- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-248-212/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Savickas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- Panevėžio miesto apskrities viršininko administracijos, E. V., Panevėžio
- Ieškovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- S. B., G. M., V. S., Kupiškio rajono notarų biuro
Įžanginė dalis
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Savicko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, E. V., tretiesiems asmenims S. B., G. M., V. S., Kupiškio rajono notarų biuro notarei M. M. dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos įsakymų ir sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė, sutikslinusi ieškinį, prašė panaikinti: 1) Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 601ž „Dėl sąrašų patvirtinimo“ dalį, kuria tvirtina piliečių, kurie yra mirę ir nelikę šeimos narių ar išvykę į kitą vietovę ir jų leidimu žeme naudojasi kiti asmenys (arba ši žemė apleista ir nedirbama), į patikslintus sąrašus Aukštupėnų kadastrinėje vietovėje eilės numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktas K. Š.; 2) Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 2929ž dalyje dėl žemės ir miško sklypų, suprojektuotų pildant Kupiškio rajono Kupiškio seniūnijos Aukštupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte V. S. suprojektuoto 0,57 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 2929ž dalyje dėl žemės ir miško sklypų, suprojektuotų pildant Kupiškio rajono Kupiškio seniūnijos Aukštupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte P. V. suprojektuoto 1,80 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ; 4) Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. 3832ž dalyje dėl Kupiškio rajono Kupiškio seniūnijos Aukštupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte P. V. suformuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimo; 5) Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 16-88122-13434, kuriuo neatlygintinai perdavė V. S. 0,57 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ; 6) Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 16-88255-13452, kuriuo neatlygintinai perdavė P. V. 1,88 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ; taip pat prašo pripažinti Kupiškio rajono notarų biuro 2003 m. kovo 10 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. 573, išduotą E. V. negaliojančiu dalyje dėl žemės sklypo, kurio plotas 1,88 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti Panevėžio apskrities viršininko administraciją suprojektuoti ir sudaryti su ieškove pirkimo-pardavimo sutartį dėl 3,0 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , skirto K. Š. Kupiškio apylinkės 1994-06-30 sprendimu Nr. 1-25, kuris buvo paženklintas 1994-09-05 asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktu ir Aukštupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.
Nurodė, kad jos tėvas K. Š., gyvenęs (duomenys neskelbtini) . turėjo asmeninį ūkį ir dirbo žemę, todėl 1994-09-05 pateikė prašymą Kupiškio rajono apylinkės agrarinės reformos tarnybai leisti išsipirkti 3,02 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) . Pagal 1994-09-05 asmeninio ūkio žemės paženklinimo pažymą 0,02 ha sudaro namų valdos žemės sklypas, o 3,0 ha sudaro ariama žemė. Kupiškio rajono apylinkės tarnyba 1994-06-30 priėmė sprendimą Nr. 1-25, kuriuo leido jos tėvui K. Š. išsipirkti 3,02 ha asmeninio ūkio žemės. Už žemę K. Š. pagal 1994-11-16 mokėjimo pranešimą sumokėjo Žemės reformos fondui visą žemės kainą. Dėl neaiškių priežasčių Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrius nesudarė ir delsė sudaryti su K. Š. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, nors visą laiką šis naudojosi asmeninio ūkio žeme ir mokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčius. Po K. Š. mirties ((duomenys neskelbtini) ) ji naudojosi žeme ir mokėjo mokesčius už žemę, todėl 2001-11-29 pateikė prašymą Panevėžio viršininko apskrities administracijai, kad jai, kaip paveldėtojai žemė būtų grąžinta. Panevėžio apskrities viršininko administracija 2002-01-09 atsakė, kad Panevėžio apskrities viršininko 1999-06-14 įsakymu Nr. 601ž „Dėl piliečių, kurie yra mirę ir nelikę šeimos narių ar išvykę gyventi į kitą vietovę ir jų leidimu žeme naudojasi kiti asmenys (arba ši žemė apleista ir nedirbama)“ patvirtino sąrašus, K. Š. įtrauktas į sąrašus piliečių, kurie nenaudoja