Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), specialiojo vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 219 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;

2) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 180 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 180 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis pakeistas, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį;

R. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke, neteista, kaltinama pagal 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su R. J. ir asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, apgaule UAB „A.“ naudai panaikino dalį turtinės prievolės – 23 481,05 Eur mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) už 2015 m. gegužės – birželio mėn. laikotarpį sumokėjimo, o būtent:

A. S., nuo 2014 m. gegužės 6 d. būdamas UAB „A.“ (VĮ Registrų centre įregistruota (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB ,,A.“ naudai ir interesais, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule sukčiauti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, 2015 m. balandžio – gegužės mėn. Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su R. J. ir asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, kad šie už tam tikrą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą piniginį atlygį pateiks jo vadovaujamai UAB „A.“ PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „A.“ suteiktas paslaugas ir atliktus darbus bei tokiu būdu bus sumažintas UAB „A.“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtinas pridėtinės vertės mokestis.

Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, A. S. 2015 m. gegužės – birželio mėn. laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, nurodė R. J. ir asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „A.“. R. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, žinodami, kad UAB ,,B.“ realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB „A.“, pagal iš A. S. gautus duomenis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamino žinomai netikrus UAB ,,B.“ dokumentus:

– 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 53 542,50 Eur sumai (44 250,00 + 9 292,50 PVM);

– 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 41 745,00 Eur sumai (34 500,00 + 7 245,00 PVM);

– 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 40 008,05 Eur sumai (33 064,50 + 6 943,55 PVM),

kuriuose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenis apie tai, kad UAB ,,B.“ tariamai UAB „A.“ užsakymu atliko betonavimo paslaugas už bendrą 135 295,55 Eur sumą, tarp jų 23 481,05 Eur PVM, šie dokumentai buvo perduoti A. S..

Gautų minėtų netikrų UAB ,,B.“ vardu išrašytų dokumentų pagrindu A. S. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. tariamai atsiskaitė su UAB ,,B.“ pagal UAB ,,B.“ vardu išrašytus ir pateiktus 2015 m. rugsėjo 16 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. 8, 2015 m. spalio 27 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. 9, 2016 m. rugsėjo 16 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. A150916 kasos pajamų orderius 135 295,55 Eur sumai, už kurių pasirašymą R. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, gavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio piniginį atlygį.

A. S., žinodamas, kad UAB ,,B.“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, nurodė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei J. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei J. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukus į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą A. S. pateiktas netikras UAB ,,B.“ PVM sąskaitas faktūras, jų pagrindu UAB „A.“ PVM deklaracijose už 2015 m. gegužės mėn., birželio mėn. laikotarpį padidinus paslaugų pirkimo PVM bendrai 23 481,05 Eur sumai bei šias suklastotas deklaracijas 2015 m. liepos 30 d. pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule buvo panaikinta dalis UAB „A.“ turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 23 481,05 Eur pridėtinės vertės mokesčio.

Tokiu būdu A. S., veikdamas bendrininkų grupėje su R. J. ir asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, apgaule UAB „A.“ naudai panaikino dalį šios bendrovės turtinės prievolės – 23 481,05 Eur mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo, tuo padarydamas valstybei 23 481,05 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. S., veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su R. J. ir asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, suklastojo tikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė materialinė žala, o būtent:

A. S., nuo 2014 m. gegužės 6 d., būdamas UAB „A.“ (VĮ Registrų centre įregistruota (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB ,,A.“ naudai ir interesais, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule sukčiauti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, 2015 metais Vilniaus mieste, žinodamas, kad pagal R. J. ir asmens, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, pateiktas UAB „B.“ PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už 53 542,50 Eur (44 250,00 + 9 292,50 PVM); 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už 41 745,00 Eur (34 500,00 + 7 245,00 PVM); 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už 40 008,05 Eur (33 064,50 + 6 943,00 PVM), sandoriai nėra įvykę, nurodė UAB ,,A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei, nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė J. S., nežinojusi, kad UAB ,,B.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai ir paslaugos realiai atlikti nebuvo, 2015 m. liepos 30 d. užpildė ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „A.“ 2015 m. gegužės, birželio mėnesių PVM deklaracijas.

