Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-31 · Administracinė byla Nr. I-4176-764/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-31
Bylos Nr.
I-4176-764/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02235-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė (pran.), Nijolė Žalnieriūnienė
Pareiškėjas
Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei
Trečiasis asmuo
Švietimo
Advokatai
Tomas Šedbaras
Administracinė byla Nr. I-4176-764/2012Proceso Nr. 3-61-3-02235-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Tomui Šedbarui ir K. P., atsakovės atstovams Ramintai Jastremskienei ir Sabinui Cycarevui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Švietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimo dalių panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla (toliau – Mokykla) kreipėsi į teismą su skundu (II t., b. l. 36–55), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2012-08-01 sprendimo Nr. SP-11 dėstomosios dalies 4.1. p., 4.2. p. ir 4.3. p. bei rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktus dalyje dėl švietimo ir mokslo ministrui nustatyto įpareigojimo įstatymų nustatyta tvarka per 70 kalendorinių dienų traukti sprendimo dėstomosios dalies 4 p. išdėstytus pažeidimus padariusius asmenis drausminėn atsakomybėn.

Mokyklos teigimu, nors ginčijamas sprendimas nenustato jai jokių tiesioginių įpareigojimų, tačiau yra susijęs su pareiškėjos interesais ir turės įtakos Mokyklos teisėms ir pareigoms, todėl pagal Valstybės kontrolės įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatas ji turi teisę tokį sprendimą skųsti teismui. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas sprendimas yra neteisėtas iš esmės, taip pat jį priimant buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai. Valstybės kontrolė pažeidė VKĮ 15 str. 1 p. nuostatas, nes Mokyklai, kaip audituojamam subjektui, nepateikė valstybės audito ataskaitos projekto, taip atimdama galimybę pareikšti pastabas ir pateikti paaiškinimus dėl audito metu nustatytų pažeidimų. Ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų, nes netinkamai vertintos audito metu nustatytos faktinės aplinkybės ir netinkamai aiškinti ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Mokykla nepagrįstai pripažinta pažeidusi Vyriausybės 2001-12-14 nutarimu Nr. 1524 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklių 2 ir 3 p. Pažymėjo, kad patalpų nuomos sutartis su VšĮ „Moksleivių dainų šventės fondas“ (toliau – Fondas) atgaline data, 2007-05-31 buvo sudaryta atsižvelgus į Mokyklos vidaus audito 2007-05-28 ataskaitoje Nr. 2 pateiktą nurodymą bei gavus Fondo direktoriaus prašymą. Švietimo ir mokslo ministerija 2010 metais atliko Mokyklos veiklos ir finansinį auditą ir 2010-10-05 audito ataskaitoje Nr. VA2-27-(26.5-77) nurodė, kad Mokyklos materialaus turto nuomos sutartys pasirašytos, gavus Švietimo ir mokslo ministerijos sutikimą ir suderintos su Aplinkos ministerija. Pareiškėja pripažįsta, kad 2001-05-31 sudarant nuomos sutartį, nebuvo kreiptasi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl leidimo gavimo, tačiau toks pažeidimas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip reikšmingas VKĮ 17 str. 2 d. prasme, nes sudarant nuomos sutartį buvo vykdomos Dainų švenčių įstatymo 7 str. 2 d. ir Švietimo ir mokslo ministro 2008-03-06 įsakyme Nr. ISAK-602 Mokyklai pavestos funkcijos.

Mokyklos teigimu, apskaičiuodama nuompinigių pagal sutartis dydį bei neskaičiuodama mokesčių už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas, ji nepažeidė aplinkos ministro ir finansų ministro 2002-03-01 įsakymu Nr. 87/59 patvirtintos Nuompinigių už valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarkos 2 p. bei aplinkos ministro ir finansų ministro 2007-06-07 įsakymu Nr. DU322/1K-206 patvirtintų Nuompinigių už valstybės materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisyklių 2 p. Turtas Mokyklos įsteigtoms įstaigoms galėjo būti perduodamas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais. Tai, kad nebuvo sudarytos rašytinės panaudos sutartys, nesudaro pagrindo paneigti turto perdavimo neatlygintinai naudotis fakto. Apskaičiuoti ir išskirti mokesčius už komunalines paslaugas nebuvo objektyvių galimybių, nes Mokyklos įsteigtos viešosios įstaigos naudojosi tuo pačiu turtu kaip ir Mokykla. Viešųjų įstaigų gautos pajamos buvo panaudotos Mokyklos infrastruktūrai gerinti, remonto darbams atlikti, naujiems muzikos instrumentams įsigyti ir seniems remontuoti. Nuomos sutartyse įrašytas mėnesinis patalpų nuompinigių dydis buvo mažesnis nei nustatyta Nuompinigių už valstybės ir savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto skaičiavimo tvarkoje, nes viešosiose įstaigose dirbo Mokyklos darbuotojai, viešosios įstaigos gerino Mokyklos turtą ir infrastruktūrą, todėl valstybei negalėjo būti padaryta žala. Ginčijamo sprendimo 4.3. p. taip pat nustatyta, kad nesudariusi nuomos sutarčių ir leisdama viešosioms įstaigoms naudotis Mokyklos turtu, kurį viešosios įstaigos nuomavo tretiesiems asmenims, Mokykla negavo ir į valstybės biudžetą nepervedė 570000 Lt pajamų, tuo pažeisdama Vyriausybės 2001-05-14 nutarimu Nr. 543 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 51 punkto nuostatas. Mokyklos teigimu, ji negalėjo gauti pajamų iš kabinetų, bendrabučių, koncertų salės ir pan. nuomos, nes minėtos patalpos skirtos viešiesiems interesams tenkinti ir negali būti nuomojamos komerciniais pagrindais. Viešosioms įstaigoms negali būti taikomi valstybinių įmonių ar biudžetinių įstaigų veiklos principai, o jų pajamos prilyginamos pelnui. Mokyklos įsteigtų viešųjų įstaigų pajamos neviršijo kaštų, todėl nėra aišku kokios pajamos turėjo būti pervestos į biudžetą. Visos viešųjų įstaigų gautos pajamos buvo naudojamos jų steigimo dokumentuose numatytų viešųjų interesų tenkinimui. Buvo vykdomi Mokyklos auditai, tačiau jokių pastabų ar rekomendacijų dėl viešųjų įstaigų veiklos Mokyklai nebuvo pateikta. Ginčijamame įsakyme, Valstybinio audito ataskaitoje ir išvadoje nurodomas skirtingas žalos atsiradimo pagrindas, t. y. ataskaitoje ir išvadoje nėra nurodyta, kad Mokykla pažeidė Vyriausybės 2001-05-14 nutarimu Nr. 543 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 51 punkto nuostatas. Pareiškėjos teigimu, ji negalėjo būti pripažinta pažeidusi minėtas nuostatas, nes nėra biudžetinių asignavimų valdytojas. Mokyklos lėšos naudojamos pagal paskirtį, t. y. mokymo reikmėms. Nėra aišku kuo remiantis buvo apskaičiuota 570000 Lt suma, tačiau galima daryti prielaidą, kad ši suma apskaičiuota susumavus Mokyklos įsteigtų 4 viešųjų įstaigų 2011 metų veiklos pajamas. Jų gautos pajamas buvo naudojamos pagal viešųjų įstaigų paskirtį, neviršijo kaštų sumos, be to, pagal Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas, viešosios įstaigos pelnas gali būti naudojamas tik įstaigos tikslams siekti ir negali būti perleidžiamas. Visos keturios viešosios įstaigos ,,Minimūza”, ,,Meninio ugdymo metodinis centras”, ,,Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos fondas” ir ,,Moksleivių dainų šventės fondas” 2011 metais gautas pajamas naudojo pagal veiklos tikslus, mokėjo darbo užmokestį, mokesčius ir pan., skyrė lėšų Mokyklos remontui, prekių įsigijimui ir pan., todėl Valstybės kontrolė nepagrįstai pripažino, kad gautos pajamos turėjo būti pervestos į valstybės biudžetą. Mokykla ėmėsi viešųjų įstaigų likvidavimo, tačiau nesutinka, kad buvo padaryta žala valstybės biudžetui.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atsiliepime į pareiškėjos skundą (II t., b. l. 65–69) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės teigimu, ginčijamas Valstybės kontrolės 2012-08-01 sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl skundas atmestinas. Taip pat pažymėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-110-12 dėl mokyklos veiklos, todėl byla vadovaujantis ABTĮ 98 str. turėtų būti sustabdyta. Priimdama ginčijamą sprendimą Valstybės kontrolė vadovavosi ne tik Viešojo administravimo įstatymo, bet ir Valstybės kontrolės įstatymo nuostatomis ir jų nepažeidė. VKĮ 15 str. nebuvo pažeistas, nes audito ataskaitos projektas buvo pateiktas audituojamam subjektui, t. y. Švietimo ir mokslo ministerijai. Mokykla 2011-12-30 raštu Nr. S-(50-2195)-2449 buvo detaliai informuota apie visus nustatytus trūkumus, kurie vėliau ir buvo nurodyti valstybinio audito ataskaitoje. Vadinasi, Mokykla turėjo galimybę pateikti savo paaiškinimus ir pastabas, ką ji ir padarė 2012-01-20 raštu Nr. SD-115. Valstybės kontrolė atsižvelgė į pareiškėjos pastabas ir pateiktus įrodymus, tačiau nustatytus pažeidimus įvertino kaip reikšmingus teisės aktų pažeidimus. Atsakovė pažymėjo, kad Valstybės kontrolė 2008 metais atlikdama Švietimo ir mokslo ministerijos auditą, nevertino Mokyklos veiklos, susijusios su įsteigtomis viešosiomis įstaigomis. Valstybės biudžetui padarytos žalos dydis yra pagrįstas, nes Mokykla 2010 metais sudarydama mokyklos vykdomų renginių organizavimo paslaugų sutartis netaikė Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų viešųjų pirkimų procedūrų, todėl negavo pajamų už Mokyklos renginius pagal šias sutartis. Visos pajamos teko viešosioms įstaigoms ir buvo panaudotos jų veikloje. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad patalpos viešosioms įstaigoms galėjo būti perduotos neatlygintinai, nes dėl jų visų buvo sudarytos nuomos sutartys. Mokyklos nurodyti argumentai, kad ne visais atvejais buvo apskaičiuota tinkama nuomos mokesčio suma, o komunalinių mokesčių atskyrimas buvo objektyviai neįmanomas, tik patvirtina, kad valstybės turtas buvo valdomas neefektyviai ir neracionaliai. Mokykla valstybės biudžeto asignavimus panaudojo kitiems ūkio subjektams, o kiti ūkio subjektai naudodami viešuosius išteklius gavo ekonominę naudą, apmokėtą valstybės biudžeto lėšomis.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovės atstovai su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje keliamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2012-08-01 sprendimo Nr. SP-11 dėstomosios dalies 4.1. p., 4.2. p. ir 4.3. p. bei rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktų dalyje dėl Švietimo ir mokslo ministrui nustatyto įpareigojimo įstatymų nustatyta tvarka per 70 kalendorinių dienų traukti sprendimo dėstomosios dalies 4 p. išdėstytus pažeidimus padariusius asmenis drausminėn atsakomybėn.

Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad Valstybės kontrolės 5-ojo audito departamento laikinai pareigas einančios direktorės 2011-06-10 pavedimu Nr. P-50-3 buvo pavesta atlikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos auditą, kurio tikslai įvertinti valstybės biudžeto asignavimų 2012 metams planavimą teisėtumo požiūriu, 2011 metų konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenis ir pareikšti nepriklausomą nuomonę, valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą ir pareikšti nepriklausomą nuomonę. Auditas pradėtas 2011-06-13 ir baigtas 2012-07-16 (II t., b. l. 70).

Valstybės kontrolės 5-ojo audito departamento direktorės 2011-11-23 pavedimu Nr. P-50-3-4 pavesta atlikti valstybinio finansinio (teisėtumo) audito procedūras Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžioje – Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje. Audito tikslas – atlikti turto, sąnaudų ir kitų sričių procedūras, siekiant surinkti įrodymus, kad būtų galima pareikšti nepriklausomą nuomonę dėl Švietimo ir mokslo ministerijos 2011 metų konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, kitų ataskaitų, taip pat valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo (I t., b. l. 40).

Valstybės kontrolė 2011-12-30 raštu Nr. S-(50-2195)-2449 informavo Mokyklą, kad atlikus audito procedūras nustatė tam tikrus teisės aktų pažeidimus, kurie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų tikrumui ir teisingumui, lėšų ir turto valdymo bei naudojimo teisėtumui, todėl rekomendavo pareiškėjai nutraukti teisės aktų reikalavimus pažeidžiančias ilgalaikio materialiojo turto nuomos, renginių organizavimo paslaugų, paslaugų pagal autorines sutartis pirkimo sutartis (II t., b. l. 74–75).

Atlikusi Švietimo ir mokslo ministerijos auditą, Valstybės kontrolė surašė 2012-07-16 valstybinio audito ataskaitą Nr. FA-P-50-3-45 ir valstybinio audito išvadą Nr. 9-43, kuriose be kita ko nurodė, kad ministerijai pavaldi Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla valdydama valstybės turtą nesivadovavo teisės aktais ir valstybės biudžetui padarė 570000 Lt žalą, nes išnuomavo patalpas neskelbdama valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso, gautus asignavimus panaudojo kitiems ūkio subjektams suteiktoms komunalinėms paslaugoms apmokėti, klaidingai apskaičiavo nuompinigius, be valstybės materialiojo turto nuomos sutarčių leido įstaigoms neatlygintinai naudotis mokyklai priklausančiu turtu, o jį įstaigos nuomavo tretiesiems asmenims, į valstybės biudžetą nepervedė pajamų, gautų už mokyklos organizuojamus renginius ir jos turto nuomą (I t., b. l. 32–35).

Remdamasi 2012-07-16 valstybinio audito ataskaitą Nr. FA-P-50-3-45, Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja 2012-08-01 sprendime Nr. SP-11 nustatė, kad Mokykla pažeidė: Vyriausybės 2001-12-14 nutarimu Nr. 1524 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklių 2 ir 3 p., nes VšĮ Moksleivių dainų šventės fondui turtą išnuomavo neskelbdama viešojo konkurso ir neturėdama Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimo (4. 1. p.); aplinkos ministro ir finansų ministro 2002-03-01 įsakymu Nr. 87/59 patvirtintos Nuompinigių už valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarkos 2 p. bei aplinkos ministro ir finansų ministro 2007-06-07 įsakymu Nr. D1-322/1K-206 patvirtintų Nuompinigių už valstybės materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisyklių 2 p., nes nuomos sutartyse netinkamai apskaičiavo mėnesinį nuompinigių dydį, neskaičiavo nuomininkams mokesčių už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas, taip nesivadovaudama nuomos sutarčių nuostatomis (4 .2. p.); Vyriausybės 2001-05-14 nutarimu Nr. 543 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 51 punkto nuostatas, nes dėl neracionalaus valstybės turto naudojimo 2011 metais mokykla negavo apie 570000 Lt pajamų ir nepervedė jų į valstybės biudžetą; nesudariusi valstybės materialiojo turto naudojimo sutarčių leido viešosioms įstaigoms neatlygintinai naudotis mokyklai priklausančiu turtu, kurį viešosios įstaigos nuomavo tretiesiems asmenims, taip pat leido gauti pajamas už mokyklos nuostatuose numatytas ir vykdytas veiklas (4.3. p.). Nusprendė: nurodyti švietimo ir mokslo ministrui sprendimo dėstomojoje dalyje padarytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus (1 p.); įpareigoti švietimo ir mokslo ministrą įstatymų nustatyta tvarka traukti pažeidimus padariusius asmenis drausminėn atsakomybėn (2 p.); nustatyti švietimo ir mokslo ministrui 70 kalendorinių dienų sprendimo įvykdymo terminą (3 p.); valstybinio audito dokumentus dėl galimo piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo bei tarnybos pareigų neatlikimo (sprendimo dėstomosios dalies 1.1. p., 3 ir 4 p. išdėstytų pažeidimų) Švietimo ir mokslo ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose perduoti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (I t., b. l. 36–38).