asmeniniam ūkiui suteiktos žemės pagal paskirtį Kupiškio rajone, bei nurodė, kad būdama vienkartinių įmokų paveldėtoja turi teisę įsigyti nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą. Nurodytas įsakymas priimtas praleidus Vyriausybės 1998-04-01 nutarime Nr. 385 nurodytą terminą – 1998-05-15, o kadangi K. Š. mirė (duomenys neskelbtini) tai jis įsakymo priėmimo metu dėl objektyvių priežasčių negalėjo naudotis jam suteiktu sklypu. K. Š. mirties metu galiojo Žemės reformos įstatymo 15 str. 6 d. redakcija, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai asmeninio ūkio žemės naudotojas mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo šeimos nariai. K. Š. ne tik įgijo teisę pirkti asmeninio ūkio žemės sklypą, bet pagal Vyriausybės 1994-03-16 nutarimu Nr. 183 nustatytą tvarką už perkamą žemę sumokėjo, pateikė prašymą parduoti jam asmeninio ūkio žemės sklypą, žemės sklypo projektus, t.y. įvykdė savo pareigas tinkamai ir laiku, tačiau žemės pardavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl pareigūnų ir kitų asmenų, atsakingų už žemės reformos žemėtvarkos projektų ir kitų būtinų dokumentų parengimą, kaltės. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 58 str. 5 d. nuostatą jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. K. Š., išreiškęs valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą ir sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą – pripažintas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo- pardavimo sutartį, kuri yra paveldima pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas. Šiuo metu galioja Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 patvirtintos taisyklės dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo, kurių 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad mirus asmeniui, kuris už suteiktą ir naudojamą žemės sklypą nustatytąja tvarka sumokėjo įmokas pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis, teisę pirkti šį žemės sklypą įgyja Civilinio kodekso nustatyta tvarka jo įpėdiniai, kuriems įskaitoma suma, mirusio asmens sumokėta už perkamą žemės sklypą. Mirus asmeninio turto naudotojui, t.y. K. Š. ir neišsiaiškinus apie jo turto paveldėtojus, jo įtraukimas į Panevėžio apskrities viršininko 1999-06-14 įsakymu Nr. 601ž patvirtintus piliečių sąrašus, kurie nesinaudoja asmeninio ūkio žeme, pažeidžia jos interesus, todėl šio įsakymo dalis dėl K. Š. įtraukimo į piliečių, kurie patys suteiktos asmeninio ūkio žemė nenaudoja yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Nagrinėjant bylą teisme pagal pirminį ieškinį paaiškėjo, jog ginčo žemės sklypas yra privatizuotas kitų asmenų vardu. Panevėžio apskrities viršininko administracija 2002-09-20 priėmė įsakymą Nr. 2926ž „Dėl žemės ir miško sklypų, suprojektuotų papildant Kupiškio rajono Kupiškio seniūnijos Aukštupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo suformulavo ir patvirtino žemės sklypų ribas nuosavybės įteisinimui V. S. ir P. V. buvusiame K. Š. suformuotame asmeninio ūkio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) . Panevėžio apskrities viršininko administracija 2002-12-10 įsakymu Nr. 3832ž pakeitė Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2002-09-20 įsakymą Nr. 2926ž, P. V. suprojektuoto sklypo projekte žemės sklypo dalį. Po to Panevėžio apskrities viršininko administracija 2002-12-20 sprendimu Nr. 16-88122-13434 atkūrė V. S. nuosavybes teises į 0,57 ha žemės sklypą, o 2002-12-20 sprendimu Nr. 16-88255-13452 atkūrė P. V. nuosavybės teises į 1,88 ha žemės sklypą. Aukščiau nurodyti įsakymai bei sprendimai yra priimti pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, todėl naikintini. Teigia, jog ginčo žemė V. S. ir P. V. negalėjo būti suprojektuota ir suteikta neatlygintinai, nes ginčo žemė nebuvo laisva. Kupiškio apylinkės agrarinės reformos tarnyba 1994-06-30 sprendimu Nr. 1-25 K. Š. asmeniniam ūkiui suteikė 3,02 ha žemės. Po K. Š. mirties, jo įpėdinė Civilinio kodekso nustatyta tvarka yra ji. Taip pat ji yra pateikusi prašymą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl K. Š. suteiktos ir jo naudotos asmeninio ūkio žemės, nes pagal tuo metu galiojantį Žemės reformos įstatymo 15 str. 2 d. 10 p. redakciją, jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą žemę įgyja jo įpėdiniai. Dėl šių aplinkybių Panevėžio apskrities administracija įpareigotina su ja sudaryti 3,0 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį.