Šie suklastoti dokumentai buvo panaudoti sukčiaujant, apgaule, UAB „A.“ naudai, panaikinant dalį šios bendrovės turtinės prievolės – 23 481,05 Eur mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo ir tuo buvo padaryta Lietuvos valstybei – 23 481,05 Eur turtinė žala.

Tokiu būdu A. S., veikdamas bendrininkų grupėje su R. J. ir asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, suklastojo tikrus dokumentus – UAB „A.“ 2015 m. gegužės, birželio mėnesių PVM deklaracijas ir dėl to buvo padaryta didelė materialinė žala. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

Be to, A. S. apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

A. S., nuo 2014 m. gegužės 6 d. būdamas UAB „A.“ (VĮ Registrų centre įregistruota (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB ,,A.“ naudai ir interesais, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule sukčiauti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, 2015 metais, žinodamas, kad UAB ,,A.“ realiai jokių paslaugų iš UAB ,,B.“ nepirko, pažeisdamas:

2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58 straipsnio 1 dalies nuostatą „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas prekes ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų tiekimui“, 64 straipsnio 1 dalies (įsigaliojo nuo 2002 m. liepos 1 d.) nuostatą „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą”, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turtu, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio nuostatą ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 straipsnio nuostatą „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“,

pateikė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei J. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, žinomai netikrus dokumentus: UAB „B.“ PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. gegužės 4 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. 021, 2015 m. birželio 1 d. serija Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 1 d. serija Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenis apie tai, kad UAB ,,B.“ suteikė UAB ,,A.“ paslaugas iš viso 135 295,55 Eur sumai, nurodė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei J. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Minėtus UAB ,,B.“ išrašytus dokumentus įtraukus į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos – paslaugų pirkimas iš UAB ,,B.“ už bendrą 135 295,55 Eur sumą.

Tokiu būdu A. S. veikdamas per UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę J. S., nežinojusią apie vykdomą nusikalstamą veiką, iškreipė tikrąją UAB „A.“ ūkinę, finansinę būklę ir duomenis apie turtą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 metus. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

R. J., veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupėje su A. S. ir asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, apgaule UAB „A.“ naudai panaikino dalį turtinės prievolės – 23 481,05 Eur mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) už 2015 m. gegužės – birželio mėn. laikotarpį sumokėjimo, o būtent:

R. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, turėdami vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule sukčiauti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, 2015 m. balandžio – gegužės mėn. Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su A. S., kad už tam tikrą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą piniginį atlygį pateiks jo vadovaujamai UAB „A.“ PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „A.“ suteiktas paslaugas ir atliktus darbus bei tokiu būdu bus sumažintas UAB „A.“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtinas pridėtinės vertės mokestis.

Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, A. S., 2015 m. gegužės – birželio mėn. laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, nurodė R. J. ir asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „A.“. R. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, žinodami, kad UAB ,,B.“ realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB „A.“, pagal iš A. S. gautus duomenis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamino žinomai netikrus UAB ,,B.“ dokumentus:

– 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 53 542,50 Eur sumai (44 250,00 + 9 292,50 PVM);

– 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 41 745,00 Eur sumai (34 500,00 + 7 245,00 PVM);

– 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 40 008,05 Eur sumai (33 064,50 + 6 943,55 PVM),

kuriose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenis apie tai, kad UAB ,,B.“, tariamai UAB „A.“ užsakymu atliko betonavimo paslaugas už bendrą 135 295,55 Eur sumą, tarp jų 23 481,05 Eur PVM, šie dokumentai buvo perduoti A. S..

Gautų minėtų netikrų UAB ,,B.“ vardu išrašytų dokumentų pagrindu A. S. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. tariamai atsiskaitė su UAB ,,B.“ pagal UAB ,,B.“ vardu išrašytus ir pateiktus 2015 m. rugsėjo 16 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. 8, 2015 m. spalio 27 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. 9, 2016 m. rugsėjo 16 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. A150916 kasos pajamų orderius 135 295,55 Eur sumai, už kurių pasirašymą R. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, gavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio piniginį atlygį.

A. S., žinodamas, kad UAB ,,B.“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko nurodė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei J. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei J. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukus į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą A. S. pateiktas netikras UAB ,,B.“ PVM sąskaitas faktūras, jų pagrindu UAB „A.“ PVM deklaracijose už 2015 m. gegužės mėn., birželio mėn. laikotarpį padidinus paslaugų pirkimo PVM bendrai 23 481,05 Eur sumai bei šias suklastotas deklaracijas 2015 m. liepos 30 d. pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule buvo panaikinta dalis UAB „A.“ turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 23 481,05 Eur pridėtinės vertės mokesčio.

Tokiu būdu R. J., veikdama bendrininkų grupėje su A. S. ir asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, apgaule UAB „A.“ naudai panaikino dalį šios bendrovės turtinės prievolės – 23 481,05 Eur mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo, tuo padarydama valstybei 23 481,05 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. J., veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupėje su A. S. ir asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, padėjo suklastoti tikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė materialinė žala, o būtent:

R. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, 2015 metais Vilniaus mieste, žinodami, kad UAB ,,B.“ realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB „A.“, pagal iš A. S. gautus duomenis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamino žinomai netikrus UAB ,,B.“ dokumentus: 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 53 542,50 Eur sumai (44 250,00 + 9 292,50 PVM); 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 41 745,00 Eur sumai (34 500,00 + 7 245,00 PVM); 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 40 008,05 Eur sumai (33 064,50 + 6 943,55 PVM), kuriose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenis apie tai, kad UAB ,,B.“ tariamai UAB „A.“ užsakymu atliko betonavimo paslaugas už bendrą 135 295,55 Eur sumą, tarp jų 23 481,05 Eur PVM, šie dokumentai buvo perduoti A. S.. kuris nurodė UAB ,,A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei, nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė J. S. nežinojusi, kad UAB ,,B.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai ir paslaugos realiai atlikti nebuvo, 2015 m. liepos 30 d. užpildė ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „A.“ 2015 m. gegužės, birželio mėnesių PVM deklaracijas.

Šie suklastoti dokumentai buvo panaudoti sukčiaujant, apgaule UAB „A.“ naudai panaikinant dalį šios bendrovės turtinės prievolės – 23 481,05 Eur mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo ir tuo buvo padaryta Lietuvos valstybei – 23 481,05 Eur turtinė žala.

Tokiu būdu, R. J., veikdama bendrininkų grupėje su A. S. ir asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, padėjo suklastoti tikrus dokumentus – UAB „A.“ 2015 m. gegužės, birželio mėnesių PVM deklaracijas ir dėl to buvo padaryta didelė materialinė žala. Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

Be to, R. J., veikdama bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas ir asmeniu, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. baudžiamasis įsakymas, pagamino netikrus dokumentus, o būtent:

R. J. 2014 metais Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su asmeniu, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. baudžiamasis įsakymas, jog už sutartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio atlygį asmuo, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. baudžiamasis įsakymas taps fiktyvia UAB „B.“ direktore ir pasirašys įvairius jai pateiktus UAB ,,B.“ vardu išrašytus dokumentus. Vykdant susitarimą, asmuo, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. baudžiamasis įsakymas, 2014 m. balandžio 30 d. pasirašė prašymą registruoti juridinių asmenų registre su priedais (forma JAR-VO-V, JAR-AF) įtvirtindama žinomai netikrus duomenis apie tai, kad ji (asmuo, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. baudžiamasis įsakymas) nuo 2014 m. balandžio 30 d. yra UAB ,,B.“ vienasmenis valdymo organas – direktorė. R. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, 2015 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, parengė žinomai netikrus UAB ,,B.“ dokumentus, o būtent:

2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, jog UAB ,,B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), suteikė bendrovei UAB ,,A.“ į. k. (duomenys neskelbtini), statybos paslaugas viso už 53 542,50 Eur sumą; Pažymą Nr. 1 už 2015 m. birželio mėn. apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, į kurią buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, jog UAB ,,B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), atliko bendrovei UAB ,,A.“ į. k. (duomenys neskelbtini), betonavimo darbus viso už 53 542,50 Eur sumą; Atliktų darbų aktą Nr. 1 už 2015 m. birželio mėn., į kurį buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, jog UAB ,,B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), atliko bendrovei UAB ,,A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), betonavimo darbus viso už 53 542,50 Eur sumą; 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, jog UAB ,,B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), suteikė bendrovei UAB ,,A.“ į. k. (duomenys neskelbtini), statybos paslaugas viso už 41 745,00 Eur sumą; Pažymą Nr. 1 už 2015 m. birželio mėn. apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, į kurią buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, jog UAB ,,B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), atliko bendrovei UAB ,,A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), betonavimo darbus viso už 41 745,00 Eur sumą; Atliktų darbų aktą Nr. 1 už 2015 m. birželio mėn., į kurį buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, jog UAB ,,B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), atliko bendrovei UAB ,,A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), betonavimo darbus viso už 41 745,00 Eur sumą; 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, jog UAB ,,B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), suteikė bendrovei UAB ,,A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), statybos paslaugas viso už 40 008,05 Eur sumą; Pažymą Nr. 1 už 2015 m. birželio mėn. apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, į kurią buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, jog UAB ,,B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), atliko bendrovei UAB ,,A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), betonavimo darbus viso už 40 008,05 Eur sumą; Atliktų darbų aktą Nr. 1 už 2015 m. birželio mėn., į kurį buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, jog UAB ,,B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), atliko bendrovei UAB ,,A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), betonavimo darbus viso už 40 008,05 Eur sumą; 2015 m. rugsėjo 16 d. UAB ,,B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 8, į kurį buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, jog UAB ,,B.“ priėmė iš UAB ,,A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 53 542,50 Eur apmokėjimą pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 021; 2015 m. spalio 27 d. UAB ,,B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 9, į kurį buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, jog UAB ,,B.“ priėmė iš UAB ,,A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), 41 745,00 Eur apmokėjimą pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 022 ir šiuos dokumentus pasirašius asmeniui, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. baudžiamasis įsakymas, pateikė UAB ,,A.“ direktoriui A. S., kuris nurodė UAB ,,A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei, nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

