- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-09
- Bylos Nr.
- 2-958-813/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00459-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Ieškovas
- UAB „Jonavos paslaugos“
- Atsakovas
- S. B.
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Jonavos paslaugos“ atstovei Evelinai Šimanskienei, atsakovui S. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovui S. B. dėl mokesčių išieškojimo už namo elektros instaliacijos remontą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Jonavos paslaugos“ ieškiniu (b.l. 11) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo S. B. priteisti 327,71 Lt skolą už namo elektros instaliacijos remontą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 50,00 Lt žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovas S. B. atsiliepime į ieškinį (b.l. 27-28) su juo nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su namo gyventojai, tame tarpe ir jis pats, nebuvo informuoti apie šių darbų apimtį ir kainą, nes gyventojų susirinkimo protokole apie tai nėra informacijos ir nėra gyventojų parašų. Vyriausybės 2001-04-25 nutarimas Nr. 472 nustato, kad į savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį įtraukiamos ir kaupiamosios lėšos nuomojamoms gyvenamosioms patalpoms, taip pat su jomis susijusiomis namo bendrosioms konstrukcijoms, bendro naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai atnaujinti, o taip pat su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir remonto išlaidos, būtinos bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti, kad būtų įgyvendinti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyti gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai. Kadangi atsakovas nuomos mokestį mokėjimo tinkamai, tai papildomai jis nieko neprivalo mokėti. Tiesa, nors Vyriausybės nutarimas savivaldybių patalpų nuomotojams leido neįtraukti minėtų išlaidų į nuomos mokestį, tačiau dėl šių išlaidų apmokėjimo tiesiogiai daugiabučių savininko bendrijai, jungtinės veiklos sutarties dalyviui ar bendrosios nuosavybės administratoriui turėjo būti susitarta su nuomininku nuomos sutartyje. Atsakovo S. B. yra sudaręs tik 1996-11-16 tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos tipinę sutartį, kurioje nėra aptarti jokie mokesčiai, kurių dabar ieškovas reikalauja. Dėl to, atsakovo vertinimu, ieškinys nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas konstatuoja šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes: atsakovas S. B. ir SPU AB „Ruklos komunalinis butų ūkis“ 1996-10-16 sudarė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos tipinę sutartį, pagal kurią nuomininko teisėmis iki 2011-09-28 gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Šalys procese pripažino šiuo faktus: a) SPU AB „Ruklos komunalinis butų ūkis“ šiuo metu reorganizuota į UAB „Jonavos paslaugos“, b) atsakovas S. B. šiame bute gyveno iki 2011-09-28, c) šiuo metu butas nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei, d) UAB „Jonavos paslaugos“ yra daugiabučio namo, kuriame yra atsakovo S. B. nuomotas butas (duomenys neskelbtini), administratorius.
Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2009-06-25 sprendimu Nr. 1TS-188 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas (b.l. 21-22), pagal kurio 4 punktą savivaldybės gyvenamųjų patalpų 1 kv. metro naudingojo ploto nuomos mokestį sudaro kaupiamosios lėšos nuomojamoms gyvinamosios patalpoms, su jomis susijusiomis namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai atnaujinti bei išlaidos gyvenamųjų patalpų nuomai administruoti. Tuo tarpu pagal aprašo 5.1. punktą į savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį neįtraukiamos išlaidos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu) ir remontu, būtinu bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti. Šias remonto išlaidas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai apmoka tiesiogiai namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą organizuojančiai daugiabučių namų savininkų bendrijai arba jungtinės veiklos dalyvių įgaliotam atstovui, arba bendrosios nuosavybės administratoriui – nagrinėjamu atveju, ieškovui UAB „Jonavos paslaugos“. Pagal Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-05-17 įsakymu Nr. 396 patvirtintą daugiabučių namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašo 4.2.1. punktą (b.l. 38-42) namo administratoriui (ieškovui UAB „Jonavos paslaugos“) buvo pavesta vykdyti elektros tiekimo sistemų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbus bendrojo naudojimo patalpose: rūsiuose (išskyrus šilumos punkto patalpą), laiptinėse, palėpėse, elektros skydinėse apmokėjimo šaltiniu imant kitos nuolatinės techninės priežiūros išlaidas.
