Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajai L. K., jos gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui, nukentėjusiajam A. L., jo atstovei advokatei Onai Klinavičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. nuteista už nusikaltimus, numatytus

- Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 155 str. 1 d. ( 2006-08-11 epizodas)- laisvės apribojimo bausme 3 (trims) mėnesiams;

- LR BK 155 str. 1 d. (2006-08-17 14 val. epizodas)- laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;

- LR BK 155 str. 1 d. (2006-08-17 18 val. epizodas)- laisvės apribojimo bausme 3 (trims) mėnesiams;

- LR BK 155 str. 1 d. (2006-08-25 epizodas)- laisvės apribojimo bausme 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir skirta galutinė 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, per šį laikotarpį uždraudžiant bendrauti su A. L. ir A. L., gyvenančiais (duomenys neskelbtini).

Iš L. K. nukentėjusiajam A. L. priteista 800 Lt jo turėtų išlaidų advokatės, dalyvavusios jo atstove teisme, darbui apmokėti.

A. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš L. K. jam priteista 2600 Lt, ieškinys dalyje dėl 22400 Lt atmestas.

Dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 2 d., L. K. išteisinta.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

L. K. už nusikaltimų, numatytų LR BK 155 str. 1 d. ( 2006-08-11 epizodas), LR BK 155 str. 1 d. (2006-08-17 14 val. epizodas), LR BK 155 str. 1 d. (2006-08-17 18 val. epizodas), LR BK 155 str. 1 d. (2006-08-25 epizodas), padarymą nuteista už tai, kad viešai žodžiais užgauliai pažemino A. L. ir taip jį įžeidė:

2006-08-11 apie 22 val., A. L., jo šeimai ir svečiams būnant namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, L. K., išėjusi į savo kiemą, garsiai šaukė: “Mentai, stribai, eikit miegoti, nes man trukdote ilsėtis“,

2006-08-17 apie 14 val., A. L., jo sutuoktinei A. L. būnant gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kieme, L. K. garsiai sakė: “Žentas, matai, namų žentas. Šitą ūkį gavai per savo...(necenzūrinis žodis, reiškiantis vyro lyties organą) ir jos ...(necenzūrinis žodis, reiškiantis moters lyties organą). Ir kaip tu su tokia durna gyveni, o jei su tokia durna gyveni, tai ir tu proto neturi“;

2006-08-17 apie 18 val., A. L. būnant savo gyvenamojo namo kieme, L. K. rėkė: “Nu, stribe, mente, tau galas, tu užsirovei!“;

2006-08-25 apie 10 val., A. L. būnant savo gyvenamojo namo kieme ir kalbantis su V. K., L. K. paklausė: “Ką veikia čia susirinkę stribai?“.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, be išimties rėmėsi minėtų liudytojų parodymais ir visiškai neanalizavo prieštaravimų tarp duotų parodymų, nevertino gautų parodymų teisingumo ir kitų bylai svarbių aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai tikrinami bei vertinami įrodymai, kurie patvirtina aplinkybę, kad nepadaryta nusikalstama veika. Pareikšti kaltinimai yra viena iš nukentėjusiojo keršto formų.Teismas nesilaikė Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kur nurodoma, kad teismas įrodymus vertina savo vidiniu įsitikinimu nešališkai ir išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes.

Teismas buvo šališkas, nes vertino ir aiškino bylos aplinkybes, išimtinai apeliantės nenaudai. Tai teismui sukliudė visapusiškai objektyviai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį.Teismo šališkumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad teismas nuosprendžiu uždraudė bendrauti su A. L., nors ji šioje byloje nėra nukentėjusioji, ji nepareiškė kaltinimo.

Apeliaciniame skunde bandoma klaidinti teismą dėl liudytojo V. B. parodymų prieštaringumo, dėstomos abejonės dėl liudytojos B. I. suvokimo, atminties, klausos, ji logiškai, nuosekliai dėstė savo mintis, atsakinėjo į klausimus. .

