Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-06-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-4162-540/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-06-04
Bylos Nr.
A2.6.-4162-540/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03553-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
G. S.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. A2.6.-4162-540/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03553-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. birželio 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. S., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti (duomenys neskelbtini), Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹str. 7 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. balandžio 9 d. apie 14.13 val. Kaune, Veiverių gatvėje, ties 150 namu, automobilių stovėjimo aikštelėje, G. S., vairuodama transporto priemonę VW Polo, v. n. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo iš šono, kliudė stovintį automobilį Peugeot 307, v. n. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Transporto priemonę vairavo su pasibaigusiu galioti vairuotojo pažymėjimu. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 16; 132; 232 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. kaltę dėl eismo įvykio bei negaliojančio vairuotojo pažymėjimo pripažino pilnai, dėl jų nuoširdžiai gailisi, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kaltės nepripažino ir paaiškino, kad vairavo automobilį, kuriame sėdėjo jos mažametė dukra. Kadangi dukra verkė, tai blaškė G. S. dėmesį ir jis vis atsisukinėjo į dukrą bei ją ramino, todėl skubėjo greičiau važiuoti. Išvažiuojant iš aikštelės bei pravažiuojant pro stovintį Peugeot markės automobilį, pamatė kaip pakilo G. S. automobilio priekinis dešinės pusės veidrodėlis, tačiau ji nesuprato ir nepajuto, jog kliudė stovėjusį automobilį, todėl ir nuvažiavo. Kai grįžo namo, pamatė, jog yra apgadintos jos automobilio dešinės pusės priekinės durelės bei priekinis dešinės pusės veidrodėlis. tada suprato, jog galėjo išvažiuodama kliudyti kitą automobilį.

Liudytoja S. T. parodė, kad 2014 m. balandžio 9d. savo automobilį Peugeot 307 buvo palikusi prie banko esančioje aikštelėje. Atėjusi prie automobilio, ant lango rado užklijuotą lipduką, kuriame buvo nuodyta, jog jos automobilį kliudė automobilis VW Polo, v. n. (duomenys neskelbtini) bei buvo paliktas liudytojo telefono numeris. S. T. paskambino paliktu numeriu ir netrukus prie jos priėjo vyriškis, kuris matė įvykį. Draudimo bendrovė S. T. automobilio apgadinimus įvertino apie 1000 Lt.

Liudytojas G. S. parodė, kad 2014 m. balandžio 9d. apie 14 val. išėję į lauką parūkyti pamatė, jog aikštelėje sunkiai parkuojasi VW Polo markės automobilis. Tada pasigirdo didelis garsas ir G. S. pamatė kaip minėtas automobilis atsitrenkė kliudė kitą stovėjusį automobilį ir nubraukė jo šoną. Automobilių kontakto garsas buvo stiprus ir į jį atkreipė dėmesį pro šalį ėję žmonės. Ant kliudyto automobilio matėsi aiškūs apgadinimai. Matėsi, jog manevruodama vairuotoja dairėsi. Kliudžiusio automobilio vairuotoja nesustojo bei neišlipo apžiūrėti, o išvažiavo iš aikštelės. G. S. užsirašė automobilio markę ir valstybinį numerį bei lapelį užklijavo ant apgadinto automobilio.

Iš byloje esančių eismo įvykio schemos (b. l. 4), fotonuotraukų (b. l. 5-7; 14-15), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 16), liudytojų S. T., G. S. parodymų matyti, kad 2014 m. balandžio 9 d. apie 14.13 val. Kaune, Veiverių gatvėje, ties 150 namu, automobilių stovėjimo aikštelėje, G. S., vairuodama transporto priemonę VW Polo, v. n. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo iš šono, kliudė stovintį automobilį Peugeot 307, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Jam buvo nustatyti techniniai defektai: apgadintas galinės dešinės pusės sparnas, galinis bamperis, bagažinės dangtis. Automobiliui VW Polo, v. n. (duomenys neskelbtini), nustatyti techniniai defektai: įlenktos dešinės pusės priekinės durys, apgadintas dešinės pusės veidrodėlis.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad G. S. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios vairuotojo pažymėjimo kopijos (b. l. 12) matyti, kad G. S. vairuotojo pažymėjimas galiojo iki 2013 m. gegužės 23 d., todėl yra pilni įrodyta, jog G. S. vairavo transporto priemonę, neturėdama galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹str. 7 d.

Byloje nustatyta, jog 2014 m. balandžio 9 d. apie 14.13 val. Kaune, Veiverių gatvėje, ties 150 namu, automobilių stovėjimo aikštelėje, G. S. padariusi eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis Peugeot 307, v. n. (duomenys neskelbtini), nesulaukusi nukentėjusiosios bei apie įvykį nepranešusi policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. paaiškino, jog ji negirdėjo ir nejuto, jog išvažiuodama kliudė kitą automobilį, tačiau iš jos paaiškinimų matyti, kad kadangi jos mažametė dukra buvo serganti ir verkė, todėl G. S. skubėjo greičiau išvažiuoti ir grįžti namo. Iš liudytojo G. S. parodymų matyti, kad automobilių kontakto garsas buvo didelis garsas ir girdėjosi metalo braukimo garsas ir į jį atkreipė dėmesį pro šalį ėję žmonės. Ant kliudyto automobilio matėsi aiškūs apgadinimai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobiliui Peugeot 307, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti techniniai defektai: apgadintas galinės dešinės pusės sparnas, galinis bamperis, bagažinės dangtis. Automobiliui VW Polo, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti techniniai defektai: įlenktos dešinės pusės priekinės durys, apgadintas dešinės pusės veidrodėlis. Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams, bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, taip pat atsižvelgiant į G. S. parodymus, į tai, kad G. S. paaiškino, kad ji labai skubėjo važiuoti, daroma išvada, kad G. S. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir tikslingai, siekdama už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d. pakanka nustatyti, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-15 nutartis Nr. N-444-2387/2010). Tokie G. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. S. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d., nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad įvykio metu transporto priemonės buvo apgadintos pakankamai nežymiai. Yra nustatyta viena G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. S. nėra bausta administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už KET pažeidimus. Jos vairavimo stažas yra apie 10 metų. Šios aplinkybės rodo, kad ji yra pakankamai drausminga, rūpestinga vairuotoja ir nelinkusi daryti KET pažeidimus. Iš bylos aplinkybių konstatuotina, jog G. S. iš įvykio vietos pasitraukė ne piktybiškai vengdama atsakomybės, o neteisingai supratusi savo veiksmų pavojingumą ir baustinumą.

G. S., nepranešusi policijai apie padarytą eismo įvykį ir iš jo pasišalindama, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jai, jos artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai, todėl ji baustina. Atsižvelgiant į aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, G. S. asmenybę, į tai, kad ji augina tris vaikus, gyvena kaime, dirba Alytaus m. bei dar dviejose darbovietėse, dėl ko jai tinkamam darbinių funkcijų atlikimui reikalingas automobilis ir ypatingai reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę, daroma išvada, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą G. S., skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus G. S. švelnesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta t. y. neskiriant papildomos nuobaudos- teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 30 str., 30 ² str., 286 str., 287 str., teismas,

nutaria:

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., skirti 20,00 Lt (dvidešimties litų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta MiceikienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Kauno apskrities VMI, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).