Tai, kad atsakovo nuomoto buto daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini), buvo atlikti bendro naudojimo patalpų elektros instaliacijos remonto darbai, byloje ginčo nekyla, tai pripažįsta abi proceso šalys, tai patvirtina ir atliktų darbų aktas bei PVM sąskaita-faktūra (b.l. 18-19). Šiuos elektros instaliacijos remonto darbus daugiabučio bendrojo naudojimo patalpose buvo reikalinga atlikti ir tai sprendžiama iš rašytinių įrodymų: daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimo 2010-01-28 protokolo, iš kurio matyti, kad buvo nutarta atlikti elektros instaliacijos remontą, sutvarkyti kanalizacijos sistemą. Šiems darbams pritarė dauguma, t.y. pritarė 22 gyventojai, o nepritarė – 2, o bendras butų (balsų) skaičius 40 (b.l. 16-17). Nors atsakovas S. B. ginčijo šio susirinkimo protokolo teisėtumą, teigdamas, kad susirinkime nedalyvavo ir nėra jame dalyvavusių gyventojų parašų, tačiau šie jo argumentai nepagrįsti. Pagal CK 4.85 str. 1 d., 4 d. sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) balsų dauguma susirinkime ir šie sprendimai privalomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams (naudotojams). Šio susirinkimo protokolą pasirašo ne gyventojai, o tik susirinkimo pirmininkas ir susirinkimo sekretorius, kas ir buvo padaryta (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1639) 21 str. 7 d.). Vadinasi, atsakovas kaip buto nuomininkas ieškovui privalėjo apmokėti išlaidas už elektros instaliacijos darbus proporcingai jo naudojamai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bet to nepadarė.
Atsakovo argumentai dėl savivaldybės tarybos 2009-06-25 sprendimo Nr. 1TS-188 prieštaravimo aukštesnės galios teisės norminiam aktui – Vyriausybės 2001-04-25 nutarimui Nr. 472 yra pagrįsti iš dalies. Savivaldybės tarybos teisės norminis aktas negali prieštarauti Vyriausybės teisės norminiam aktui, kurio pagrindu savivaldybės tarybos teisės norminis aktas ir buvo priimtas. Iš byloje esančio 2009-06-25 sprendimu Nr. 1TS-188 patvirtinto aprašo 3 punkto matyti, kad aprašas parengtas vadovaujantis Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin. 2001, Nr. 37-1248, aktuali redakcija nuo 2011-08-24, Žin., 2011, Nr. 105-4915). Atsakovas S. B. atsiliepime į ieškinį teisingai cituoja šio Vyriausybės nutarimo nuostatas apie tai, kad iš savivaldybės nuomojamų patalpų 1 kv. metro naudingojo ploto nuomos mokestį sudaro 1) kaupiamosios lėšos nuomojamoms patalpoms, taip pat su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai (toliau – bendrojo naudojimo objektai) atnaujinti ir remontuoti (toliau – kaupiamosios lėšos); 2) išlaidos, susijusios su namo, kuriame yra nuomojamos patalpos, bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu) ir 3) išlaidos, susijusios su patalpų nuomos administravimu ir patalpų kaip nuosavybės teisės objekto valdymu. Tuo tarpu šio Vyriausybės nutarimo pagrindu priimtame savivaldybės tarybos 2009-06-25 sprendimu Nr. 1TS-188 patvirtinto aprašo 5.1. punkte nustatyta, kad į savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį išlaidos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu) ir remontu, būtinu bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti, neįtraukiamos. Būtent dėl šio nevienodo teisinio reguliavimo skirtingos teisinės hierarchijos aktais skirtingai reglamentuojant nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką CPK 3 str. 4 d. pagrindu būtų galima tirti savivaldybės tarybos norminio teisės akto ar jo dalies atitikimą Vyriausybės norminiam teisės aktui. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste skirtingu teisiniu reguliavimu vadovautis nėra teisinio pagrindo, todėl tirti aktų atitikimo nėra teisinės prasmės, idant nebūtų vilkinamas procesas.