Apeliacinio skundo teiginiai, esą teismo konstatuotos išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, apeliantės neįrodyti ir nepagrįsti, skunde nenurodyta, kokie konkretūs įrodymai nebuvo tiriami ir vertinami, nenurodyti konkretūs įrodymai, kurie prieštarauja vieni kitiems.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių skundą patenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, , nukentėjusiojo, jo atstovės, prokurorės prašiusių skundą atmesti, sprendžia kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Teisėjų kolegijos nuomone, L. K. kaltė padarius LR BK 155 str. 1d., numatytas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais bei ištirtais įrodymais, jų visuma. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šių veikų įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –LR BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistosios kaltė dėl LR BK 155 str. 1d. (keturi epizodai) padarytų nusikaltimų įrodyta baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Už LR BK 155 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimo, baudžiamosios teisės prasme, būtinasis objektyvusis požymis- užgaulumas, jei asmuo tai suvokia, kaip savo paties įžeidimą. Užgaulumas suprantamas, kaip veiksmai ar jų vertinimas akivaizdžiai prieštaraujantis įprastom elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams.

L. K. nuteista už tai, kad 2006-08-11 apie 22 val., išėjusi į savo kiemą, garsiai šaukė: “Mentai, stribai, eikit miegoti, nes man trukdote ilsėtis“, kad 2006-08-17 apie 14 val., sakė: “Žentas, matai, namų žentas. Šitą ūkį gavai per savo...(necenzūrinis žodis, reiškiantis vyro lyties organą) ir jos ...(necenzūrinis žodis, reiškiantis moters lyties organą). Ir kaip tu su tokia durna gyveni, o jei su tokia durna gyveni, tai ir tu proto neturi“; kad 2006-08-17 apie 18 val., A. L. būnant savo gyvenamojo namo kieme, L. K. rėkė: “Nu, stribe, mente, tau galas, tu užsirovei!“ bei kad 2006-08-25 apie 10 val., A. L. būnant savo gyvenamojo namo kieme ir kalbantis su V. K., L. K. paklausė: “Ką veikia čia susirinkę stribai?“.

L. K. kaltė, viešai įžeidus A. L., patvirtinama nukentėjusiojo A. L. parodymais, liudytojų A. L., B. I., V. B., V. K. parodymais. Nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio aplinkybių tiek skunde, pateiktame teismui dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, tiek duoti teisiamojo posėdžio metu išsamūs, nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys ir patvirtinami tiesioginiais liudytojų parodymais. A. L. nurodė, kad jį žeidžia žodis stribas, nes sukelia neigiamas asociacijas. Nukentėjusysis A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, rugpjūčio 11 d. vakare, žiūrint televizorių su V. B. ir jo būsima žmona apie 22 val., išgirdo K. balsą „mentai, stribai netriukšmaukit, eikit miegoti“ (b.l. 35-39). Nurodo, kad šiuos žodžius svečiai taip pat girdėjo. Šią aplinkybę, patvirtina liudytojo V. B. teisme duoti parodymai. Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2006-08-11 apie 20 val. su būsima žmona atvažiavo pas L., būnat kambaryje iš sekančio namo išgirdo žodžius „ mentai, stribai, užsičiaupkit, eikit miegoti“ (t. 1 b.l. 51-52). Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos A. L. duoti parodymai.

2006-08-017 14 val. epizodas įrodytas nukentėjusio A. L. ir liudytojos A. L. parodymais.

Tai, kad rugpjūčio 17 d. apie 18 val. nuteistoji L. K. pavartojo žodžius „Nu, stribe, mente, tau galas, tu užsirovei!“ A. L. atžvilgiu, patvirtina liudytojos B. I. duoti parodymai. Liudytoja B. I. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 08-17 d. apie 18 val. ji karpė žiedus ir išgirdo L. K. sakant „stribe, mente tau galas, užsirovei“. Nurodo, kad ji K. balsą pažįsta, nes triukšmai dažnai vyksta. L. K. nematė. (t.1 b.l. 40). Tai, kad liudytoja nematė L. K. negali būti pagrindu netikėti jos parodymais, nes kaip nustatyta byloje, ji yra ilgametė gyventoja, teisme nurodė, kad name gyvena nuo 1951 metų, o kaimynai su kaltinamąja yra nuo tada, kai atsikraustė. Be to, liudytoja patvirtino, kad balsas jai pažįstamas seniai. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad dėl liudytojos B. I., dėl jos amžiaus ir klausos, kyla abejonių. Liudytoja B. I. buvo apklausta teisiamajame posėdyje, tačiau teismui nekilo abejonių dėl jos klausos, ar kad, atsižvelgiant į liudytojos amžių, jos parodymai turi būti vertinami ypač atidžiai.