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Nustatė, kad Kupiškio rajono Kupiškio apylinkės tarnyba 1994-06-30 sprendimu Nr. 1-25 K. Š. suteikė 3,0 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) . Ši tarnyba 1994-09-05 K. Š. išdavė pažymą, kad jis teisėtai naudoja 3,0 ha asmeninio ūkio žemės naudmenų ir turi teisę šią žemę pirkti lengvatinėmis sąlygomis bei 1994-10-02 išdavė pažymą apie naudojamo žemės ūkio paskirties sklypo kainą ir mokėjimo pranešimą, pagal kurį K. Š. 1994-11-16 sumokėjo už 3,02 ha asmeninio ūkio žemės sklypą 149,50 Lt vienkartinėmis išmokomis. K. Š. 1994-10-27 buvo sudarytas, numatomo suteikti 3,02 ha asmeninio ūkio žemės, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) , abrisas, kuriame pažymėta, kad asmeninio ūkio žemę sudaro 3 žemės sklypai. K. Š. išsipirkti asmeninio ūkio žemę – 3,02 ha buvo leista ne Kupiškio apylinkės tarybos 1994-06-30 sprendimu Nr. 1-25, kaip nurodo ieškovė, o Panevėžio apskrities valdytojo 1996-12-30 įsakymu Nr. 1239ž „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo bei anksčiau priimtų Kupiškio rajono valdybos potvarkių patikslinimo“, tai taip pat patvirtina ir ieškovei 2006-06-27 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismas spręsdamas ar Panevėžio apskrities viršininko 1999-06-14 įsakymu Nr. 601ž „Dėl sąrašų patvirtinimo“ į piliečių, kurie yra mirę ir nelikę šeimos narių ar išvykę į kitą vietovę ir jų leidimu žeme naudojosi kiti asmenys (arba ši žemė apleista ir nedirbama), į patikslintą sąrašą Aukštupėnų kadastrinėje vietovėje eilės Nr. (duomenys neskelbtini) K. Š. įtrauktas pagrįstai vadovavosi liudytojų D. B., V. S. parodymais, abrisu, ištrauka iš asmeninio ūkio žemės sklypų prie Aukštupėnų, Pyragių, Kuosėnų gyvenviečių išdėstymo planu, ištrauka iš Aukštupėnų kadastro vietovės valstybės neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planu, patvirtintu Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-13 įsakymu Nr. 330ž, nekilnojamojo turto registro išrašu. Nustatė, kad K. Š. 1994-07-09 pastatus padovanojo V. S.. Iš valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, žemės kadastro duomenų nustatė, jog V. S. prie K. Š. padovanotų pastatų 1994-12-12 iš valstybės nusipirko 1,2196 ha žemės sklypą. Padarė išvadą, kad K. Š. Kupiškio rajono apylinkės tarybos 1994-06-30 sprendimu jam suteiktu asmeniniu žemės sklypu nesinaudojo, nežinojo savo asmeninio ūkio žemės sklypų vietos, nes sklypo vieta ir ribos buvo derinamos su V. S.. K. Š. asmeninio ūkio žeme naudojosi V. S., kuris nebuvo K. Š. šeimos narys. Teismas nustatė, kad K. Š. turinčiam teisę gauti asmeninio ūkio žemę, valstybė šią žemę suteikė jo asmeniniams poreikiams, tačiau jis pats žeme nesinaudojo, ją nuomavo, o pagal tuo metu galiojančius teisės aktus valstybinę žemę piliečiams nuomoti galėjo tik valstybė. Kadangi K. Š. asmeninio ūkio žemę siekė gauti ne asmeniniam ūkiui, o norėdamas ją pernuomoti, todėl asmeninio ūkio žemė jam buvo suteikta pažeidžiant Žemės reformos įstatymo15 ir 16 straipsnius bei Vyriausybės 1993-10-29 nutarimą Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“. Nustatė, jog žemės reformos metu turėjo būti pastoviai tikrinama, ar piliečiai patys naudoja jiems suteikta asmeninio ūkio žeme, todėl Panevėžio apskrities viršininko 1999-06-14 įsakymo Nr. 601ž, kuris priimtas po 1998-05-15 pripažinti neteisėtu nėra pagrindo.
Vadovaujantis Vyriausybė 1994-03-16 nutarimu Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ 1 ir 2.12. punktais bei Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 15 ir 20 punktais, nustatė, jog K. Š., norėdamas išsipirkti iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis asmeninio ūkio žemę, šio sandorio įvykdymui turėjo ne tik sumokėti nurodytą žemės kainą, bei atlikti kitus veiksmus bei pasidaryti asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą. Kadangi K. Š. neatliko reikiamų veiksmų asmeninio ūkio žemės privatizavimui, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad K. Š. įvykdė savo pareigą, todėl ji neįgijo teisės sudaryti sandorį, kurį galėtų paveldėti. Taip pat nustatė, jog ieškovė ir po K. Š. mirties neįgijo teisės įsigyti K. Š. suteiktą asmeninio ūkio žemę, nes pagal tuo metu galiojusį Žemės reformos įstatymo 16 str. 6 d. redakciją, nebuvo jo šeimos narė. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atmetė, kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą įpareigoti Panevėžio apskrities viršininko administraciją, suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypą ir sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.
Nurodė, jog ieškovės argumentai, ginčijant V. S. ir P. V. nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Pajuodupės kaime, Kupiškio rajone, nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad 2001 metais ieškovė būtų naudojusis K. Š. asmeninio ūkio žeme, mokėjusi už ją mokesčius. Ieškovė žinojo, jog K. Š. suteikta asmeninio ūkio žeme nebegali naudotis, nes 2001-11-29 prašė „atstatyti žemės panaikinimą“ ir leisti jai, kaip dukrai, žemę paveldėti. Panevėžio apskrities viršininko administracija 2002-01-09 ieškovei pranešė, kad Aukštupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Panevėžio apskrities viršininko 2000-04-05 įsakymu Nr. 582ž, asmeninio ūkio žemės sklypas K. Š. nesuprojektuotas. Ieškovė buvo informuota, kad ji, kaip K. Š. turto paveldėtoja, gali įsigyti nuosavybėn 3 ha žemės sklypą, suprojektuotą laisvoje žemėje. Panevėžio apskrities viršininko įsakymų ieškovė neskundė, todėl teismas darė išvadą, jog V. S. ir P. V. nuosavybės teisės į žemę atkurtos Panevėžio apskrities viršininko 2002-09-20 ir 2002-12-10 sprendimais tuo metu, kada žemė buvo priskirta laisvam žemės fondui ir ginčo dėl jo nebuvo. Tai, kad V. S., pasinaudodamas žemės sklypų ribų tikslinimu ir toliau naudojasi laisva valstybinio fondo žeme ir dalimi žemės sklypo, į kurį atkurtos V. S. nuosavybės teisės nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovė naudojasi K. Š. suteikta asmeninio ūkio žeme. Kadangi nuo 2001-11-29 iki 2006-07-05 jokio ginčo dėl K. Š. asmeninio ūkio žemės perdavimo laisvos valstybinės žemės fondui nebuvo, todėl teismas padarė išvadą, jog naikinti Panevėžio apskrities viršininko 2002-09-20 įsakymu Nr. 292ž ir patvirtintų suprojektuotų P. V. ir V. S. žemės sklypų, Panevėžio apskrities viršininko 2002-12-20 sprendimo Nr. 16-88122-13434, kuriuo atkurta nuosavybės teisė V. S. į 0,57 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , ir Panevėžio apskrities viršininko 2003-01-14 sprendimo Nr. 16-88255-13452, kuriuo atkurta nuosavybės teisė P. V. į 1,88 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nesutinka su teismo išvadą, kad K. Š. jam suteiktą asmeninio ūkio žemę naudojo tikslu pernuomoti ją V. S. ir kad žemė jam buvo suteikta pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 15, 16 straipsnius bei Vyriausybės 1993-10-29 nutarimą Nr. 816. Panevėžio apskrities viršininko administracija teismui nurodė, kad duomenų, jog K. Š. žemės sklypas asmeniniam ūkiui suteiktas pagrįstai. Byloje surinkti įrodymai, liudytojo V. S. parodymai patvirtina, kad K. Š. dirbo asmeninio ūkio žemę ir ji buvo paženklinta pirminiais matavimais abrisais. Žemė K. Š. prašymu buvo suteikta prie namų, kuriose gyveno.
Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ji nepateikė įrodymų, jog K. Š. atliko visus ar bent dalį reikiamų veiksmų asmeninio ūkio žemės pirkimui ir turėjo privalomus dokumentus asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti. Toks teismo argumentas prieštarauja tuo metu galiojusiam Vyriausybės 1994-03-16 nutarimui Nr. 183. Pagali šio nutarimo 2.12 punktą parengus asmeninio ūkio paženklinimo aktą, asmeninio ūkio žemės plotą turėjo patikslinti ir apskaičiuoti jo kainą vietos žemėtvarkos skyrius. Tai padaryta nebuvo, todėl ir prašo įpareigoti atsakovą suprojektuoti ir sudaryti su ja 3,00 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir Kupiškio rajono tarybos 1994-06-30 sprendimu Nr. 1-25 skirto K. Š., pirkimo-pardavimo sutartį.
Teismui nurodė, kad jos tėvas ne tik įgijo teisę pirkti asmeninio ūkio žemės sklypą, bet ir realizavo šią teisę. Jis 1994-09-05 pateikė prašymą parduoti jam asmeninio ūkio žemės sklypą ir 1994-11-16 už perkamą žemę atsiskaitė. Byloje esatys dokumentai patvirtina, kad jau 1994 metais buvo pradėta asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo procedūra pagal Vyriausybės 1994-03-16 nutarimu Nr. 183 nustatytą tvarką.
Nurodo, kad Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816 patvirtintos „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo“ tvarkos 15 punkto 1 dalis nustatė, kad žemės sklypus asmeniniam ūkiui matuoja apylinkių agrarinės reformos tarnybų žemėtvarkininkai ir kiti asmenys pagal darbo sutartį. Už šių darbų vykdymą atsakingi agrarinės reformos tarnybų vadovai ir žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai. Pareigą sudaryti asmeninio ūkio paženklinimo aktą ir jį suderinti turėjo apylinkių agrarinės reformos tarnyba, o ne K. Š..
Nesutinka su teismo išvada, jog pagal tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies redakciją nebuvo K. Š. šeimos narė. Teismui pateikė įrodymų, kad K. Š. savo teisę įsigyti nuosavybėn naudojamą asmeninio ūkio žemę įgyvendino ir įgijo teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Paveldėjimo ir sandorio sudarymo nuostatas reguliavo tuo metu galiojusi CK 58 str. 5 d. norma. K. Š. išreiškęs valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą bei sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgijo turtinę teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Tokią nustatą išreiškė Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006.
Nesutinka su teismo išvada, jog V. S. ir P. V., kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės K. Š. turėtoje asmeninio ūkio žemėje yra sąžiningi įgijėjai, nes byloje yra ginčijami sandoriai, kaip neatitinkantys įstatymų reikalavimas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 ir 16 straipsniais, asmeninio ūkio žemė buvo suteikiama tik piliečio (šeimos) poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. K. Š. pats būdamas žemės nuomininkas neturėjo teisės jo poreikiams skirtą asmeninio ūkio žemę pernuomoti kitam asmeniui, taigi jokia oficiali sutartis negalėjo būti sudaryta, nes valstybinę žemę nuomoti turėjo teisę tik valstybė, todėl žemės nuomos mokesčiai buvo siunčiami K. Š. vardu. Vykdant Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 6 punkto įpareigojimą, vadovaujantis iki 2001-08-17 galiojančia Žemės reformos įstatymo 15 str. 6 d. redakcija, pagal pateiktą Kupiškio seniūnijos pažymą, kurioje nurodyta, kad iki mirties K. Š. gyveno vienas, taigi ūkį vedė vienas ir po jo mirties neliko asmenų, galinčių paveldėti jam skirtą asmeninio ūkio žemę, K. Š. įrašytas į sąrašą, patvirtintą Panevėžio apskrities viršininko 1999-06-14 įsakymu Nr. 601ž „Dėl sąrašo patvirtinimo“. Šis sąrašas parengtas laikantis teisės aktų nuostatų. Teismas teisingai išsiaiškino aplinkybes, kuriomis galėjo būti galutinai įvykdytas žemės pirkimo-pardavimo sandoris. Ieškovės minima ištrauka iš asmeninio ūkio žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini) gyvenviečių išsidėstymo plano tėra tik planinė medžiaga, kurioje įbraižyti naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, tačiau tai nėra privatizavimui suprojektuoti žemės sklypai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sklypų ribos buvo paženklintos asmens pasirinktais riboženkliais. Nei Vyriausybės 1993-10-29 nutarime Nr. 816 nei 1994-03-16 nutarime Nr. 183 nėra nustatyta galutinio termino, iki kada turi būti privatizuota asmeninio ūkio žemė, todėl ieškovės teiginys, kad žemėtvarkos specialistai laiku neatliko tam tikrų veiksmų, nepagrįstas. Šie teiginiai pagrindžia išvadą, kad K. Š. neatliko visų veiksmų, reikalingų užbaigti asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo sandorį. Ieškovės teiginys, kad po K. Š. mirties mokėjo mokesčius ir naudojosi K. Š. suteikta asmeninio ūkio žeme, nepagrįstas, nes duomenų apie tai, kad už K. Š. suteiktą asmeninio ūkio žemę būtų mokami mokesčiai 2001-2005 metais nėra. V. S. pateikti dokumentai: paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, neįrodo, kad būtent ieškovė naudojosi K. Š. žeme. Iš ieškovės 2001-11-29 prašymo matyti, kad jai buvo žinoma apie esamą situaciją po K. Š. mirties, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų, kad paveldėtų vienkartines išmokas, K. Š. įmokėtas už asmeniniam ūkiui suteiktą žemę. Paveldėtojos statusą ieškovė įgijo tik 2006-06-27. Pagal Aukštupėnų kadastro vietovės valstybės neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planą, patvirtintą Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-13 įsakymu Nr. 330ž, K. Š. suteikta asmeninio ūkio žemė perduota laisvos valstybinės žemės fondui. Rengiant Aukštupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje buvo suprojektuoti lygiaverčiai žemės sklypai P. V. ir V. S.. Jokio ginčo dėl K. Š. žemės nebuvo nuo 2001-11-29, ieškovės prašymo pateikimo, iki 2006-06-27, paveldėtojos statuso įgijimo dienos. Ieškovės teiginys, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. V. ir V. S. neatitinka įstatymų reikalavimų, nepagrįstas, nes atkuriant nuosavybės teisės minėtiems asmenims nuosekliai buvo laikomasi galiojančių teisės aktų.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė E. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad pagal Vyriausybės 1998-04-01 nutarimą Nr. 385 sąlygas K. Š. pagrįstai nebuvo įrašytas į sąrašą piliečių, naudojusių asmeninio ūkio žemės sklypą. Matuojant K. Š. žemės sklypą 1994-10-27 jį atstovavo V. S., kuriam K. Š. 1994-07-09 padovanojo savo namų valdą. Dalis, 1,37 ha, K. Š. priklausiusio žemės sklypo buvo prie namų valdos. K. Š. mirus jo žemės sklypas pagrįstai buvo įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą ir vėliau paskirta P. V.. Nei V. S., nei ieškovė K. Š. šeimos nariais nebuvo, todėl negalėjo pirkti K. Š. asmeninio ūkio žemės. Ieškovei, jos pačios prašymu, Kupiškio rajono apylinkės tarybos 1993-03-25 sprendimu buvo suteikta 3 ha žemės naudmenų ir tai taip pat patvirtina, kad ieškovė nebuvo K. Š. šeimos nare. Nurodė, jog apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi Žemės ūkio ministerijos 2006-03-22 išaiškinimu Nr. 37N-P-61/2-237, ir pripažino, jog ieškovė neįgijo teisės sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutarties.
Ieškovės teiginys, kad V. S. iki 2005 metų dirbo K. Š. žemę niekuo nepagrįstas, nes Panevėžio apskrities viršininko 2003-01-14 sprendimu Nr. 16-88255-13452 atkurta nuosavybė P. V. į 1,88 ha žemės sklypą. Kadangi ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nedalyvavo, tai nežino visų bylos aplinkybių ir todėl klysta. Po P. V. mirties jo teisę į žemę paveldėjo žmona E. V., kuri yra sąžininga žemės sklypo įgijėją.
