Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-317-658/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-20
Bylos Nr.
1S-317-658/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Nuteistasis
E. R.
Kategorijos
Nr. 1S-317-658/2015
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis rašytinio proceso išnagrinėjo nuteistojo E. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių Pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2014-12-16 nutarimą Nr. 93-945 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. nuteistas 2008-03-13 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 8 p. – 8 metams laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2009-11-18, bausmės pabaiga – 2017-11-16.

Žemesnės instancijos teismas

2014-12-16 Komisijos nutarimu Nr. 93-945 nutarta taikyti nuteistajam E. R., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 11 mėnesių 5 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014-12-11) laisvės atėmimo bausmės pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. R. nepritarė Komisijos priimtam nutarimui.

Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, jog surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.

Šalies argumentai

Nuteistasis skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nurodo, kad šiuo metu jau yra atlikęs beveik 2/3 teismo paskirtos bausmės, laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį yra baustas tik vieną kartą (nuobauda nebegalioja) ir skatintas 7 kartus, dirba valstybinėje įmonėje staklininku. Nuo 2014-11-13 nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos, jis dirba ir gyvena pataisos įstaigos teritorijos ribų. Visą bausmės atlikimo laiką palaikė glaudžius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę ketina su jais gyventi ir įsidarbinti autošaltkalviu. Nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (28 balai pagal OASys metodiką), pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo nustatyta žema. Mano, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teigia, kad teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, kadangi už įvykdytą nusikaltimą teismas paskyrė griežtą bausmę ir svarstant lygtinio paleidimo klausimą tai negali būti pagrindas daryti išvadą, jog negalima taikyti BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. R. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas, svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus paminėtas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos E. R. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, laisvėje ketina dirbti. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą. Šiuo atveju, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad pagrindo taikyti E. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Skunde nepagrįstai teigiama, kad nusikalstamos veikos sunkumo vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu, priešingai - ši aplinkybė yra pakankamai svarbi ir būtina vertinti kitų aplinkybių kontekste. Taigi apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo (nužudymo) padarymą, kuris buvo padarytas bendrininkų grupėje dėl chuliganiškų paskatų. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Teismas taip pat pagrįstai įvertino ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, kadangi teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Komisijos posėdžio dienai nuteistasis buvo neatlikęs 2 metų 11 mėnesių ir 5 dienų iš jam paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad, jog E. R. neatlikta bausmės dalis dar yra didelė, todėl negalima daryti išvados, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai. Skunde ypatingai sureikšminami nuteistojo asmenybę teigiamai apibūdinantys faktoriai: teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, suteikta teisė vykti be sargybos, darbas, glaudžių ryšių su artimaisiais palaikymas. Tačiau tai, kad nuteistasis laikosi nustatytos vidaus tvarkos bei režimo ir šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, septynis kartus skatintas, savaime dar nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aukščiau nurodytos aplinkybės, iš esmės rodančios tam tikrą teigiamą elgesio korekciją, nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai teigiamą ir sudarantį savarankišką pagrindą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Iš pateiktos psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistasis sugeba įvertinti ilgalaikius tikslus, tačiau jie gana abstraktūs, trūksta konkretumo, pagrįstumo. Nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (28 balai pagal OASys metodiką) yra žema, tačiau kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių nurodomas nuteistojo mąstymas ir elgesys – ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei nepagalvoja visų savo veiksmų pasekmių (Socialinio tyrimo išvados 7.2 p.). Byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu. Tuo tarpu per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje.

Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju taikius lygtinį paleidimą bus neužtikrintas visuomenės interesas, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, ir visiškai pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis