- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-33-153/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Leonas Jachimavičius, Rūta Palubinskaite
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- I. K.
procesinio dokumento kategorija: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 78.2.1.
2010 m. sausio 28 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovės J. A. atstovei advokatei D. V., atsakovui R. K., jo atstovei advokatei A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-852-254/2009 pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui R. K., tretysis asmuo – I. K., dėl išlaikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. A. papildomu ieškiniu prašė teismo pakeisti 1994 m. rugsėjo 14 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2280/94 priteisto išlaikymo dydį ir formą bei priteisti iš atsakovo R. K. išlaikymą nepilnametei dukrai I. K., gim. 1992 m. balandžio 7 d., po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. K., gim. 1996 m. kovo 8 d., po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, bei 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 18 d. iki 2008 m. rugpjūčio 18 d.; prašė nustatyti hipoteką atsakovo turtui - žemės sklypui, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) , iki atsakovas realiai įvykdys išlaikymo pareigą nepilnamečiams vaikams.
Ieškovė nurodė, kad priteisto išlaikymo iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po ¼ jo darbo užmokesčio, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL per mėnesį, nepakanka. Atsakovas sūnui L. išlaikymo neskyrė, o dukrai išlaikymą teikė nereguliariai. Vaikai pas ieškovę į JAV išvyko 2006-12-15, iki to laiko juos išlaikė tik ieškovė. Ieškovė pateikė antstolės pažymą apie atsakovo teiktą išlaikymą dukrai Ievai, kurią laikė pagrindu pakeisti išlaikymą į konkrečią pinigų sumą, nes išlaikymas kaip pajamų dalis nebuvo išieškomas. 2002–2004 m. bei 2006 m. atsakovas išlaikymo neteikė visiškai, o 2008 m. – 1 478,89 Lt, todėl atsakovas nuolat turėjo išlaikymo įsiskolinimą, kuris skaičiuojamas nuo 0,4 MGL. Ieškovės pajamos yra 1540 JAV dolerių per mėnesį. Kiekvieno vaiko išlaikymui reikia ne mažiau kaip 800 Lt. Dukra I. turi sveikatos sutrikimų, ir atsakovui tai yra žinoma. Atsakovas turėtų padengti pusę vaikų išlaikymo išlaidų. Atsakovas yra darbingas tik iš dalies, nuosavybės teise jis turi turto, kuriam taikytina hipoteka, nes išlaikymo pareigą atsakovas vykdo netinkamai.
Atsakovas R. K. ieškinį pripažino iš dalies. Sutiko teikti išlaikymą ne daugiau kaip po 150 Lt kiekvienam vaikui. Nurodė, kad jam 2008-12-15 nustatytas 40 proc. darbingumas, jis gaus virš 500 Lt invalidumo pensijos. Atsakovas visiškai nepripažino išlaikymo įsiskolinimo. Nurodė, kad pati ieškovė vaikų neauklėjo iki 2006-12, nes nuo 1999 m. išvyko gyventi į JAV. Atsakovui rūpintis vaikais padėjo ieškovės motina E. S.. 2008-04-22 atsakovas pervedė ieškovei 2 400 JAV dolerių vaikų išlaikymui, bet ne bilietams jų kelionei į Lietuvą, kurie tiek ir nekainuoja. Atsakovas laikė, kad ieškovės dalis išlaikant vaikus turi būti didesnė, nes jos pajamos 8 kartus didesnės. Atsakovas nemano, kad išlaikymo apmokėjimas turtu atitiktų vaikų interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno m. apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2280/94 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė atsakovui R. K. mokėti išlaikymą I. K., gim. 1992 m. balandžio 7 d. po 280 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. rugpjūčio 21 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė atsakovui R. K. mokėti išlaikymą L. K., gim. 1996 m. kovo 8 d., po 280 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. rugpjūčio 21 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 4 313 Lt išlaikymo įsiskolinimą; išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę J. A.; išlaikymo įvykdymui užtikrinti, nustatė atsakovo vardu įregistruoto 579/1158 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , priverstinę hipoteką; priteisė iš atsakovo ieškovei 590 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 163 Lt žyminį mokestį ir 32,55 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečių I. K., gim. 1992-04-07, ir L. K., gim. 1996-03-08, tėvai. Šalių santuoka nutraukta 1994-11-23, vaikai gyvena su ieškove JAV. Išlaikymas I. K. buvo priteistas Kauno m. apylinkės teismo 1994-09-14 sprendimu po ¼ atsakovo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 0,4 MGL kas mėnesį iki jos pilnametystės. Nuo 2000 m. iki 2008 m. atsakovas dukters išlaikymui pervedė 11 742,08 Lt arba po 108,72 Lt kas mėn. 2002 m., 2003 m., 2004 m. ir 2006 m. atsakovas išlaikymo dukrai neteikė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas išlaikymo neteikė pajamų dalimi, kaip buvo priteista, sprendė, kad tikslinga nustatyti konkrečią išlaikymo sumą. Teismas pripažino, kad ieškovė turėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo, nes atsakovo mokėti 108,72 Lt neatitinka išaugusių vaiko poreikių. Teismas sprendė, kad išlaikymas L. K. turi būti priteistas, nes jis gyvena su ieškove. Teismas nustatė, kad kai šalys pradėjo gyventi atskirai, jie su vaikais negyveno. Ieškovė gyveno užsienyje, o vaikai – su E. S.. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų teikęs išlaikymą L. K. trejų metų laikotarpiu – 2005-08-21–2008-08-21 iki ieškinio, todėl teismas sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį turi būti priteistas iš atsakovo (CPK 3.200 str.). Teismas nustatė, kad atsakovas 2008-04-22 persiuntė ieškovei 2400 JAV dolerių arba 5 239,20 Lt. Abu šalių vaikai su ieškove 2008 m. rugpjūčio mėn. buvo Lietuvoje. Teismas laikė, kad labiau tikėtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl kelionės išlaidų pasidalinimo. Ieškovė nepateikė įrodymų apie susitarimą bei įrodymų dėl bilietų kainos, todėl teismas pusę šios sumos, arba 2 500 Lt, įskaičiavo į išlaikymą L. K., taikydamas CK 3.4 str. 2 d. principus, pažymėdamas, kad kelionės išlaidas galėtų pasidalinti abu vaikų tėvai.
Teismas nustatė, kad ieškovė gyvena JAV, jos pajamos per mėn. 1 540 JAV dolerių, iš kurių 900 JAV dolerių tenka jos ir vaikų buto nuomai, 300 JAV dolerių – maistui. 2005 m. ieškovė pardavė 2 kambarių bendrabučio tipo butą, Lietuvoje daugiau nekilnojamųjų daiktų ar transporto priemonių neturi. Atsakovas dirbdavo pagal verslo liudijimą, jam nuo 2008-12-15 iki 2009-12-14 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis bei paskirta 527,51 Lt netekto darbingumo pensija. Atsakovas turi 30 000 Lt vertės 579/1158 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , automobilį BMV 318, pirmos reg. data 1994-10-05, įregistravęs naują santuoką, daugiau išlaikytinių neturi. I. K. nustatytas lengvas neįgalumo lygis nuo 2005-09-30 iki sulauks 18 m.
Teismas sprendė, kad atsakovo išlaikymo dalis turėtų būti ne mažesnė kaip po 280 Lt. kiekvienam vaikui. Teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, vaikai gyvena su motina užsienyje, todėl atsakovas neturi papildomų išlaidų su jais bendraudamas. Tokią išlaikymo sumą atsakovas gali mokėti iš gaunamos invalidumo pensijos, o save išlaikyti jis gali dirbdamas, nes yra iš dalies darbingas. Be to, atsakovas turi didelės vertės nekilnojamojo turto, kuris gali būti nuomojamas ar juo kitaip disponuojama.
Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos 2008-08-21 (CK 3.200 str.). Kadangi atsakovas neįrodė, kad išlaikymą teikė, todėl iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas L. K. turi būti priteistas remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, skaičiuojant po 1,5 MGL kas mėnesį, už 2005-08-21–2008-08-21 laikotarpį. Toks išlaikymas atitinka Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (3 str. 2 d.) nuostatas ir galėjo patenkinti vaiko būtinus poreikius. Iki 2008-01-01 vienas MGL buvo 125 Lt, vėliau – 130 Lt, todėl išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį yra 6 812,99 Lt (28 mėn. x 187,50 Lt + 13 d. x 6,23 Lt) + (7 mėn. x 195 Lt + 18 d. x 6,50 Lt) CK 3.200 str.). Išlaikymo įsiskolinimo sumą teismas sumažino 2 500 Lt, kurie į išlaikymo įsiskolinimą buvo įskaičiuoti, taigi iš atsakovo sūnui L. K. priteisė 4 313 Lt išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad iki dukters pilnametystės atsakovas jai turės sumokėti 5 497,33 Lt išlaikymą, iki sūnaus pilnametystės – 22 979,66 Lt išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą, iš viso abiems vaikams 28 476,99 Lt išlaikymą. Atsakovui priklausančio žemės sklypo kaina, t. y. 30 000 Lt, yra pakankama užtikrinti atsakovo prievolės įvykdymą. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi išlaikymo įsiskolinimą, ilgą laiką nedirba, išlaikymo įsiskolinimo ir išieškojimo įvykdymui turi būti nustatyta priverstinė atsakovui priklausančio žemės sklypo hipoteka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – reikalavimą dėl sūnaus L. K. išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus ir reikalavimą dėl priverstinės hipotekos taikymo atmesti, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas laikė teismo sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu dėl šių motyvų:
1) pagal CK 3.201 str. 1 d. priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas turėjo įvertinti aplinkybes, ar po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas, padidindamas priteisto išlaikymo dydį, neatsižvelgė į šalių turtinę padėtį, nevertino šalių turtinės padėties pasikeitimo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus nėra pagrindo teigti, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, priešingai – turtinė padėtis pablogėjo. Nurodė, kad dėl savo sveikatos būklės negali susirasti tinkamo darbo, dėl lėtinės stuburo ligos neteko 60 procentų darbingumo, o gaunamas pajamas sudaro tik 527,51 Lt netekto darbingumo pensija. Ieškovė neįrodė nė vienos iš įstatyme įtvirtintų priteisto išlaikymo dydžio pakeitimui būtinų aplinkybių egzistavimo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, todėl teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą ir pakeisti priteisto išlaikymo dydį;
2) priteisdamas išlaikymą vaikams teismas turėjo vadovautis CK 3.192 str. nuostatomis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai, turi būti įvertintos tėvų galimybės tenkinti vaiko poreikius. Negalima priteisti vaikui išlaikyti daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, t.y. išlaikymas turi būti tokio dydžio, kad iš esmės nebūtų bloginama privalančiojo teikti išlaikymą finansinė padėtis. Teismas neįvertino atsakovo turtinės padėties. Priteistas išlaikymas neatitinka turtinės padėties ir vaikų poreikių pusiausvyros. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie vaikų poreikius ir kokio dydžio išlaikymo jiems reikia. Teismas netinkamai taikė CK 3.192 str.;
3) teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Nurodė, kad ieškovė 1999 m. lapkričio mėn. išvyko į JAV ir nepilnamečius vaikus paliko jam, kuris nuo 1999 m. lapkričio mėn. iki 2006 m. gruodžio mėn. rūpinosi vaikais ir juos išlaikė, todėl išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį priteistas nepagrįstai. Šiuo atveju ieškovė privalėjo įrodyti aplinkybes dėl išlaikymo priteisimo momento. Ieškovė tokių įrodymų teismui nepateikė;
4) teismas nepagrįstai naujo priteisto dydžio išlaikymą dukrai nustatė nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos, t. y. 2008 m. rugpjūčio 21 d. Naujo (pakeisto) išlaikymo dydis negali būti taikomas atgaline data, o turėtų būti taikomas tik nuo atitinkamo teismo sprendimo, kuriuo yra keičiamas prieš tai teismo sprendimu priteistas ir iki jo pakeitimo galiojantis, įsiteisėjimo dienos;
5) teismas nepagrįstai taikė hipoteką, neįvertino, kad tokio daikto dalies negalima parduoti varžytinėse. Pagal CK 4.171 str. 1 d. hipotekos objektas gali būti tik viešame registre registruojami iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytynėse. Teismas nustatė priverstinį įkeitimą (hipoteką) netinkamam objektui – daiktinėms teisėms į 579/1158 dalis žemės sklypo. Žemės sklypo dalis neatitinka hipotekos objektui įstatyme nustatytų reikalavimų, nuosavybės teisė į šią dalį negali būti registruojama viešame registre kaip savarankiškas ir atskiras nuosavybės teisės objektas. Įkeičiamoji dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi. Žemės sklypas, kuriam teismas nustatė hipoteką, yra bendroji dalinė atsakovo ir jo brolio T. K. nuosavybė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės atstovė advokatė D. V. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti galioti dėl šių motyvų:
Šalies argumentai
1) iki 2008 m., kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo pakeitimo ir priteisimo, atsakovas buvo visiškai darbingas ir sveikas, sėkmingai dirbo statybų versle, tačiau šias pajamas deklaravo labai ribotai. Atsakovo pateiktas verslo liudijimas patvirtina, kad atsakovas 2008 metais dirbo tik du mėnesius per metus. Galima pagrįstai teigti, kad atsakovas nuolat slėpė savo gaunamas pajamas, dirbo nelegalų darbą. Sistemiškai aiškinant CK 3.201 str. ir 3.192 str. 2 d. nuostatas, darytina išvada kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, tačiau ir nepilnamečių vaikų poreikiams. Teismo nustatytas atsakovo mokamas išlaikymas 108,72 Lt kas mėnesį neatitiko išaugusio vaiko poreikių. Teismas įvertino atsakovo darbingumo lygį bei gaunamą pensiją, nes ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo dydžio tenkino iš dalies;
Atsiliepimas
2) atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad nuo 1999 m. iki 2006 m. jis vienas augino ir išlaikė nepilnamečius vaikus, yra neteisingos ir neatitinka tikrovės. Vaikus tuo laikotarpiu prižiūrėjo ieškovės motina E. S.. Ieškovei laikinai išvykus, atsakovas priteisto išlaikymo neteikė. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2006-11-08 pažyma Nr. U-188-189, 2005-03-08 prašymo dėl leidimo parduoti nekilnojamąjį turtą nuorašas, 2005-01-17 įgaliojimo nuorašas, 2005-08-16 sutikimo nuorašas;
3) išlaikymo teikimo faktus tokio pobūdžio bylose privalo įrodinėti atsakovas, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, teismui nepateikė;
4) ieškovė gali kreiptis dėl priverstinės hipotekos taikymo tik tuo atveju, jei atsakovas nevykdys išlaikymo prievolės, todėl nesuprantamas apeliacinio skundo argumentas dėl priverstinės hipotekos taikymo negalimumo ir bendraturčių interesų. Bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavininkių pasikeitimas niekaip neįtakos bendrasavininkių interesų, bus išlaikymo prievolė teikiama ar ne. Atsakovui pažeidus prievolę teikti išlaikymą, ieškovė įgis teisę kreiptis dėl šio turto atidalijimo ir išieškojimo nukreipimo (CPK 667 str.), nes nekilnojamojo turto dalis, priklausanti atsakovui, yra aiški ir įregistruota. Be to, atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šių argumentų nenurodė ir duomenų apie kitų bendrasavininkių neva pažeistas teises neteikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).
Įstatyme nustatyta galimybė, esant tam tikroms sąlygoms, pakeisti vieną išlaikymo būdą kitu. Aiškindami ir taikydami teisės normas, reglamentuojančias klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, tarp jų ir išlaikymo teise, teismas pirmiausia turi vadovautis vaiko interesais (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis J. J. v. P. J. byloje Nr. 3K-7-96/2003).
CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį teismas, remdamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu, gali pakeisti priteisto išlaikymo formą, t. y. parinkti išlaikymui naują iš išvardytų CK 3.196 straipsnio 1 dalyje, priteisiant vaikui: kas mėnesį mokamas periodines išmokas, konkrečią pinigų sumą ar tam tikrą turtą.
Dėl nurodytų teisės normų taikymo sprendžiant išlaikymo formos pakeitimo bylas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba atsiradę papildomi vaiko poreikiai. Sistemiškai aiškinant straipsnio nuostatas, šios aplinkybės taikytinos ir 3 dalyje nurodytu atveju, kai sprendžiama dėl išlaikymo formos pakeitimo. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą, ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis J. J. v. P. J. byloje Nr. 3K-7-96/2003).
Byloje ieškovės, kaip nepilnamečio vaiko I. K. įstatyminės atstovės, prašymas pakeisti išlaikymo formą, vietoje periodinių išmokų priteisiant konkrečią pinigų sumą – 400 Lt, grindžiamas galimybe (rizika), kad atsakovas ateityje neteiks išlaikymo periodinėmis išmokomis, o nereguliariai teikiamos išmokos, kuri yra apie 100 Lt į mėnesį, nepakanka dukters poreikiams užtikrinti. Byloje esančių įrodymų duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nereguliariai teikia išlaikymą vaikui, o teikiamas vaikui išlaikymas neatitiko atsakovo gaunamų pajamų dalies. Esantys byloje rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 172) patvirtina, kad nuo 2000 m. iki 2008 m. atsakovas dukters išlaikymui pervedė 11 742,08 Lt arba po 108,72 Lt kas mėn. 2002 m., 2003 m., 2004 ir 2006 m. atsakovas išlaikymo dukrai neteikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovės motyvus, kad atsakovas išlaikymo iš tos pajamų dalies, kaip buvo priteista, neteikė. Šias teismo išvadas taip pat patvirtina antstolės 2005-03-09 pažyma, kurioje nurodyta, kad alimentai nemokėti nuo 2001 m.. Tai, jog atsakovas gavo pakankamai lėšų ir turėjo galimybę teikti didesnę išlaikymo sumą dukters išlaikymui, patvirtina apeliacinės instancijos teismo 2009-05-10 posėdyje pateikta pažyma apie atsakovo ir vaikų UAB apgyvendinimą „Būrų užeiga“, iš kurios matyti, kad atsakovas už 12 parų gyvenimą viešbutyje 2005 m. sumokėjo 3 240 Lt, o 2006 m. už 3 paras sumokėjo 920 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovo mokumas pagal jo turimas pajamas buvo pakankamas išlaikymo prievolei visiškai įvykdyti, yra pagrįstas. Tačiau, kaip nustatyta byloje, atsakovas už 2005 m. dukters išlaikymui sumokėjo 756 Lt, o 2006 m. nemokėjo jokio išlaikymo. Todėl vienkartinis apgyvendinimo viešbutyje paslaugų apmokėjimas 2005 m. ir 2006 m. negali būti pripažintas tinkamu vaikų išlaikymo periodinių išmokų mokėjimu. Tokiu būdu byloje nustatytas realus pagrindas išvadai, kad ateityje atsakovas dėl kurių nors priežasčių išlaikymo neteiks, nes po išlaikymo priteisimo (Kauno miesto apylinkės teismo 1994-09-14 sprendimas b. l. 11-12, 1 t.), atsakovas išlaikymo nemokėjo iš tos pajamų dalies, kaip buvo priteista, tame tarpe neprisidėjo prie sūnaus Luko išlaikymo, pasikeitė apelianto turtinė padėtis, atsakovas neteko 60 % darbingumo, jam, atsižvelgiant į turimą apie 7 metų darbo stažą ir 1990–2008 m. mokėtas draudžiamąsias pajamas, paskirta 527,51 Lt pensija (1 t., b. l. 166).Be to, atsakovas būdamas iš dalies darbingas, nuo 2009-11-26 įrašytas darbo biržoje (registracijos Nr. 2009-11-26-75-2), negali surasti tinkamo jo sveikatos būklei darbo. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad yra teisinis pagrindas pakeisti išlaikymą, nuolatos mokamą periodinėmis išmokomis. Dėl to atmestinas apelianto argumentas dėl netinkamai išaiškintų bylos aplinkybių, netinkamai įvertintų įrodymų ir nepagrįstai nustatytos konkrečios išmokų sumos ir priteisto išlaikymo įsiskolinimo.
Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį dėl priteisto įsiskolinimo už sūnaus L. išlaikymą, tvirtindamas, kad rūpinosi vaikais ir juos išlaikė iki 2006 m. gruodžio mėnesio, tuo metu, kai ieškovė buvo JAV. Tačiau šioms aplinkybėms įrodyti atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovei laikinai išvykus, atsakovas priteisto išlaikymo neteikė, o šalių vaikus tuo laikotarpiu prižiūrėjo ieškovės motina E. S., kuri taip pat tvarkė ieškovės ir vaikų turtinius klausimus. Tai nustatyta liudytojos E. S. parodymais (1 t., b. l. 172-173), Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2008-12-05 raštu, E. S. 2008-12-03 paaiškinimu Kauno miesto VTAT atstovei (1 t., b. l. 98-99), 2006-11-08 pažyma Nr. U-188-189, 2005-03-08 prašymo dėl leidimo parduoti nekilnojamąjį turtą nuorašu, 2005-01-17 įgaliojimo nuorašu, 2005-08-16 sutikimo nuorašu (1 t., b. l. 114-115, 117). Visi paminėti dokumentai patvirtina, kad ieškovės įgaliotu asmeniu tvarkant turtinius ir vaikų asmeninio pobūdžio reikalus, tarp jų ir sveikatos problemas, 2005–2006 m. laikotarpiu buvo ne apeliantas, o ieškovės motina E. S.. Tas faktas, kad 2006 m. atsakovas vieną kartą. apmokėjo vaikų kelialapius į vasaros stovyklą, iš viso 998 Lt (2009-04-29 pažyma VšĮ „Fragata“, pateikta apeliacinės instancijos teismo posėdyje), nesudaro pagrindo laikyti, kad vaikai 2005-2008 m. buvo išlaikomi atsakovo lėšomis, nes šioms aplinkybėms įrodyti atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų. Taigi ir šis apeliacinio skundo motyvas yra atmestinas, kaip neįrodytas.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra dviejų vaikų tėvas ir kad vienam iš vaikų (dukrai I.) 1994-09-14 teismo sprendimu yra priteistas išlaikymas. Paaiškėjus, kad atsakovas neprisidėjo prie sūnaus Luko išlaikymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui Lukui iki jo pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (CK 3.196, 3.200 str.). Todėl apelianto motyvas, kad teismas negalėjo priteisti išlaikymo įsiskolinimą sūnui L., yra nepagrįstas, taigi ir atmestinas.
Apeliantas ginčija nustatytą išlaikymo dydį, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kaip neatitinkantį vaikų interesų. Teisėjų kolegija su šiais motyvais nesutinka ir konstatuoja, kad tik pakeitus išlaikymo formą ir vietoje išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisus vienkartinę pinigų sumą, bus visiškai apsaugoti vaikų interesai. Todėl ir šis apeliacinio skundo motyvas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovo dukteriai, atsižvelgiant į amžių ir turimas sveikatos problemas (lengvas neįgalumas, 1 t., b. l. 8), reikalingas išlaikymas per mėnesį yra 800 Lt. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie nepilnamečių vaikų poreikius, nustatė, kad šalių vaikai mokosi mokykloje, ieškovė teikia jiems būstą, maistą ir apmoka visas būtinas ir teikiamas vaikams paslaugas, nors ieškovės turtinė padėtis nėra pakankamai gera (1 t., b. l. 138-148) – ieškovė savo vardu neturi registruoto nekilnojamo turto, jos pajamos nėra didėlės (1 t., b. l. 138-148), t. y. apie 500 JAV dolerių kiekvienam šeimos nariui. Bylos duomenimis, atsakovo sveikatos būklė gerėja, darbingumo lygis padidėjo iki 50 %, gaunamos pajamoms sudaro 527,51 Lt (b. l. 66, 166: darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0482846), atsakovo vardu registruota 579/1158 dalis žemės sklypo. Atsakovo paaiškinimu nustatyta, kad jis sukūrė naują šeimą ir privalo išlaikyti sutuoktinę, taip pat atsakovas lankėsi užsienyje ir domėjosi įdarbinimo galimybėmis, tačiau tinkamo darbo nerado. Įvertinus visus šiuos įrodymus konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta išlaikymo suma po 280 Lt yra protinga, atsakovas yra pajėgus teikti savo vaikams tokio dydžio išlaikymą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu bei viešuoju interesu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas.
Atsakovo pateikti apeliacinės instancijos teismo posėdyje 10 mėnesių mokslo metų ir atostogų trukmės paskaičiavimai, sudaryti remiantis interneto duomenimis, nepagrįsti jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jie nėra susiję su realiomis išlaidomis, kurios yra reikalingos vaikų poreikiams apmokėti per mokslo metus konkrečioje JAV mokykloje. Be to, paskaičiavimai nepaneigia tos aplinkybės, kad ieškovė išlaiko vaikus tiek mokslo metų laikotarpiu, tiek tuo metu, kai vaikai nesimoko. Todėl apelianto motyvas dėl didelių išmokų vaikų išlaikymui nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovo motyvas, kad sukūrė naują šeimą, o jo sutuoktinė mokosi, taip pat nesudaro pagrindo keisti priteisto vaikams išlaikymo dydžio, nes pirmiausia atsakovas privalo rūpintis vaikų išlaikymu, o vėliau kitais asmenimis.
Vaikų teisėms užtikrinti pirmosios instancijos teismas taikė atsakovo vardu registruotam nekilnojamam turtui (daiktinėms teisėms į 579/1158 dalis žemės sklypo) priverstinę hipoteką. Taikydamas įstatyme numatytą priemonę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į išlaikymo sumą ir užtikrinto priverstine hipoteka žemės sklypo vertę, šios sumos beveik sutampa (28 476,99 Lt. išlaikymo suma ir turto vertės suma 30 000,00 Lt.). Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CK 3.197 str. nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad remiantis teismo sprendimu negali būti registruota priverstinė hipoteka CK 4.171 str. 1 d. tvarka. Žemės sklypo padalinimo, pardavimo klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas, todėl kolegija dėl CPK 667 str. taikymo šioje byloje nepasisako. Žemės sklypo unikalus numeris ir adresas skundžiamame sprendime nurodyti (un. Nr. (duomenys neskelbtini) ), todėl nėra kliūčių įregistruoti priverstinę 579/1158 dalių žemės sklypo hipoteką. Išaiškinimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-14 nutartyje c. b. 3k-3-90/2005 nagrinėjamojoje byloje netaikomas, nes bylų aplinkybės yra visiškai skirtingos.
Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta keisti išlaikymo formą vietoje nustatytų kas mėnesį mokamų išmokų į vienkartinę pinigų sumą, bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą atsakovo vaikams yra teisiškai pagrįstas, priimtas teisingai pritaikius ir išaiškinus nurodytas materialinės teisės normas bei nenukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo nekeisti.