griovyje guli nulūžusi išdžiūvusio medžio dalis, šalikelėje menkavertis krūmas, todėl laikytina, kad žala nepadaryta (b. l. 25).
VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ 2020 m. birželio 25 d. transporto priemonės vertinimo santraukoje Nr. N200601 nurodyta, kad automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos yra 5806,66 Eur (su PVM), rinkos vertė iki apgadinimo – 1620 Eur, likutinė vertė po apgadinimo – 310 Eur. Transporto priemonės atstatymas iki buvusios techninės ir eksploatacinių savybių būklės prieš įvykį, ekonominiu požiūriu yra netikslingas. Šiuo atveju nuostolis vertinamas, kaip skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš įvykį ir likutinės vertės po įvykio. Nustatyta nuostolio suma – 1310 Eur (b. l. 31–39).
Byloje esančiose nuotraukose užfiksuotas apgadintas automobilis Ford Focus, kuris visas purvinas ir žolėtas (b. l. 28-31).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. L. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.
KET 14 punkte yra įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.
KET 127 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad A. L. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, sukėlė eismo įvykį, t. y. jis buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į griovį ir apgadino vairuojamą automobilį. Pats A. L. pripažino šias aplinkybes savo rašytiniame paaiškinime, kur nurodė, kad automobilį Ford Focus pasiskolino iš D. S., važiuodamas miško keliuku skubėjo grįžti namo, nes stipriai lijo, nesuvaldė automobilio ir įlėkė į griovį. D. S. neminėjo aplinkybės, jog neturi teisės vairuoti transporto priemones. Kadangi automobilio pats ištraukti negalėjo, o su savimi neturėjo mobilaus ryšio telefono, išėjo namo. A. L. kaltę patvirtina taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai. Įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad Mykolo Lietuvio g. buvo rastas automobilis Ford Focus griovyje. Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad apgadintas automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis R. Ž.. Apgadinta: priekinis bamperis, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, galinės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės sparnas, galinis dešinės pusės sparnas, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės (b. l. 12–13). Byloje esančiose nuotraukose ant automobilio Ford Focus aiškiai matyti minėti apgadinimai, purvas ir žolės. Vyriausiojo patrulio Ž. M. 2020 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas nurodymas vykti į Mykolo Lietuvio g., kur yra į šalikelę nuvažiavęs automobilis. Nustatyta, kad nuo kelio nuvažiavo ir apsivertė automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos vyriausiojo patrulio Justino Smalsčio 2020 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime (b. l 11). Aplinkybę, kad bylai reikšmingu laiku eismo įvykį sukėlė ir vairuojamą automobilį apgadino būtent A. L., patvirtina D. S. rašytiniame paaiškinime užfiksuotos aplinkybės, kad 2020 m. birželio 11 d. išsinuomotą automobilį Ford Focus buvo paskolinęs A. L. (b. l. 18). VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra R. Ž. (b. l. 15), kuris nieko nežinojo apie išnuomoto automobilio perleidimą tretiesiems asmenims. Taigi byloje įrodyta, kad A. L. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, nes pažeidė KET 14 ir 127 punktų reikalavimus.
KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
A. L. rašytiniame paaiškinime pripažino, kad jis, vairuodamas automobilį Ford Focus, nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo automobilio suvaldyti, vertėsi ir sugadino jį. Šios transporto priemonės apgadinimai buvo užfiksuoti byloje surinktais įrodymais. Iš 2020 m. kovo 4 d. eismo įvykio schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvyko metu buvo apgadintas automobilis Ford Focus priklausantis R. Ž.. Apgadinta: priekinis bamperis, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, galinės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės sparnas, galinis dešinės pusės sparnas, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės (b. l. 12–13). Minėti apgadinimai užfiksuoti byloje esančiose nuotraukose, taip pat ant automobilio matomas purvas ir žolės (b. l. 28–31). Taigi automobiliui Ford Focus apgadinimai buvo akivaizdūs. Todėl nėra abejonių, kad A. L. suvokė apgadinęs transporto priemonę. Šiame kontekste pažymėtina, kad transporto priemonė nepriklausė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. A. L. taip pat žinojo tokią aplinkybę. Todėl laikytina, kad buvo sukeltas eismo įvykis. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Šiame kontekste pasakytina, kad kai ne nuosavybės teise priklausantį automobilį apgadina vairuotojas, jam vis tiek išlieka pareiga likti eismo įvykio vietoje ir pranešti apie jį policijai. Priešingu atveju, yra apsunkinamas transporto priemonės vairuotojo nustatymas. Be to, viešoje vietoje padarius eismo įvykį, kurio metu itin stipriai apgadinama transporto priemonė, iš karto nėra aišku, ar nėra sugadintas ar apgadintas kitas turtas, dėl kurio pretenzijų vėliau turėtų kiti asmenys. Todėl A. L. turėjo pareigą likti eismo įvykio vietoje ir kviesti policiją. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, kad tuo metu buvo stipri liūtis, o jis neturėjo mobiliojo ryšio telefono, nėra tos aplinkybės, kurios šalintų eismo įvykyje dalyvavusio asmens pareigą likti eismo įvykio vietoje.
Taigi A. L. tyčia pažeidė KET 222 punkto reikalavimą.
Pagal bylos duomenis, dėl automobilio Ford Focus apgadinimų buvo padaryta 1310 Eur turtinė žala, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).
Todėl A. L. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dėl administracinių nusižengimų padarymo taip pat inkriminuotas KET 9 punkto reikalavimo, kuris įtvirtina bendrąsias eismo dalyvių pareigas, pažeidimas. Teismas pažymi, kad šis bendro pobūdžio KET punkto pažeidimas iš esmės dubliuoja A. L. padarytų specialių KET punktų reikalavimų pažeidimus, todėl laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į tai, A. L. inkriminuotas KET 9 punkto reikalavimų pažeidimas šalintinas iš jam pareikšto kaltinimo.
IV. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai
ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
A. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas A. L. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą,
taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: nedirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 2–7), duomenų apie teistumą nėra.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. L. paskyrus už ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų padarymą baudas, kurių dydžiai artimi sankcijų minimumui (atitinkamai 350 Eur ir 2100 Eur)
Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į tai, kad A. L. nieku nedirba, baudos mokėjimas išdėstomas 15 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. L. mokėti baudą kas mėnesį lygiomis dalimis (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Pagal teismų praktiką, specialios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).
A. L., pasišalindamas iš eismo įvykio, kurį pats sukėlė, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti šią administracinio poveikio priemonę, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. A. L., žinodamas tokią aplinkybę, vis tiek vairavo automobilį. Tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai vengia laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. Vertinant, ar yra pagrindas atimti A. L. teisę vairuoti transporto priemones, svarbu tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis buvo rastas itin stipriai apgadintas. Šios aplinkybės neleidžia abejoti, kad A. L. vairavo dideliu greičiu transporto priemonę, taigi kėlė realų pavojų eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui. Tik dėl atsitiktinumo išvengta sunkesnių padarinių. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, piktybiškai, o KET 222 punkto nesilaikymas nebuvo atsitiktinis.
Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, taip pat įvertinęs nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, anksčiau aptartą A. L. asmenybę, nutaria jam skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Išaiškintina, kad pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą.
ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Bylos duomenimis automobilis Ford Focus priklauso ne A. L., o kitam asmeniui – R. Ž.. Byloje nėra surinkta patikimų duomenų apie tai, kad šis asmuo žinojo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairuos automobilį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad įstatyme yra nustatyta teismo teisė, o ne pareiga konfiskuoti transporto priemonę, nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra skiriamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 350 Eur dydžio baudą.
A. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2100 Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. L. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 2100 Eur (dviejų tūkstančių šimto eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi, A. L. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirtos baudos mokėjimą A. L. išdėstyti 15 (penkiolikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis (po 140 Eur (šimtą keturiasdešimt eurų)), sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.
Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20117352342.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.