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas: ieškinį patenkinti (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Iš byloje esančių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės tėvas K. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) 1994-09-05 pateikė prašymą Kupiškio apylinkės agrarinės reformos tarnybai leisti jam nusipirkti asmeniniam ūkiui 3 ha žemės ūkio naudmenų. Kupiškio apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažymoje, išduotoje 1994-09-05 nurodoma, kad K. Š. turi teisę pirkti iš valstybės 3,02 ha asmeninio ūkio žemės. Sudaryti K. Š. naudojamos asmeninio ūkio žemės sklypo abrisas, numatyto privatizuoti asmeninio ūkio žemės sklypo planas, nustatyta perkamo sklypo kaina ir K. Š. 1994-11-16 už jį sumokėjo mokėjimo pranešime nurodytą 149,50 Lt kainą (t. 1, b. l. 9-17).
K. Š. mirė (duomenys neskelbtini) , jo turtą, 149,50 Lt valstybės vienkartinių išmokų, įmokėtų už asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1996-12-30 įsakymą Nr. 1239ž „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo bei anksčiau priimtų Kupiškio rajono valdybos potvarkių patikslinimo“, paveldėjo ieškovė S. G. (t. 1, b. l. 28-29).
Ieškovė kreipėsi į teismą 2006-12-08, nes atsakovas, Panevėžio apskrities viršininko administracija, nesprendė jos prašymo sudaryti K. Š. nupirkto asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė 2001-11-29 pateikė prašymą atsakovui, kad „leistų paveldėti tėvo išpirktą žemę“ (t. 1, b. l. 21). Atsakovas pripažino, kad asmeninio ūkio žemė K. Š. suteikta teisėtai, tačiau nežiūrint į tai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau LRV) 1998-04-01 nutarimu Nr. 385, K. Š. 1999-06-14 įsakymu Nr. 601ž (t. 1, b. l. 24-26) įrašė į sąrašą piliečių, kurie nenaudoja jiems asmeniniam ūkiui suteiktos žemės. O K. Š. naudotame ir jo išpirktame asmeninio ūkio žemės sklype Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2002-12-20 sprendimų Nr. 16-88122-13434 ir Nr. 16-88255-13452 pagrindu (t. 1, b. l. 73, 74) buvo atkurtos nuosavybės teisės V. S. (0,57 ha) ir P. V. (1,88 ha). Po P. V. mirties 1,88 ha žemės sklypą paveldėjo jo sutuoktinė, atsakovė E. V. (t. 1, b. l. 182-183).
Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad K. Š., sumokėdamas nurodytą pinigų sumą už naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą, savo pareigą, nustatyta LRV 1994-03-16 nutarimu Nr. 183, pilnai įvykdė. Pagal šio nutarimo 2. 12 punktą, parengus asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą, asmeninio ūkio žemės plotą patikslina ir perkamos žemės kainą, apskaičiuoja žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis institutas. Žemės pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos bei už perkamą žemę atsiskaitoma laikantis tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967 "Dėl kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarkos patvirtinimo". Pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad K. Š. neatliko visų privalomų veiksmų asmeninio ūkio žemės sklypui pirkti. Nežiūrint to, kad nebuvo surašytas asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas, Kupiškio apylinkės agrarinės reformos tarnyba sudarė K. Š. naudojamos asmeninio ūkio žemės sklypo abrisą, numatyto privatizuoti asmeninio ūkio žemės sklypo planą, pamatavo asmeninio ūkio žemės sklypą ir pagal surašytą pažymą apskaičiavo žemės sklypo kainą bei pateikė jam mokėjimo pranešimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. Š. sumokėjus nustatytą kainą už perkamą žemės sklypą, buvo pradėta asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūra, kuri nebuvo užbaigta dėl asmenų, atsakingų už būtinų dokumentų parengimą, kaltės. K. Š. mirus, atsakovui buvo žinoma, kad jis pageidavo įsigyti asmeninio ūkio žemės sklypą, už jį sumokėjo nustatyto dydžio kainą ir šią jo teisę paveldėjo ieškovė, todėl atsakovas privalėjo sudaryti asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su ja. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentų, kad ginčo santykius reguliavo tuo metu galiojusio CK 58 str. 5 d. (1964 m. redakcija), kuri nustatė, jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Atsakovas neteisėtai 1999-06-14 įsakymu Nr. 601ž išbraukė K. Š. iš asmenų, kurie naudojasi asmeninio ūkio žemės sklypu. Asmeninio ūkio žemės sklypu K. Š. naudojosi iki pat mirties, už šį žemės sklypą buvo mokami žemės mokesčiai K. Š. vardu ir po jo mirties (t. 1, b. l. 18-20). Atsakovas, neišsprendęs asmeninio ūkio žemės sklypo naudotojo K. Š. ir jo įpėdinių teisių į naudotą asmeninio ūkio žemės sklypą klausimo, 2002-12 10 sprendimu suteikė 0,57 ha ir 1,88 ha žemės sklypus V. S. ir P. V.. Atsakovui buvo žinoma, kad žemė nėra laisva. Pagal tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 15 str. 6 d., jeigu pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka (įstatymo Nr. I-1607, 2001-08-17 redakcija). Ieškovė S. G., priėmusi palikimą po tėvo, K. Š. mirties, pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas paveldėjo ir jo teisę sudaryti asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Analogišką teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civ. b. Nr.3K-3-317/2006). Atsakovas neteisėtai suprojektavo ir neatlygintinai suteikė ginčo žemės sklypus V. S. ir P. V., nes žemė nebuvo laisva (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 7 p.). Panevėžio apskrities viršininko administracijos įsakymai ir sprendimai, suteikiantys 0,57 ha ir 1,88 ha žemės sklypus V. S. ir P. V., pripažintini neteisėtais ir naikintini, nes pagal visuotinai žinomą teisės principą iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Panaikinus sprendimą, kurio pagrindu P. V. buvo suteiktas 1,88 ha žemės sklypas, iš dalies panaikinamas ir 2003-03-10 E. V. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas Nr. 573, paveldėjimo teisės liudijimas.
Dėl pasakyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, todėl juos tenkindama panaikina Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir priima naują sprendimą: S. G. ieškinį tenkina visiškai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nuspren džia:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
S. G. ieškinį patenkinti.
Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 601ž „Dėl sąrašų patvirtinimo“ dalį, kuria tvirtina piliečių, kurie yra mirę ir nelikę šeimos narių ar išvykę gyventi į kitą vietovę ir jų leidimu žeme naudojasi kiti asmenys (arba ši žemė apleista ir nedirbama), į patikslintus sąrašus Aukštupėnų kadastrinėje vietovėje eilės Nr. (duomenys neskelbtini) , įtrauktas K. Š..
Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 2926ž dalyje dėl žemės ir miško sklypų, suprojektuotų papildant Kupiškio rajono, Kupiškio seniūnijos, Aukštupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte V. S. suprojektuoto 0,57 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) .
Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 2926ž dalyje dėl žemės ir miško sklypų, suprojektuotų papildant Kupiškio rajono, Kupiškio seniūnijos, Aukštupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte P. V. suprojektuoto 1,88 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) .
Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. 3832ž dalyje dėl Kupiškio rajono, Kupiškio seniūnijos, Aukštupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte P. V. suprojektuoto 1,88 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) .
Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 16-88122-13434, kuriuo neatlygintinai perdavė V. S. 0,57 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 16-88255-13452, kuriuo neatlygintinai perdavė P. V. 1,88 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Pripažinti Kupiškio rajono notarų biuro 2003 m. kovo 10 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. 573, išduota E. V., negaliojančiu dalyje dėl žemės sklypo, kurio plotas 1,88 ha, unikalus Nr. 5707-00180324, esančio(duomenys neskelbtini) .
Įpareigoti Panevėžio apskrities viršininko administraciją suprojektuoti ir sudaryti su S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį dėl 3 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skirto K. Š. Kupiškio rajono apylinkės tarybos 1994-06-30 sprendimu Nr. 1-25.
Priteisti iš, Panevėžio apskrities viršininko administracijos, įm. k. 8860772, 218 Lt (du šimtus aštuoniolika litų) žyminio mokesčio S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir 111 Lt (vieną šimtą vienuolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.