Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąja bylą, kurioje T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, trauktas baudžiamojon atsakomybėn:

- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 800 Eur bauda.

kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. būdamas UAB „S.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), formalus vadovas, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2021 m. liepos 23 d., Vilniaus mieste, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdamas kaip padėjėjas su UAB „S.“ faktiniu vadovu – asmeniu, kurio atžvilgiu yra pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, padėjo pastarajam apgaule įgyti didelės vertės Lietuvos valstybės biudžeto paramos lėšas, o būtent:

veikdamas kaip asmens, kurio atžvilgiu yra pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, padėjėjas žinodamas, kad UAB „S.“, faktiškai veiklos nevykdanti, savo turto ir lėšų neturinti įmonė, 2020 m. rugpjūčio 14 d. įmonei UAB „S.“ su Užimtumo tarnyba sudarius Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. VUIA(19.1)-74 (toliau – ir Projektas) dėl 188 352,10 Eur subsidijos darbo vietoms steigti, žinodamas, kad UAB „S.“ pagal su Užimtumo tarnyba pasirašytą sutartį prisiėmė įsipareigojimus prie Projekto įgyvendinimo prisidėti 189 424,90 Eur nuosavomis lėšomis, tačiau Projekto įgyvendinimui finansavimo šaltinių neturi, asmeniui, kurio atžvilgiu yra pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, suplanavus panaudoti kitą jo valdomą įmonę UAB „Ū.“, į. k. (duomenys neskelbtini), kaip tarpininkę tikslu įteisinti apsimestinius sandorius, turėdamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą suklaidinti Užimtumo tarnybą pateikiant netikrus duomenis apie Projekto pirkimų konkurso laimėtoją UAB „Ū.“, imituojant technikos pirkimo konkursus, siekiant apgaule UAB „S.“ naudai įgyti Lietuvos valstybės biudžeto paramos lėšas, skirtas minėto projekto įgyvendinimui, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2021 m. liepos 23 d., T. M. sutikdamas būti formaliu UAB „S.“ vadovu, turėdamas specialių žinių ir patirties projektų įgyvendinimo srityje bei suvokdamas kokios yra direktoriaus pareigos ir atsakomybės, pats asmeniškai pasirašydamas ir pateikdamas Projekto paraišką su priedais Užimtumo tarnybai, nesigilindamas į jos turinį ir vėliau nesigilindamas į tolimesnę Projekto vykdymo eigą, leisdamas asmeniui, kurio atžvilgiu yra pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, jo vardu atlikti Bendrovėje finansines operacijas ir kitus veiksmus, savo elektroniniu prašu patvirtindamas įmonės banko sąskaitose atliekamas finansines operacijas, nekontroliuodamas Bendrovėje vykdomos veiklos bei nesirūpindamas galimomis pasekmėmis, tyčia padėjo asmeniui, kurio atžvilgiu yra pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, apgaule UAB „S.“ naudai įgyti 155 662,9 Eur tikslinę paramą, t. y. Užimtumo tarnybai buvo pateikti suklastoti Projekto viešųjų pirkimų dokumentai juose melagingai nurodant fiktyvų pirkimų laimėtoją UAB „Ū.“ bei tariamai iš UAB „Ū.“ įsigytos technikos įsigijimo dokumentai iš viso už 391 495 Eur, o būtent:

- sunkvežimio „Dodge Ram 1500“ ir „Respo“ priekabos 2020 m. lapkričio 3 d. įrangos pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2020-11-03 kartu su 2021 m. birželio 10 d. nepasirašyta PVM sąskaita faktūra ŪM21 Nr. 020 už 37 495 Eur;

- automobilio „Mercedes Benz Sprinter 317 CDI“ 2020 m. lapkričio 5 d. įrangos pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2020-11-05 kartu su 2021 m. birželio 10 d. nepasirašyta PVM sąskaitą faktūrą ŪM21 Nr. 019 už 32 000 Eur;

- pramoginio laivo „Malibu Wakesetter 22 MXZ“ 2021 m. vasario 8 d. įrangos pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2021-02-08 kartu su 2021 m. birželio 10 d. nepasirašyta PVM sąskaita faktūra ŪM21 Nr. 017 už 161 000 Eur;

- pramoginio laivo „RIO ESPERA TA“ 2021 m. vasario 9 d. įrangos pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2021-02-09 kartu su 2021 m. birželio 10 d. nepasirašyta PVM sąskaita faktūra ŪM21 Nr. 018 už 161 000 Eur; nors nurodytos technikos faktiškai neįsigijo, o UAB „S.“ pagal Projektą numatytos veiklos nevykdė.

Taip pat buvo sudarytos darbo sutartys dėl fiktyvaus asmenų įdarbinimo UAB „S.“, kurios buvo sudarytos projekto įgyvendinimui įsteigus darbuotojų etatus bei formaliai įdarbinus asmenis – sunkvežimio vairuotojų pareigose V. L., E. Z., laivavedžių pareigose - G. B., D. Ž., D. R., sporto instruktorių pareigose - G. G., R. S., S. B., B. N., K. Š., J. Z., krovininio automobilio vairuotojų pareigose - V. V., F. C., gelbėtojų pareigose - J. Z., A. B., O. B., kurie faktiškai dirbo kitose asmens, kurio atžvilgiu yra pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, valdomose įmonėse.

Šie sunkvežimio „Dodge Ram 1500“, „Respo“ priekabos, automobilio „Mercedes Benz Sprinter 317 CDI“, pramoginio laivo „Malibu Wakesetter 22 MXZ“, pramoginio laivo „RIO ESPERA TA“ įsigijimo dokumentai ir fiktyviai įdarbintų UAB „S.“ darbuotojų darbo sutartys bei 2020 m. rugsėjo 28 d. ir 2021 m. liepos 23 d. mokėjimo prašymai, organizuojant asmeniui, kurio atžvilgiu yra pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, buvo pateikti Užimtumo tarnybai deklaruojant patirtas išlaidas bei 2020-2021 m. įmonė UAB „S.“, esmingai suklaidinus Užimtumo tarnybą, iš viso gavo 155 662,90 Eur paramos lėšų (2020 m. spalio 13 d. gauta 94 176 Eur, 2021 m. birželio 30 d. gauta 61 486,90 Eur). Tokiu būdu T. M., padėjo asmeniui, kurio atžvilgiu yra pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, tyčia suklaidinti Užimtumo tarnybą bei apgaule UAB „S.“ naudai įgyti 155 662,90 Eur tikslinę paramą.

Šiais veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 207 straipsnio 2 dalyje.

Be to, T. M. padėjo asmeniui, kurio atžvilgiu yra pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, UAB „S.“ naudai apgaulės būdu įgyti didelės vertės Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, o būtent:

jis, būdamas UAB „S.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), formalus vadovas, veikdamas kaip padėjėjas su UAB „S.“ faktiniu vadovu – asmeniu, kurio atžvilgiu yra pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, kuris laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. spalio 8 d., Vilniaus mieste, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdamas per kitą savo faktiškai valdomą įmonę UAB „Ū.“, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, siekiant UAB „S.“ naudai susigrąžinti sumokėtą PVM, susidariusį dėl tariamai įsigytų prekių, veikiant per Bendrovės apskaitą tvarkiusią K. M., nežinojusią apie daromą nusikalstamą veiką, pažeidžiant PVM 2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX – 751 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kur nurodyta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui; nepagrįstai į UAB „S.“ PVM atskaitą įtraukus:

- UAB „Ū.“ vardu 2021 m. birželio 10 d. įformintą PVM sąskaitą faktūrą ŪM21 Nr. 020, kurioje nurodyta faktiškai neįvykusi ūkinė operacija sunkvežimio „Dodge Ram 1500“ ir „Respo“ priekabos įsigijimas, kur užfiksuota pirkimo PVM suma 6 507,40 Eur;

- UAB „Ū.“ vardu 2021 m. birželio 10 d. įformintą PVM sąskaitą faktūrą ŪM21 Nr. 019, kurioje nurodyta faktiškai neįvykusi ūkinė operacija automobilio „Mercedes Benz Sprinter 317 CDI“ įsigijimas, kur užfiksuota pirkimo PVM suma 5 553,72 Eur;

- UAB „Ū.“ vardu 2021 m. birželio 10 d. įformintą PVM sąskaitą faktūrą ŪM21 Nr. 017, kurioje nurodyta faktiškai neįvykusi ūkinė operacija pramoginio laivo „Malibu Wakesetter 22 MXZ“ įsigijimas, kur užfiksuota pirkimo PVM suma 27 942,15 Eur;

- UAB „Ū.“ vardu 2021 m. birželio 10 d. įformintą PVM sąskaitą faktūrą ŪM21 Nr. 018, kurioje nurodyta faktiškai neįvykusi ūkinė operacija pramoginio laivo „RIO ESPERA TA“ įsigijimas, kur užfiksuota pirkimo PVM suma 27 942,15 Eur, šiuos duomenis pateikus buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkiusiai buhalterei K. M., o šiai nežinant, kad jai pateiktuose dokumentuose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys ir juos įtraukus į UAB „S.“ 2021 m. birželio mėn. PVM deklaraciją (forma FR600), kurioje įrašius jam žinomai neteisingus duomenis apie 67 945 Eur pirkimo PVM, 2021 m. liepos 26 d. elektroninio deklaravimo būdu pateikus ją VMI, kuri šios deklaracijos ir 2021 m. spalio 6 d. pateikto prašymo pagrindu nepagrįstai 2021 m. spalio 8 d. išmokėjo įmonei UAB „S.“ 62 000 Eur grąžintino PVM. Tokiu būdu nepagrįstai į UAB „S.“ PVM atskaitą įtraukus 67 945 Eur, UAB „S.“ naudai apgaule įgijo labai didelės vertės svetimą turtą - 67 945 Eur, kurių 62 000 Eur buvo išmokėti kaip PVM permoka.

T. M., sutikdamas būti formaliu UAB „S.“ vadovu, turėdamas specialių žinių, suvokdamas kokios yra direktoriaus pareigos ir atsakomybės, leisdamas asmeniui, kurio atžvilgiu yra pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, jo vardu atlikti Bendrovėje finansines operacijas ir kitus veiksmus, savo elektroniniu prašu patvirtindamas įmonės banko sąskaitoje atliekamas finansines operacijas, nekontroliuodamas Bendrovėje vykdomos veiklos bei nesirūpindamas galimomis pasekmėmis, tyčia padėjo asmeniui, kurio atžvilgiu yra pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, apgaulės būdu įgyti labai didelės vertės svetimą turtą, t. y. apgaule įgyti 62 000 Eur bei panaikinti mokėtiną 5945 Eur PVM, taip padarant labai didelę - 67 945 Eur žalą valstybės biudžetui.

Šiais savo veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 21 d. apklaustas įtariamasis T. M. nurodė, kad UAB „S.“ iki 2020 metų, kuomet buvo pradėtas procesas dėl piniginės paramos per Užimtumo tarnybą gavimo, jokios veiklos nevykdė. Jam K. K. sakė, kad turėjo planą, kad UAB „S.“ vykdys veiklą (duomenys neskelbtini). Jis niekada ten nėra buvęs ir nežino, ar veikla kada nors buvo vykdoma. Yra pasirašęs UAB „S.“ kelis dokumentus, kai įmonė teikė paraiškas Užimtumo tarnybai, kad gautų finansines paramas. Tik vieną kartą, datos nepamena, Vilniuje pasirašė UAB „S.“ direktoriaus vardu dokumentus, teikiamus Užimtumo tarnybai. Nuvyko prie Užimtumo tarnybos pastato. Pažiūrėjęs į žemėlapį, matė, kad pastatas, į kurį reikėjo eiti, yra (duomenys neskelbtini). Kur vykti, jam paskambinęs pasakė K. K. ir pasakė, kad jo paties nebus, o atvyks kiti asmenys, kurių vienas buvo V. Moters vardo nepamena. Nuvykęs į nurodytą vietą, susitiko su K. K. atsiųstais asmenimis, kurie jam davė visus dokumentus, kuriuos turėjo pasirašyti UAB „S.“ direktoriaus vardu ir nunešti į Užimtumo tarnybą. Jam buvo duota pasirašyti daug dokumentų, kurių įvardinti tiksliai negali, bet tai buvo paraiškos gauti paramą dokumentai ir jų priedai. V. instruktavo, kur nunešti dokumentus ir ką kam sakyti. Taip prie Užimtumo tarnybos pastato, (duomenys neskelbtini), visus dokumentus pasirašė savo parašu ir pats nunešė į Užimtumo tarnybos patalpas, kur, kaip nurodė V., nunešė į reikiamą kabinetą. V. instruktavo, ką turėtų pasakyti, jeigu klaustų dėl darbuotojų įdarbinimo ar pan., bet jau nepamena, ką reikėjo pasakyti ir ką pasakė. Taigi, paraiškos dokumentus su priedais dėl finansavimo gavimo įmonei UAB „S.“ pasirašė jis ir juos Užimtumo tarnybai pateikė jis. Bet daugiau fiziniu parašu jokių dokumentų nepasirašinėjo ir Vilniuje dėl UAB „S.“ klausimais nebuvo, tačiau galėjo pasirašyti kokius nors dokumentus skaitmeniniu būdu ant ekrano, kai jam atsiųsdavo PDF dokumentą, tik to tiksliai – nepamena. Tiksliai pamena, kad yra el. parašu patvirtinęs banko pavedimus. Kad UAB „S.“ ir UAB „Ū.“ buvo K. K. įmonės – žinojo, taip pat žinojo, kad pagal projektą, įgyvendinamą per Užimtumo tarnybą, įrangos tiekėjas, t. y. transporto priemonių ir laivų pardavėjas bus UAB „Ū.“. Tame neįžvelgė jokio kriminalo ir tikėjo, kad UAB „S.“, gavęs finansavimą, veiklą vykdys. Tiesiog pasitikėjo K. K. Nori pažymėti, kad nei išvardintos technikos pirkimo pardavimo sutarčių, nei darbo sutarčių jis niekada nematė ir juo labiau jų nepasirašė. UAB „S.“ jokių apskaitos dokumentų nėra matęs. Vienintelį kartą fiziniu parašu pasirašinėjo dokumentus - tai dokumentus, kai buvo teikiama paraiška Užimtumo tarnybai. Kas vėliau teikė kokius dokumentus Užimtumo tarnybai, nežino ir tame nedalyvavo. Tuomet nesigilino į tai, tačiau dabar supranta, kad kažkas tai darė jo vardu. Ir dabar supranta, kad ir dokumentus, t. y. pirkimo pardavimo sutartis, darbo sutartis kažkas pasirašinėjo jo vardu, nors su juo to niekas nederino ir tokio leidimo nedavė. Jokio savo parašo ar antspaudo nepagamino ir nedavė leidimo pagaminti. Taip pat nėra matęs jokios įgytos įrangos pagal projektą ir nežino, ar UAB „S.“ vykdė kažkokią veiklą, kurią žadėjo vykdyti. Tikėjo, kad veikla bus vykdoma ir viskas vyksta taip, kaip numatyta pagal projektą, kur buvo gautas finansavimas. Kaip minėjo, jokios technikos nematė ir nieko konkretaus nežino, bet žino, kad projektas nebuvo įgyvendintas, kadangi buvo įtrauktas kaip atsakovas civilinėje byloje, kur ieškovas buvo UAB „S.“ bankroto administratorius, o tretieji asmenys buvo Užimtumo tarnyba, VMI ir Sodra. Žino, kad iš UAB „S.“ yra reikalaujama grąžinti iš Užimtumo tarnybos gautas lėšas, kadangi nustatyti pažeidimai įgyvendinant projektą ir civilinėje byloje ieškinys tenkintas. Jam ir K. K. priteista solidariai atlyginti žalą Užimtumo tarnybai, VMI ir Sodrai. Šį teismo sprendimą skundė aukštesnės instancijos teismui, tačiau sprendimas liko nepakeistas. Pripažįstu iš dalies savo kaltę, kadangi suvokė, kokia jo atsakomybė, kokius dokumentus pasirašė ir kokios iš to kyla pasekmės, kadangi pats 9 metus dirbo darbą, susijusį su paramų administravimu. Taip pat suvokė, kad jis, kaip įmonės direktorius, privalo kontroliuoti įmonės veiklą. Daug metų buvo formalus UAB „S.“ vadovas, įmonė jokios veiklos nevykdė ir nebuvo niekada jokių problemų. Pasitikėjo K. K. ir pasekmės dabar yra tokios, kokios yra. Kaip minėjo, jokių UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų nėra matęs, nei VMI, nei kitoms įstaigoms nėra teikęs deklaracijų ar ataskaitų. Kokius duomenis teikdavo kokioms institucijoms UAB „S.“ vardu – nežino. Jeigu reikėdavo, el. parašu patvirtindavo banko mokėjimus ar prisijungimus prie sistemų, kaip VMI, Sodra. Jam E. paskambindavo, kai reikėdavo patvirtinti kažkokį prisijungimą ar pavedimą. Vėliau skambindavo ir buhalterė V. Dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje yra kaltas tik tuo, kad žiūrėjau aplaidžiai į savo statusą, kad yra įmonės direktorius ir nesigilindamas į realią situaciją, lengvabūdiškai elgėsi, pasirašinėjo svarbius dokumentus ir neįvertino rizikų, taip pat kokios gali būti pasekmės. Nori pažymėti, kad už jo formalų buvimą UAB „S.“ direktoriumi nieko negavo ir jam nieko nebuvo žadėta. Supranta, kad juo pasinaudojo ir nieko už tai negavo. Netgi jo kelionės išlaidos į Vilnių, kuomet važiavo pasirašyti ir pateikti dokumentus Užimtumo tarnybai, niekas nekompensavo. Šios įmonės direktoriumi buvo tik dėl to, kad jo paprašė draugas, kuris apie K. K. atsiliepė gerai ir patikino, kad problemų nebus (el., t. 10, b. l. 67-72).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 25 d. papildomai įtariamasis T. M. nurodė, kad visiškai prisipažįsta kaltu. Suprasdamas, kokia direktoriaus atsakomybė ir kokios galimos pasekmės, leido būti įdarbintas į UAB „S.“ direktoriaus pareigas, šiose pareigose buvo daug metų, savo el. parašu, nesigilindamas į turinį ir pagrindą, tvirtino banko pavedimus ir kitus dokumentus. Matė, kad įmonės sąskaitose vyksta pinigų judėjimas didelėmis sumomis, tvirtino pavedimus bei suvokė, kad tai susiję su įgyvendinamu projektu. Matė, kad mokamas darbuotojams darbo užmokestis, bet net nesigilino, kaip tie asmenys buvo įdarbinti. Naiviai pasitikėdamas ir dėl savo nerūpestingumo, leido K. K. veikti jo vardu. Elgėsi neatsakingai ir supranta, kad dėl to kilo teisinės pasekmės. Prašo bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (el., t. 10, b. l. 91-94).

Motyvuojamoji dalis

Paskelbus T. M. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, tačiau prašo leisti sumokėti paskirtą baudą per 12 mėnesių laikotarpį (el., t. 10, b. l. 106-109).

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 207 straipsnio 2 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas šios bausmės rūšies, skiriamos už atitinkamai apysunkius bei sunkius nusikaltimus, minimumui. Atsižvelgus į tai, jog nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, T. M. paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį bei į kaltinamojo prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, nustato jam 12 (dvylikos) mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

Ikiteisminio tyrimo metu T. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107, 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL, t. y. 7 500 eurų (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudos bausmę.

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 207 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL, t. y. 5 000 eurų (penkių tūkstančių eurų) baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, T. M. skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 150 MGL, t. y. 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. M. skirti galutinę 100 MGL, t. y. 5 000 eurų (penkių tūkstančių eurų) baudos bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.