- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-161-200-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00390-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Angelė Ikasalienė (pirm.), Artūras Pažarskis, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- M. T.
- Nukentėjusysis
- D. L.
- Advokatai
- Julija Asovskaja
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.10Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
- 2.4.6Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Teisėja O. Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00390-2012-2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. birželio 20 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (D. L. turto pagrobimas įsibraunant į patalpą) laisvės atėmimu vieneriems metams 3 mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (dėl D. L. turto sugadinimo) areštu 40 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012-11-29.
Tenkintas nukentėjusiojo D. L. civilinis ieškinys – iš M. T. priteista 1300 Lt D. L. naudai turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti ir tirti: du popierinius vokus su nuoplovomis, perduotus saugoti į Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. T. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2012-01-22 18.00 val. iki 2012-01-28 10.30 val. išdaužęs namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lango stiklą, įsibrovė į vidų, iš kur pavogė elektrines medžio pjovimo stakles, kurių vertė 500 litų, akumuliatorinį suktuvą, kurio vertė 250 litų, kampinį šlifuoklį, kurio vertė 250 litų, grąžtą-perforatorių, kurio vertė 300 litų, tuo padarė nukentėjusiajam D. L. bendrą 1300 Lt dydžio turtinę žalą.
M. T. nuteistas pagal BK 187 str. 3 d. už tai, kad jis tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2012-01-22 18.00 val. iki 2012-01-28 10.30 val. išdaužė namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lango stiklą, 300 Lt vertės, tuo padarė nukentėjusiajam D. L. 300 Lt dydžio turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. T. prašo perkvalifikuoti vagystę į pasikėsinimą pavogti ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad savo kaltę jis pripažino dėl pasikėsinimo padaryti vagystę. Kaltės dėl vagystės nepripažino, kadangi nieko nepavogė ir stengėsi tai paaiškinti teisme. Kadangi apeliantas neturėjo vertėjo, jis negalėjo visko normaliai paaiškinti. Atkreipia dėmesį, kad pas jį nebuvo rasta jokių pavogtų daiktų ir nebuvo atlikta krata. Nėra jokių liudytojų, kurie galėtų patvirtinti, kad apeliantas ką nors pavogė. Apeliantas neneigia, kad buvo nukentėjusiojo patalpose.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl M. T. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas.
Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadaryta.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.
Kaip matyti iš nustatytų byloje aplinkybių, M. T. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t y. į D. L. priklausantį namą, esantį, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir už tai, kad tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t.y. įsibraudamas į nurodytą namą tyčia išdaužė šio namo lango stiklą 300 Lt vertės.
Sprendžiant iš apeliacinio skundo argumentų, nuteistasis ginčija vagystės - kaip baigto nusikaltimo faktą, pripažįsta, kad tik pasikėsino padaryti vagystę. Vienok, tokia nuteistojo gynybinė pozicija yra paneigiama bylos medžiaga ir atmetama.
Ikiteisminio tyrimo metu 2012-09-05 apklaustas įtariamuoju teisme M. T. nurodęs, kad laikotarpiu nuo 2012-01-22 iki 2012-01-28 jis buvęs nukentėjusiojo D. L., kurio nepažįsta, name. Važiuodamas savo vairuojamu automobiliu pro šalį, pastebėjo, kad posūkyje esančio namelio duryse išdaužtas stiklas, durys praviros. Norėdamas pasižiūrėti, kodėl išdaužtas stiklas, užėjo į vidų. Ranką, matyt, susižeidė į stiklą. Durų užraktas buvo nesugadintas, durys – neužrakintos. Durys atsidaro į išorę, rankena buvo tik viduje, todėl kišo ranką pro stiklą į vidų, kad atidarytų duris. Kraujas liko, matyt, kai atidarinėjo duris. Viduje jokių daiktų nerado, nieko nedarė, pavaikščiojo ir pasižiūrėjo. Viduje nieko nekilnojo, nelietė, nes namas buvo tuščias, daiktų nebuvo. Kad į namą įsilaužta niekam nepranešė (b.l.62).
Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis M. T. papildomai paaiškino, kad po namą jis vaikštinėjo dėl įdomumo, patvirtino, kad vaikščiodamas tamsoje jis čiupinėjo daiktus, čiupinėjo kirvį, su savimi turėjo žiebtuvėlį ir juo pasišviesdavo (b.l.130).
Iš šių nuteistojo parodymų matyti, kad jis nepripažino kaltės nei dėl svetimo turto sugadinimo, nei dėl svetimo turto vagystės įsibrovus į patalpas. Apeliaciniame skunde ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme M. T. pateikė versiją, kad jis pasikėsino padaryti vagystę, bet nieko nepavogė todėl, kad name nieko nerado.
Kolegija įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų įrodyta, nuteistojo aiškinimą vertina kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar pasiekti švelnesnės bausmės paskyrimo. Nuteistojo M. T. parodymai prieštaringi, nelogiški, nenuoseklūs, keičiasi priklausomai nuo to, kokie faktiniai duomenys byloje jam tapdavo žinomi.
Bylos duomenimis įsibrovimo į namą pėdsakus ir vagystę nukentėjusysis D. L. pastebėjo 2012 m. sausio 28 d. 10 val. 30 min., prieš tai name lankėsi 2012 m. sausio 22 d. 18 val. (b.l. 3). Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis D. L. paaiškino, kad sodo sklype, es. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatęs namą, įrenginėja vidų. Išvažiuodamas iš namo 2012-01-22 apie 18.00 val., namo duris užrakino, langai buvo taip pat uždaryti, tvarkingi, viskas buvo palikta tvarkingai. 2012-01-28 apie 10.30 val. atvažiavęs prie namo pastebėjo, kad aplink namą išmindžiotas sniegas, atkreipė dėmesį į paliktus pėdsakus, ir mano, jog tai buvo vieno asmens pėdsakai. Įsibrauta buvo per langą, o išeita per katilinės duris, kurios atsirakina iš vidaus. Apėjęs namą, pastebėjo, kad vieno lango stiklas yra išdaužtas, ir prie minėto lango esančios katilinės durys atviros. Įėjęs į namą ir apžiūrėjęs, pamatė, kad buvo versti daiktai. Iki lango buvo atneštas dujų balionas, suvyniotas senas prožektorius ir pastatytas prie išėjimo, mano, jog galimai mėginta išeiti per langą, tačiau buvo nueita į garažą, kuriame buvo rasti įrankiai ir rastas išėjimas iš namo pro duris. Taip pat jis pastebėjo ir prie kelio paliktas žymes ant sniego, kas patvirtina, jog staklės buvo atneštos, padėtos, vėl buvo grįžtama atgal, tikslu susidėti kitus daiktus. Kelias buvo išvažinėtas, tai buvo automobilio žymės. Pažymėjo, jog lango pamatyti nuo kelio pusės neįmanoma, nes tai langas, kurio niekas negali pamatyti, jį galima pamatyti tik įėjus į kiemą. Durys ir langas yra iš miško pusės. Pamatęs įsilaužimo pėdsakus apie tai pranešė policijai ir tik atvykus policijos pareigūnams kartu įėjo į namo vidų. Iš namo buvo pavogtos elektrinės medžio pjovimo staklės, kurių vertė 500 litų, akumuliatorinis suktuvas, kurio vertė 250 litų, kampinis šlifuoklis, kurio vertė 250 litų, grąžtas-perforatorius, kurio vertė 300 litų. Dėl išdaužto lango stiklo padaryta 300 Lt žala. Bendra turtinė žala – 1600 Lt. Draudimas padengė žalą dėl lango sugadinimo.
Įvykio vietos apžiūros metu 2012-01-28 nukentėjusiojo name buvo rasta pėdsakų, panašių į kraujo dėmes ant palangės iš lauko pusės lango, kurio stiklas išdaužtas, ant dujinės viryklės guminės žarnos, ant kirvio medinio koto, buvo paimta šių pėdsakų nuoplovos. Apžiūros protokole pažymėta, kad apžiūrimas objektas yra statomas namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namas yra vieno aukšto, su langais ir durimis. Durys yra seifinės, vienas lango stiklas yra išdaužtas, iš lauko pusės ant palangės matyti raudona dėmė, panaši į kraują. Įėjus į namą, dešinėje pusėje matyti praviros durys į garažo patalpą, jos viduje sudėtos įvairios statybinės medžiagos. Koridoriuje – hole yra židinys, kampe stovi medinis stalas, ant kurio yra dujinė viryklė, su juodos spalvos žarna, be dujų baliono. Ant minėtos žarnos matyti raudona dėmė, panaši į kraują. Šalia guli kirvis, ant jo medinio koto matyti raudona dėmė, panaši į kraują. Kitas koridorius yra tuščias, matyti išdaužtas lango stiklas, ant palangės iš lauko pusės matyti raudona dėmė, panaši į kraują. Kiti namo kambariai yra tušti (b.l. 6-7).
Ištyrus minėtų įvykio vietoje rastų dėmių nuoplovas, rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Tai patvirtinta 2012-04-26 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(825)-IS1-2689 (b.l. 12-13).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras nustatė, kad minėtoje išvadoje nurodyto žmogaus kraujo genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys yra M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10).
2012 m. birželio 5 d. buvo paimti M. T. DNR lyginamieji pavyzdžiai, tai užfiksuota protokole (b.l. 14).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(3257)-IS1-4129 nurodyta, kad ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis, paimtomis įvykio vietos apžiūros metu, rasto vyro kraujo genotipas sutampa su M. T. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. T. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000001% (b.l. 18-19).
Šiais tyrimais nustatyta, kad nukentėjusiojo name ant palangės, lango, kurio stiklas buvo išdaužtas, namo viduje ant daiktų – dujinės viryklės guminės žarnos, kirvio medinio koto buvo M. T. kraujo.
Kolegija atmeta nuteistojo aiškinimą, kad ranką jis susižalojo, kai per išdaužtą langą atidarinėjo duris, kadangi jo paties aiškinimu, name buvo ne tik buvo išdaužtas langas, bet ir praviros durys, todėl, tokiu atveju, atidarinėti jų kišant ranką per išdaužtą langą nereikėjo, nesvarbu į kur durys atsidarinėjo ir ar buvo jose iš išorės rankena.
Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje buvo atliktas įrodymų tyrimas, 2013m. kovo 11 d. papildomai apžiūrėta įvykio vieta ir nustatyta, kad pravažiuojant pro nukentėjusiojo namą, nuo gatvės nesimato nukentėjusiojo namo langas, kuris buvo išdaužtas ir šalia esančios durys. Tuo buvo paneigtas nuteistojo aiškinimas, kad į namą jis užsuko atsitiktinai, pravažiuodamas pro šalį pastebėjęs, kad išdaužtas namo langas ir praviros durys. Šį nuteistojo aiškinimą pirmos instancijos teisme neigė ir nukentėjusysis aiškinęs, kad minėtas langas ir durys nesimato nuo gatvės. Ši aplinkybė patvirtinta objektyviais įrodymais, minėta papildoma įvykio vietos apžiūra. Paskelbus šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis jau aiškino, kad buvo įvažiavęs į nukentėjusiojo namų kiemą, tuomet pastebėjęs išdaužtą langą ir praviras duris. Tačiau pro nukentėjusiojo sodybos kiemą joks kelias neina kaip matyti iš įvykio vietos plano. Tai rodo, kad nuteistasis keičia savo parodymus priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
Nukentėjusiojo parodymais ir įvykio vietos apžiūros duomenimis paneigtas nuteistojo aiškinimas, kad viduje jis jokių daiktų nelietė. Nukentėjusysis D. L. nurodęs, kad dujų balionas buvo atneštas prie lango. Įvykio vietoje ant guminės žarnos nuo dujų baliono buvo rastas būtent M. T. kraujas. Nuteistojo įvykio vietoje palikti kraujo pėdsakai ant palangės, ant guminės žarnos nuo dujų baliono, ant kirvio koto rodo, kad jis įsibrovė į nukentėjusiojo namus, nešiojo ten rastus daiktus, padarė nukentėjusiojo nurodytų daiktų vagystę. Nukentėjusiojo name kitų asmenų pėdsakų nerasta.
Šalies argumentai
Apelianto argumentas, kad jis negalėjo teismui visko paaiškinti, nes neturėjo vertėjo yra nepagrįstas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad M. T. aiškino teismui aplinkybes dėl jam inkriminuotų veikų ir vertėjo nedalyvavimas jam netrukdė duoti teismui paaiškinimus.
Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad pas nuteistąjį nebuvo rasti pavogti daiktai neatlikta krata, nesudaro pagrindo keisti pirmos instancijos teismo nuosprendį, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nuo pranešimo apie vagystę iki identifikavimo asmens, įsibrovusio į nukentėjusiojo namus, praėjo gana ilgas laiko tarpas - keletas mėnesių.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo parodymus, kuriais jis nepripažino savo kaltės, vertino juos kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas veikas ir žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Konstatavo, kad šie parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo M. T. kaltę patvirtinantiems įrodymams. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvadomis, nėra pagrindo.
Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, atlikęs įrodymų tyrimą ir dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir atitinkančios faktines bylos aplinkybes, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Skirdamas nuteistajam M. T. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nenurodžius jokių naujų ir pagrįstų argumentų, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.