Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Save Vilna Inc. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Save Vilna Inc. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas Save Vilna Inc. (toliau – ir Organizacija) padavė teismui skundą, kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė) išnagrinėti bei atsakyti į Organizacijos 2021 m. balandžio 19 d. prašymą (toliau – ir Prašymas). Taip pat prašė priteisti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas pareiškė, kad atsisako skundo, ir prašė bylą nutraukti. Taip pat prašė priteisti atlyginti bylinėjimo išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi: 1) priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo ir bylą nutraukė; 2) išaiškino šalims, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama; 3) netenkino pareiškėjo prašymo dėl 980 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 4 punktu, konstatavęs, kad pareiškėjo skundo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 19 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Savivaldybės merą, Savivaldybės mero 2021 m. birželio 19 d. raštu Nr. A51-53233/21(3.3.9.1E-AD24) (toliau – ir Raštas) pareiškėjui pateiktas atsakymas į jo Prašymą. Tačiau skunde atsakovu nurodyta Administracija, į kurią pareiškėjas šiuo atveju nesikreipė. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovu šioje byloje nurodyta Administracija patenkino pareiškėjo skundo reikalavimus, todėl nėra pagrindo taikyti ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatą ir priteisti atlyginti iš atsakovo pareiškėjui jo patirtas 980 Eur išlaidas už advokato pagalbą administracinėje byloje.

II.

Pareiškėjas Organizacija padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas Organizacijos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – Organizacijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad Administracija yra tinkamas atsakovas pagal pareikštą reikalavimą, todėl turi pareigą atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutiktina su teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovu šioje byloje nurodyta Administracija patenkino pareiškėjo skundo reikalavimus, kadangi pareiškėjo Prašymas buvo teiktas ne Administracijai, o Savivaldybės merui, kuris bylos nagrinėjimo metu ir pateikė atsakymą į pareiškėjo elektroninį laišką. Organizacijai 2021 m. birželio 19 d. pateikto atsakymo sudarytojas yra Administracija, šis dokumentas yra suderintas su Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vedėju, o kontaktinis asmuo, nurodytas atsakymo apačioje, yra Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokiam subjektui pareiškėjas adresavo savo Prašymą stabdyti Vilniaus kongresų centro rekonstrukcijos darbus, šio klausimo sprendimas priklauso ne Savivaldybės mero, o konkretaus Administracijos skyriaus, šiuo atveju – Vyriausiojo miesto architekto skyriaus kompetencijai, ir akivaizdu, kad ir buvo nukreipta būtent šiam skyriui pateikti atsakymą, tai pastarasis ir atliko. Administracija, teigdama, kad į pareiškėjo Prašymą atsakymą pateikė Savivaldybės meras, nurodo tikrovės neatitinkančią ir klaidinančią informaciją, kadangi iš atsakymo metaduomenų kortelės yra aiškiai matyti, jog dokumento sudarytojas yra atsakovas, o ne Savivaldybė. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas savo reikalavimą išsiuntė Savivaldybės mero elektroninio pašto adresu, o formaliai pateiktą atsakymą pasirašė Savivaldybės mero pavaduotojas, nepašalina atsakovo atsakomybės ir nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje Administracija yra netinkamas atsakovas.

Pareiškėjas pažymi, kad į viešojo administravimo subjektą besikreipiantis asmuo turi teisę gauti atsakymą net nepaisant to, kad galbūt kreipiasi į netinkamą subjektą – šį trūkumą turi ištaisyti pats viešojo administravimo subjektas, persiųsdamas besikreipiančio asmens prašymą kitai kompetentingai institucijai. Būtent ta institucija, kurios kompetencijai priklauso konkretaus prašymo sprendimas, o ne prašymą gavusi institucija, yra atsakinga už savalaikį atsakymo pateikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo atstovaujamas teisininko ar kito asmens, geriau žinančio, kuriam iš konkrečių subjektų adresuoti Prašymą, be to, pareiškėjas yra užsienio juridinis asmuo. Pati savaime aplinkybė, kad prašymą pareiškėjas adresavo ne atsakovui, o Savivaldybės merui, negali pakeisti išvados, kad už savalaikio atsakymo pateikimą atsakinga institucija yra būtent atsakovas, o ne Savivaldybės meras, juolab, kad atsakymą į Prašymą pateikė būtent atsakovas, o ne meras.

Pareiškėjo teigimu, teismas visapusiškai neįvertino atsakovo į bylą pateikto Rašto turinio, neteisingai nustatė asmenį, kuris yra atsakingas už atsakymo į pareiškėjo Prašymą pateikimą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kad, į bylą įtraukus netinkamą atsakovą, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Atsakovas Administracija atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad atskirajame skunde išdėstyti pareiškėjo teiginiai ir prielaidos visiškai nepagrindžia skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo ar faktinio nepagrįstumo. Teismas teisingai konstatavo, kad šioje byloje neegzistuoja pareiškėjo nurodomas teisinis pagrindas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimui iš atsakovo. Pareiškėjas reikalavimą pateikė Savivaldybės merui, pareiškėjui buvo pateiktas Savivaldybės mero atsakymas, taigi pareiškėjo reikalavimą įvykdė ne atsakovu šioje byloje esanti Administracija, o Savivaldybės meras. Administracija turi juridinio asmens teises, gali būti savarankišku teisinių santykių dalyviu priklausomai nuo to, iš kokios veiklos ar funkcijų vykdymo tokie santykiai yra susiklostę, ir Administracija negali būti tapatinama su kitu juridiniu asmeniu, t. y. Savivaldybe, ar jos vadovu – Savivaldybės meru. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą pateikė ne Administracijai, todėl neegzistuoja jokie Administracijos, kaip juridinio asmens, veiksmai (neveikimas), kuriuos pareiškėjas būtų turėjęs pagrindą skųsti teismui, o Administracija (nagrinėjant bylą iš esmės) netgi nebūtų galėjusi būti įpareigojama atlikti veiksmus pagal pareiškėjo skundą, koks jis buvo šioje administracinėje byloje pareikštas. Apie Administracijos, kaip netinkamo atsakovo, pasirinkimą buvo nurodyta jau Administracijos atsiliepime į pareiškėjo skundą, tačiau pareiškėjas skundo nepatikslino ir reikalavimų tinkamam atsakovui nepareiškė, o atsisakyme nuo skundo dar kartą patvirtino, kad reikalavimas nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas būtent Administracijai, kaip atsakovui.