Pareiškėja nesutinka su Švietimo ir mokslo ministerijos finansinio ir veiklos audito metu jos atžvilgiu nustatytais teisės aktų pažeidimais, turinčiais įtakos finansinių ataskaitų tikrumui ir teisingumui, lėšų ir turto valdymo bei naudojimo teisėtumui, todėl kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Valstybės kontrolieriaus pavaduotojos 2012-08-01 sprendimo dėstomosios dalies 4.1. p., 4.2. p. ir 4.3. p. bei rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktus tiek, kiek jie susiję su įpareigojimu per 70 kalendorinių dienų traukti 4 p. nustatytus pažeidimus padariusius asmenis drausminėn atsakomybėn (II t., b. l. 36–55).

Valstybės kontrolės įstatymo 19 straipsnis nustato, jog audituoto subjekto vadovai ar kiti sprendime nurodyti asmenys valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo sprendimą per dvidešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali apskųsti teismui

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Aiškindamas nurodytas ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šios nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (pavyzdžiui, bylos Nr. A11-443/2005, A502-304/2009, A502-857/2009).

ABTĮ 5 str. 1 d. įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent – besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (byla Nr. A438-1661/2008). Teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (administracinė byla Nr. A3-170/2004). Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio, todėl tokia išvada yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą ar bylą nutraukti.

Iš ginčijamo Valstybės kontrolieriaus pavaduotojos 2012-08-01 sprendimo Nr. SP-11 matyti, kad juo Nacionalinei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklai nėra duoti jokie privalomojo pobūdžio nurodymai. Juo pareiškėjai tiesiogiai nėra sukurtos teisės ir nustatytos pareigos. Sprendimo rezoliucinėje dalyje privalomojo pobūdžio nurodymai yra duoti audituoto subjekto, t. y. Švietimo ir mokslo ministerijos, vadovui, o ne ministerijai pavaldžiai Mokyklai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendimo dėstomosios dalies 4 punkte išvis nėra formuluojami privalomo pobūdžio nurodymai, nes jais konstatuojamos audito metu nustatytos faktinės aplinkybės. Tai, kad ginčijamame sprendime pripažinta, jog Mokykla padarė žalą valstybės biudžetui, savaime nereiškia, kad ji nagrinėjamu atveju turi materialinį teisinį suinteresuotumą. Pareiškėjos argumentai, kad ginčijamas sprendimas gali būti prima facie įrodymu civilinio proceso tvarka nagrinėjant bylą dėl žalos atlyginimo, negali būti pagrindu pripažinti, jog pareiškėja pagal ABTĮ 5 ir 22 str. nuostatas turi teisę jį ginčyti teisme.

Įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgusi į anksčiau aptartą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės kontrolieriaus pavaduotojos 2012-08-01 sprendimas Nr. SP-11 pareiškėjai pats savaime jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Pažymėtina, kad kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino pareiškėjos atstovas, švietimo ir mokslo ministras įvykdė sprendimo 2 ir 3 punktą ir paskyrė Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos direktoriui drausminę nuobaudą – pastabą, tačiau ginčas dėl drausminės nuobaudos teisėtumo nėra pradėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai teisines pasekmes sukelia būtent švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl patraukimo drausminėn atsakomybėn, o ne ginčijamas atsakovės sprendimas. Nustačius, jog ginčijamas sprendimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukėlė, teisėjų kolegija nevertins ir nepasisakys dėl proceso šalių pateiktų argumentų, susijusių sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, Valstybės kontrolės veiklos procedūriniais pažeidimais.

Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Henrikas SadauskasNijolė Žalnieriūnienė