- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- e2-1572-960/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Ieškovas
- BUAB „Gekra“
- Atsakovas
- E. T.
- Advokatai
- Petras Butkevičius
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
dalyvaujant ieškovo BUAB „Gekra“ atstovei M. S., atsakovo E. T. atstovui advokatui Petrui Butkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Gekra“ ieškinį atsakovui E. T. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 27 108,43 eurų nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas. Ieškinį grindė tuo, jog ieškovui 2015 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi yra paskirta UAB „Bauleta“. Įmonės valdymo organai neįvykdė teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus. Bankroto administratorius išreikalavęs iš AB SEB bankas įmonės sąskaitų išrašus nustatė, jog buvęs direktorius E. T. 2011 m. liepos – spalio mėnesiais iš įmonės banko sąskaitos išgrynino 27 108,43 eurų. Šie pinigai nebuvo grąžinti į įmonės banko sąskaitą ir nėra aišku kam pinigai buvo panaudoti. Nesant duomenų kur buvo panaudotos šios piniginės lėšos, konstatuotina, jog atsakovas padarė įmonei žalą, kurią privalo atlyginti. Įmonės vadovas atsako už jam patikėtą turtą, dokumentų tvarkymą, bei netinkamai vykdydamas šias pareigas ir žalos padarymas sukelia jo materialinę atsakomybę. Remiantis CK 2.87 straipsniu įmonės vadovas privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jeigu netinkamai vykdo savo pareigas. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog jis tinkamai nevykdė savo pareigas – be jokio teisinio pagrindo iš įmonės sąskaitos išgrynino pinigus, šių pinigų negrąžino įmonei. Žalą sudaro 27 108,43 eurų, kuriuos ieškovas prarado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog atsakovas būdamas direktoriumi turėjo teisę išgryninti įmonės pinigines lėšas ir tai negali būti laikoma neteisėtu veiksmu. Pinigai iš įmonės kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo vadovas ir buhalteris. Atsakingas asmuo gautais pinigais atsiskaitęs su kitomis įmonėmis, gyventojais, pateikia pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kurie surašomi į avanso apskaitą. Išgrynintos piniginės lėšos buvo reikalingos vykdyti įmonės finansinius įsipareigojimus, mokėti darbo užmokestį. Atsakovo, kaip direktoriaus, įgaliojimai pasibaigė 2014 m. gruodžio 9 d. ir jis visus dokumentus perdavė naujam direktoriui V. I.. Ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas pinigines lėšas panaudojo ne pagal paskirtį. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „DVV apskaita“ ir ieškovas nesikreipė į ją dėl dokumentų gavimo. Atsakovas iš UAB „DVV apskaita“ gavo piniginių operacijų registrus, kurie pagrindžia, jog visos piniginės lėšos buvo apskaitytos kasoje.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė M. S. palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog ieškovas yra išgryninęs pinigus ir nėra pirminių dokumentų pagrindžiančių jų panaudojimą – kasos pajamų ir išlaidų orderių. Pateikti registrų išrašai yra tik antriniai dokumentai. Atsakovas supainiojo įmonės ir asmeninius interesus. Ieškovas neturi jokių BUAB „Gekra“ buhalterinių dokumentų. Atsakovas privalėjo visada saugoti įmones dokumentus, pagrindžiančius išgrynintų lėšų panaudojimą, net jį atleidus iš darbo.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Petras Butkevičius nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog šioje byloje atsakovas neturi įrodinėti, bet pateikė registrus, kurie surašyti pagal pirminius dokumentus. Atsakovas visus įmonės dokumentus atidavė naujam direktoriui. Byloje yra pateiktas įmonės balansas, kuris galėjo būti parengtas tik pagal pirminius dokumentus. Atsakovas išgrynintus pinigus įnešdavo į kasą, o vėliau šiuo pinigus išmokėdavo. Pinigai buvo gryninami, nes buvo mokamas darbo užmokestis, atsiskaitoma už prekes, duodami pinigai darbuotojams nupirkti prekes.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. D. paaiškino, jog 2011 – 2012 metais tvarkė UAB „Gekra“ buhalteriją. Ji suvesdavo pirminius dokumentus į apskaitą, o kitus buhalterinius darbus atlikinėjo kita buhalterė. Mėnesio pabaigoje direktorius pateikdavo dokumentų originalus, o ji suvesdavo juos į apskaitą. Po metų pateikti dokumentų originalai buvo grąžinami UAB „Gekra“. Matydavo banko išrašus ir visada išgryninti pinigai buvo padengiami kasos orderiais. Kai kuriais atvejais direktorius naudojo savo asmenines lėšas, o vėliau išlaidas pagrįsdavo dokumentais. Darbuotojams atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais pagal žiniaraštį: vadovui buvo išduodami pinigai atlyginimams, išrašomas žiniaraštis, surenkami parašai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymų nustatyta, jog E. T. nuo 2011 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. buvo UAB „Gekra“ vadovu. Laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2011 m. spalio 20 d. jis iš AB SEB bankas, UAB „Gekra“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino viso 93 600 Lt (27 108,43 eurus): 2011-07-20 – 2 000 Lt; 2011-07-20 – 2 000 Lt; 2011-07-20 – 2 000 Lt; 2011-08-18 – 2 000 Lt; 2011-08-18 – 2 000 Lt; 2011-08-18 – 2 000 Lt; 2011-08-20 – 1 000 Lt; 2011-08-20 – 2 000 Lt; 2011-08-21 – 400 Lt; 2011-08-21 – 2 000 Lt; 2011-08-27 – 500 Lt; 2011-09-03 – 1 000 Lt; 2011-09-03 – 2 000 Lt; 2011-09-03 – 2 000 Lt; 2011-09-03 – 500 Lt; 2011-10-10 – 50 000 Lt; 2011-10-13 – 2000 Lt; 2011-10-14 – 2 000 Lt; 2011-10-15 – 2 000 Lt; 2011-10-15 – 2 000 Lt; 2011-10-15 – 2 000 Lt; 2011-10-16 – 2 000 Lt; 2011-10-16 – 2 000 Lt; 2011-10-16 – 2 000 Lt; 2011-10-16 – 2 000 Lt; 2011-10-16 – 2 000 Lt; 2011-10-20 – 200 Lt. 2014 m. gruodžio 2 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu atsakovas perdavė V. I. UAB „Gekra“ akte išvardintus dokumentus ir vertybes. 2015 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Gekra“ buvo iškelta bankroto byla.
Ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė pripažino, jog bankroto administratorius nėra gavęs jokių ieškovo UAB „Gekra“ buhalterinių dokumentų ir ieškinys yra grindžiamas tuo, jog nėra įrodymų kur atsakovas panaudojo išgrynintus pinigus, o nesant duomenų kur buvo panaudotos šios piniginės lėšos, daroma išvada dėl įmonei padarytos žalos.
Atsakovo pateiktas 2014 m. gruodžio 2 d. Dokumentų priėmimo – perdavimo aktas pagrindžia, jog atsakovas pirminius UAB „Gekra“ ūkinės – finansinės veiklos dokumentus yra perdavęs naujam direktoriui V. I.. Pastarasis šių dokumentų neperdavė BUAB „Gekra“ bankroto administratoriui. Ieškovas kreipdamasis į teismą pripažįsta, jog iš viso neturi jokių buhalterinių dokumentų, netgi pagrindžiančių atsakovo išgrynintų pinigų faktą, o pinigų išgryninimą įrodinėja iš banko išreikalautu įmonės sąskaitos išrašu.
Atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas UAB „Gekra“ kasos išrašas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 pagrindžia, jog atsakovo iš UAB „Gekra“ banko sąskaitos išgrynintos piniginės lėšos, tą pačią ar sekančiomis dienomis buvo apskaitytos kasoje kaip gautos pajamos: 2011-07-20 – 6 000 Lt; 2011-08-18 – 6 000 Lt; 2011-08-22 – 5 400 Lt; 2011-08-27 – 500 Lt; 2011-09-03 – 5 500 Lt; 2011-10-10 – 50 000 Lt; 2011-10-13 – 2 000 Lt; 2011-10-16 – 18 000 Lt; 2011-10-20 – 200 Lt. Kasos išraše taip pat yra nurodyta apie kasoje esančių pinigų išmokėjimą asmenims pagal sąskaitas: 2435 – atsakingiems asmenims pagal klientus ir 4461 – atlyginimai. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. D. paaiškino, jog ji suvesdavo UAB „Gekra“ direktoriaus pateiktus pirminius finansinius dokumentus (originalus) į apskaitą, matydavo įmonės banko išrašus ir visada išgryninti pinigai buvo padengiami kasos orderiais, įmonėje darbuotojams atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, jog išgryninti pinigai atsakovo buvo įnešti į įmonės kasą, o vėliau buvo panaudoti įmonės veikloje mokant darbo užmokestį ir atsiskaitant su klientais. Visų šių byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, jog byloje yra įrodyta, jog atsakovas išgryninęs iš įmonės banko sąskaitos anksčiau paminėtus pinigus, juos įnešdavo į kasą, o vėliau šie pinigai buvo išmokami kitiems asmenims. Tai, ar kitiems asmenims pagrįstai buvo išmokami pinigai iš įmonės kasos, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Atsakovas būdamas UAB „Gekra“ vadovu turėjo teisę išgryninti pinigines lėšas, todėl anksčiau nustatytos aplinkybės, jog buvo išgrynintos piniginės lėšos, kurios buvo įneštos į kasą, o vėliau išmokėtos kitiems asmenims, neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Byloje ieškovas taip pat neįrodė atsiradusios žalos ir jos dydžio (CK 6.249 straipsnis), nes ieškinį grindė vien tik prielaida, jog nesant įrodymų kur buvo panaudotos atsakovo išgrynintos piniginės lėšos, atsirado žala.
Byloje neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos dydžio ir atitinkamai nesant priežastinio ryšio, ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo laikomas nepagrįstu, todėl teismo atmetamas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Teismui netenkinus ieškovo pagrindinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, netenkinamas ir iš pagrindinio reikalavimo grindžiamas išvestinis reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovas pateikdamas ieškinį teismui buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, bet teismui nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių šias bylinėjimosi išlaidas.
Teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, bet atsakovui nepateikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, netenkinamas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje susidarė 2,52 eurų pašto išlaidos. Kadangi šios išlaidos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį atmesti.
Netenkinti atsakovo E. T. prašymo dėl bylinėjimo išlaidų pritesimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.