Atsakovas pažymi, kad dokumentas yra pasirašytas Savivaldybė mero vardu (mero pavaduotojo), todėl ta aplinkybė, kad atsakymo tekstą surašė Administracijos darbuotoja bei šis buvo suderintas su kitu Administracijos darbuotoju, nagrinėjamu atveju nesuteikia pagrindo teigti, kad atsakymą pateikė Administracija, kai parašas ant šio atsakymo liudija priešingai. Pareiškėjo teiginiai dėl tariamai nekompetentingo subjekto pateikto atsakymo į pareiškėjo Prašymą šioje proceso stadijoje (nutraukus bylą, kurioje netgi nebuvo pareikšti jokie su atsakymą pateikusio subjekto kompetencija susiję reikalavimai) yra nenagrinėtini, taip pat jie niekaip nepagrindžia skundžiamos nutarties tariamo nepagrįstumo.

Atsakovas pabrėžia, kad kaip nepagrįsti vertintini ir pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, jog teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nustatė asmenį, kuris yra atsakingas už atsakymo į pareiškėjo Prašymą pateikimą, kadangi pareigos nustatinėti atsakingą už atsakymo pateikimą asmenį teismas šioje proceso stadijoje apskritai neturėjo. Teismas skundžiama nutartimi nenagrinėjo pareiškėjo skundo iš esmės, o tik sprendė pareiškėjo skundo atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nutraukus bylą klausimus, taigi teismas, priėmęs pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, neturėjo pagrindo papildomai analizuoti skunde pareikštų reikalavimų pagrįstumo, atsakingo už atsakymo pateikimą asmens ar kitų susijusių klausimų, kurie yra dėstomi atskirajame skunde.

Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundo reikalavimus buvo pareiškęs atsakovui Administracijai, tačiau juos įvykdė (atsakymą pareiškėjui pateikė) ne Administracija, o kitas subjektas – Savivaldybės meras (kuriam pareiškėjas ir teikė Prašymą), – teismas visiškai teisingai konstatavo, jog šiuo atveju neegzistuoja ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pareiškėjui bylos nutraukimo atveju.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas skundžiama nutarties dalimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Administracijos, motyvuodamas tuo, kad Administracija nepatenkino pareiškėjo skundo geruoju, t. y. Savivaldybės mero, o ne Administracijos Raštu pareiškėjui pateiktas atsakymas į jo Prašymą.

ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė įpareigoti Savivaldybę išnagrinėti bei atsakyti į Organizacijos Prašymą, tačiau pats pareiškėjas skunde atsakovu nurodė Administraciją.

Kaip minėta, Raštu į pareiškėjo Prašymą atsakė Savivaldybė mero vardu. Būtent Saivaldybės merui ir buvo adresuotas pareiškėjo Prašymas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad Raštu į pareiškėjo Prašymą atsakė ne Savivaldybė jos mero vardu. Tai aiškiai matyti iš Rašto (jo metaduomenų lentelės), kurį pasirašė Savivaldybės mero pavaduotojas T. G. Tai, kad Raštas buvo parengtas ne paties Savivaldybė mero (Savivaldybės mero pavaduotojo, pasirašiusio Raštą) ir buvo suderintas su Administracijos Vyriausiojo miesto skyriaus architekto vedėju, nėra pagrindas paneigti aplinkybę, kad Raštas buvo pateiktas Savivaldybės mero vardu, kadangi Raštas yra pasirašytas oficialiu Savivaldybė mero pavaduotojo T. G. elektroniniu parašu. Klausimas, ar Savivaldybė jos mero vardu turėjo kompetenciją atsakyti į pareiškėjo Prašymą, ar ne, nagrinėjamu atveju nėra aktualus, nes tai jau yra Rašto teisėtumo vertinimo dalykas, kuris šioje byloje nevertinamas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, Raštu į pareiškėjo Prašymą atsakius Savivaldybei, jos mero vardu, kuriam Prašymas ir buvo adresuotas, o ne Administracijai, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas Administracija patenkino pareiškėjo skundą geruoju. Savivaldybė ir Administracija nėra tas pats subjektas, tai yra atskiri subjektai, turintys skirtingus teisinius statusus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo atveju netaikė ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies ir tuo pagrindu pareiškėjui iš atsakovo Administracijos nepriteisė jo prašomo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamos situacijos vertinti kitaip nėra pagrindo, kadangi pareiškėją šioje byloje atstovavo advokas, t. y. profesionalus teisininkas, kuris ir parengė skundą, dėl to šios situacijos vertinimas ne atsakovo Administracijos, o pareiškėjo naudai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties (skundžiamos jos dalies) nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis atsikirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Save Vilna Inc. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.