Minėta, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų savininkų susirinkime 2010-01-28 nutarta atlikti elektros instaliacijos remontą. Šis remontas buvo atliktas tik tam reikalui (ad hoc) pagal priimtą susirinkimo protokolą, o ne pagal savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-05-17 įsakymu Nr. 396 patvirtintą daugiabučių namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą (b.l. 38-42). Priešingu atveju, jei darbai būtų atlikti pagal darbų sąrašą, savininkų susirinkimo nutarimo nereikėtų, nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbai būtų atlikti pagal administratoriaus daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos būklės įvertinimo apžiūrų metu sudarytą defektinių aktų aprašo darbų planą (b.l. 42). Nagrinėjamoje byloje toks planas nebuvo pateiktas, o tai reiškia, kad elektros instaliacijos remonto darbai nebuvo susiję su nuolatine bendrojo naudojimo objektų technine priežiūra (eksploatavimu). Vyriausybės 2001-04-25 nutarimas Nr. 472, kuriuo atsakovas grindžia savo nesutikimą su ieškiniu, nereglamentuoja remonto, būtino bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti, išlaidų įskaitymo į savivaldybės gyvenamųjų patalpų 1 kv. metro naudingo ploto nuomos mokestį, o tik įskaitymą išlaidų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu). Vadinasi, savivaldybės tarybos 2009-06-25 sprendimu Nr. 1TS-188 patvirtinto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 5.1. punktas, nustatantis, jog į savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį neįtraukiamos išlaidos, susijusios su remontu, būtinu bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti, neprieštarauja aukštesnės galios teisės norminiam aktui – Vyriausybės 2001-04-25 nutarimui Nr. 472. Dėl to ieškovas UAB „Jonavos paslaugos“ teisėtai ir pagrįstai, remdamasis savivaldybės tarybos 2009-06-25 sprendimu Nr. 1TS-188, reikalauja iš atsakovo S. B. elektros instaliacijos remonto išlaidų atlyginimo proporcingai jo naudojamai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t.y. 327,71 Lt.
Nepagrįsti atsakovo argumentai ir dėl nuomos sutarties bei teisės norminio akto santykio. Nors tarp šalių sudarytoje 1996-10-16 tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos tipinėje sutartyje ir nebuvo sulygta dėl ad hoc remonto išlaidų apmokėjimo, tačiau ši atsakovo prievolė išplaukia iš imperatyvių teisės normų. CK 6.189 str. 1 d. numato, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šalys privalo laikyti sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Kadangi sutarties sąlygos gali būti aiškiai išreikštos arba numanomos (CK 6.196 str.), šalys privalo vykdyti ne tik tas sąlygas, kurios aiškiai išreikštos, bet ir numanomas sutarties sąlygas, kurias gali lemti tiek sutarties esmė, tiek dispozityvios teisės normos. Be abejo, šalims taip pat privalomos imperatyvios teisės normos, nesvarbu, jos įtrauktos į sutartį, ar ne, nes šalys negali šių normų nei panaikinti, nei pakeisti (CK 6.157 str. 1 d.). Taigi iš šalių nuomos sutarties atsakovui kaip nuomininkui kilo teisė gyventi nuomojamame bute, o savivaldybės tarybai nustačius prievolę nuomininkams remonto išlaidas mokėti daugiabučių, kuriame jie gyvena, administratoriui, kilo pareiga šias išlaidas apmokėti savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto aprašo nustatyta tvarka. Komentuodamas nuomos sutarties sąlygų ir imperatyvios teisės normos santykį, atsakovas remiasi CK 6.157 str. 2 d., kurioje įtvirtinta, jog imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms. Tačiau ši norma aiškintina ir taikytina atsižvelgiant į tęstinį sutartinių santykių pobūdį. Sutarties pakeitimas ar vykdymas turi atitikti imperatyvias teisės normas, galiojančias keičiant ar vykdant, o ne sudarant sutartį. Tai išplaukia iš įstatymų privalomumo ir visų subjektų lygybės prieš įstatymą principų. Šalių sudaryta nuomos sutartis buvo tęstinio pobūdžio, todėl sutarties galiojimo metu savivaldybės tarybai 2009-06-25 sprendimu Nr. 1TS-188 patvirtinus savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą, atsakovui kilo pareiga vykdyti šio aprašo nuostatas ir šio aprašo nustatyta tvarka apmokėti bendrųjų patalpų ad hoc remonto išlaidas.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (LR CK 6.210 str. 1 d.). Atsakovas nevykdė savo įsipareigojimo mokėti mokestį už namo elektros instaliacijos remontą, todėl ieškovo prašymu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. iš atsakovo ieškovui priteistina 50 Lt žyminio mokesčio.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 7,14 Lt, tačiau, remiantis LR CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nurodytos išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Jonavos paslaugos“, juridinio asmens kodas 156916523, Klaipėdos g. 17, Jonava, a.s. Nr. LT114010043900080445, AB DNB bankas, banko kodas 40100, naudai 327,71 Lt (tris šimtus dvidešimt septynis litus septyniasdešimt vieną centą) skolos už namo bendro naudojimo patalpų elektros instaliacijos remontą už butą, esantį (duomenys neskelbtini)., už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-07-30, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-02-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50 Lt (penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.