Aplinkybę, kad 2006-08-25 L. K. šaukė “Ką veikia čia susirinkę stribai?“ patvirtina nukentėjusiojo A. L., liudytojų V. K. bei A. L. duoti parodymai. Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad buvo pas L. po gaisro apie 10-11 val. ryto. Geriant kavą už nugaros sušnarėjo gyvatvorė ir jis išgirdo žodžius „ stribai suvažiavo, sulėkė“. (t.1 b.l. 52-53). Liudytojos A. L. duoti parodymai, šią aplinkybę patvirtina.

Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad netikėti šiais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie dėl esminių aplinkybių atitinka tarpusavyje, yra nuoseklūs, jų pagrįstumas teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Liudytojai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Vien tai, kad liudytojai yra nukentėjusiojo pažįstami ar giminaičiai negali būti pagrindu atmesti jų parodymus.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso /toliau- LR BPK/ 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Vadovaujantis LR BPK 301 straipsniu teismas nuosprendį turi pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Įrodymus teisėjai privalo įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo L. K. pripažinta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 155 str. 1 d. pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais LR BPK 20 straipsnio reikalavimus. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, todėl atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesilaikė įrodinėjimo taisyklių.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad privatus kaltintojas nepateikė teismui jokių objektyvių ar neginčijamų įrodymų, kad būtent ji /L. K./ padarė ar galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas (nepateikta nei garso, nei vaizdo įrašų, kurie objektyviai atspindėtų objektyvią situaciją). Kaip jau nurodyta aukščiau, L. K. kaltė, padarius LR BK 155 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas įrodyta nuosekliais, tarpusavyje iš esmės sutampančiais liudytojų, nukentėjusiojo parodymais.

Neesminis ir nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytas nukentėjusiojo ir liudytojo V. B. parodymų neatitikimas, dėl aplinkybės ar tuo metu, kai buvo išsakomi užgaulūs žodžiai ar nukentėjusiojo vaikai buvo nuėję miegoti ar ne, taip pat liudytojo nurodyta aplinkybė, kad jis matė kaimynę , bei tai, kad liudytojo V. K. nurodyta frazė, kurią pavartojo L. K. idealiai neatitinka frazei, kurią nurodė nukentėjusysis A. L.. Šitoks detalių neatitikimas nepaneigia esminių nukentėjusiojo, liudytojų nurodytų aplinkybių, kad buvo pavartotos frazės „mentai“ , „stribai“, kurie žeidžia nukentėjusįjį A. L. ir kad tuos žodžius pavartojo L. K. bei tai, kad išsakyti žodžiai asmenų buvo suvokiami kaip A. L. įžeidimas. Pažymėtina, kad turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, be išimties vadovavosi liudytojų parodymais ir visiškai neanalizavo prieštaravimų tarp duotų parodymų, bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai tikrinami bei vertinami įrodymai, kurie patvirtina aplinkybę, kad nepadaryta nusikalstama veika. Teismas buvo šališkas, nes vertino ir aiškino bylos aplinkybes, išimtinai jos nenaudai. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, nes kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Be to, apeliantė nenurodo, kokios bylos aplinkybės liko neišnagrinėtos, tačiau teigia, kad teismas buvo šališkas. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas būtų šališkas, neobjektyvus. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip nurodė apeliantė, ar kad priėmė L. K. nepalankų sprendimą, nereiškia, jog teismas buvo šališkas.

LR BK 48 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus ar įpareigojimus. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas L. K. uždraudė bendrauti su A. L. ir A. L., negali būti pagrindu teigti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikantis LR BPK 20 str. reikalavimų, įrodymų leistinumo taisyklės nepažeistos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai ir tinkamai įvertino įrodymus. Teismo išvados nuosprendyje pagrįstos teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais. Nuosprendis surašytas nepažeidžiant LR BPK reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistosios L. K. apeliacinį skundą atmesti.