Tokiu būdu, R. J., veikdama bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, ir asmuo, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. baudžiamasis įsakymas, pagamino netikrus dokumentus. Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu L. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (3 t., b. l. 65–72).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. S. parodė, kad UAB ,,C.“ pradėjo dirbti nuo 2011 metų. Jos pareigos nuo įsidarbinimo minėtoje bendrovėje keitėsi pagal kompetenciją, buvo buhalterė, vyresnioji buhalterė ir šiuo metu yra apskaitos grupės vadovė. Į jos pareigas įeina visa bendrovės klientų apskaita nuo pirminių apskaitos dokumentų gavimo iki finansinės atskaitomybės pateikimo. UAB ,,C.“ darbo organizavimas vyksta tokia tvarka, kad bendrovės darbuotojas gauna klientą ir jį tvarko nuo dokumentų gavimo iki deklaracijų bei ataskaitų pateikimo VMI, Sodrai, VĮ Registrų centrui. Šiuo metu į jos pareigas įeina klientų paskirstymas UAB ,,C.“ darbuotojams priklausomai pagal jų turimą krūvį. Bendrovėje taip pat yra tokia tvarka, kad visų klientų deklaracijos ir ataskaitos VMI ir SODRAI yra teikiamos su akcininko M. B. prisijungimu, t. y. įgaliojimą dėl elektroninio deklaravimo su klientais sudaro jis vienintelis ir paskui jau bendrovės darbuotojai pagal tuos pasijungiamus kiekvienas savo kliento teikia deklaracijas ir ataskaitas. Tokia tvarka yra sudaryta, kadangi dažnai pasitaiko, kad bendrovės darbuotojams paskirstant darbo krūvius keičiasi darbo apimtis ir, kad nereikėtų vėl iš naujo keisti įgaliojimus yra priimtas sprendimas naudotis tik vieno akcininko M. B. prisijungimais. Kiek atsiminė, 2014-2015 metais jai buvo priskirtas tvarkyti buhalterinę apskaitą UAB ,,C.“ klientas UAB ,,A.“, kurią atstovavo bendrovės vadovas A. S.. Jis teikė visą bendrovės buhalteriją, su juo bendravo visais iškilusiais klausimais. UAB ,,A.“ buvo tipinis klientas ir jų bendravimas vyko tokia tvarka, kad vadovas tiesiogiai, dažniausiai kartą per mėnesį, teikdavo į jos darbo vietą UAB ,,C.“ Ofisą (duomenys neskelbtini), visus pirminius apskaitos dokumentus, kuriuos ji suvesdavo į atitinkamus registrus bei pagal sudarytus registrus suformuodavo ir pateikdavo VMI deklaracijas ir SODRAI ataskaitas. Prisijungimų prie UAB ,,A.“ banko sąskaitų neturėjo, pavedimų neatlikinėjo. Kiek jai žinoma, bendrovė turėjo kasą, taip gali spręsti iš jai pateikiamų kasos išlaidų ir pajamų dokumentų. Kas bendrovėje buvo paskirtas eiti kasininko pareigas jai nežinoma. Kiek jai žinoma, bendrovė teikė statybines paslaugas, visų bendrovės paslaugų teikėjų ir gavėjų neatsiminė, galimai bendrovė teikė paslaugas įmonei UAB ,,M.“. Pagal apklausos metu jai pateiktas UAB „B.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 021, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 022, Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 023 UAB ,,A.“ pasakė, kad minėtas PVM sąskaitas faktūras bendra tvarka, su kitais bendrovės ,,A.“ apskaitos dokumentais, jai pateikė UAB ,,A.“ direktorius A. S. ir jo nurodymu minėtos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į UAB ,,A.“ pirkimo registrus, po to į UAB ,,A.“ atitinkamo mėnesio PVM deklaracijas bei pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų ir darbų atlikimo fakto jai nieko nežinoma, jos pareiga buvo apskaityti ir įtraukti į UAB ,,A.“ apskaitą pateiktus buhalterinius dokumentus. Apie tai, kad realiai sandoriai tarp UAB ,,A.“ ir UAB ,,B.“ neįvyko jai nieko nežinoma. Taip pat, A. S. pateiktų UAB ,,A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu ji užpildė ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB ,,A.“ priminęs ir patikslintas pridėtinės vertės deklaracijas už 2015 m. gegužės ir birželio mėn. UAB ,,A.“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal numatytus buhalterinės apskaitos įstatymus, tvarkingai. Pareigingai vykdė savo pareigas, įtraukdavo į UAB ,,A.“ apskaitą visus jai pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus ir pagal jai pateiktus dokumentus paruošdavo bei pateikdavo Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM mėnesines ir pelno mokesčio metines deklaracijas bei kitas numatytas ataskaitas. Apie tai, kad į UAB ,,A.“ apskaitą buvo įtraukiami suklastoti dokumentai jai nieko nežinoma. Kiek atsiminė, 2016 metais buhalterinių paslaugų teikimo sutartis tarp UAB ,,A.“ ir UAB ,,C.“ buvo nutraukta UAB ,,C.“ iniciatyva, kadangi UAB ,,A.“ nemokėjo už paslaugas (3 t., b. l. 17–18).

Ikiteisminio tyrimo metu specialiste apklausta L. K. parodė, kad Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atlikdama UAB ,,A.“ patikrinimą surašė 2016 m. spalio 18 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65)FR0 680-644, kuriame nustatė, kad UAB ,,A.“ savo buhalterinėje apskaitoje apskaitė UAB ,,B.“ vardu išrašytas 3 PVM sąskaitas faktūras, o būtent: 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 53 543,00 EUR (44 250,00 + 9 293,00 PVM); 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 41 745,00 EUR (34 500,00 + 7 245,00 PVM); 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 40 009,00 EUR (33 065,00 + 6 944,00 PVM), kuriose atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos, dėl ko bendrovei patikrinimo metu buvo papildomai apskaičiuota 23 482,00 Eur PVM mokėtina suma. UAB „A.“ patikrinimo metu UAB „B.“ buvę darbuotojai atvyko į VMI ir pateikė paaiškinimus dėl darbo UAB „B.“. Paaiškinimuose darbuotojai nurodė, kad jie visi atleisti iš darbo 2015 m. birželio 2 d. Apie UAB „A.“ nieko nėra girdėję ir statybos darbų, adresu (duomenys neskelbtini), neatliko. Įvertinus surinktą informaciją nenustatyta jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad UAB „B.“ atliko pamato betonavimo darbus (duomenys neskelbtini). UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkė pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ) 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnį, 13 straipsnį, nes apskaitos registruose apskaitė PVM sąskaitas faktūras neturinčias juridinės galios. UAB „A.“ panaudodama UAB „B.“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius, juridinės galios neturinčius dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras, buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias tomis sąlygomis ūkines operacijas ir tuo pažeidė:

BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“. Ūkio subjektai įrašus į apskaitos registrus gali daryti tik pagal apskaitos dokumentus, kurie turi visus privalomus rekvizitus. Nurodyti rekvizitai yra nustatomi siekiant identifikuoti įvykusią ūkinę operaciją, ją vykdžiusius asmenis, todėl jie turi būti tikri. Įstatymais nustatyti privalomi rekvizitai reiškia, kad būtent apskaitos dokumente nurodytas ūkio subjektas, dokumente nurodytomis sąlygomis atliko ūkinę operaciją ir dokumentą surašę ir pasirašę asmenys yra įgalioti veikti apskaitos dokumentų išdavusių subjektų vardu.

BAĮ 13 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko, ir ar ji įvyko būtent su tuo ūkio subjektu ir tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Apskaitos dokumente pateikti rekvizitai turi reikšti, kad būtent jame nurodytas ūkio subjektas nurodytomis sąlygomis atliko ūkinę operaciją, todėl jam atsirado tam tikros teisės ir pareigos, o dokumentą įforminę, jį pasirašę asmenys buvo įgalioti veikti nurodyto ūkio subjekto vardu.

Aplinkybė, jog lemiamą reikšmę turi ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtina 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – ir MAĮ) 10 straipsnio nuostata, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.

Nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „B.“ vardu išrašyti paslaugų pardavimo dokumentai, t. y. PVM sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų orderiai UAB „A.“ turi visus privalomus rekvizitus, numatytus BAĮ 13 straipsnyje, tačiau vien formalus būtinų rekvizitų buvimas dokumente nėra vienintelis ir pakankamas pagrindas tokį dokumentą laikyti turinčiu juridinę galią.

UAB „A.“ pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus (UAB „B.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras) į UAB „A.“ apskaitos registrus ir 2015 metų finansinę atskaitomybę įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą. Dėl to mokestinio patikrinimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 metus.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta aplinkybių visuma nepatvirtino, kad UAB „B.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose: 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytos ūkinės operacijos įvyko tomis aplinkybėmis, kurios atvaizduotos PVM sąskaitose faktūrose. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 58 straipsnio 1 dalies nuostatas, PVM mokėtojas įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM sumas gali traukti į atskaitą tuo atveju, jeigu įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui. PVMĮ 79 straipsnyje nustatyta, kad paslaugų teikimas arba prekių tiekimas įforminamas PVM sąskaitomis faktūromis. Pagal PVMĮ 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pagal PVMĮ 64 straipsnio 9 dalies nuostatas, MAĮ nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita faktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. PVM įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog PVM sąskaita faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją. Nustačius, kad PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios. UAB „B.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ūkinės operacijos tarp nurodytų ūkio subjektų neįvyko tomis sąlygomis ir tomis aplinkybėmis (turinio), kurios atvaizduotos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Patikrinimo metu nustatyti faktai paneigia ūkinės operacijos turinį, kaip pagrindinį juridinę galią turinčio dokumento rekvizitą, todėl, vadovaujantis BAĮ 13 straipsniu, pripažįstami neturinčiais juridinės galios. Patikinimo metu surinkta informacija ir nustatytos aplinkybės rodo, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. įforminusi sandorius su UAB „B.“ ir pirkimo PVM įtraukusi į PVM atskaitą siekė mokestinės naudos, t. y. nepagrįstai suformavo PVM atskaitą. Vadovaujantis PVMĮ 123 straipsnio 2 dalimi, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), patikrinimo metu Bendrovei papildomai apskaičiuota 23 482 Eur PVM (2 t., b. l. 166–168).

Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. spalio 18 d. patikrinimo akto Nr. (4.65) FR0680-644 matyti, kad UAB „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą tvarkė pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio, 13 straipsnio, 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. užfiksavo savo buhalterinėje apskaitoje bei apskaitos registruose įvykusias ne tomis sąlygomis ūkines operacijas su UAB „B.“, apskaitoje panaudoje tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras. Patikrinimo metu surinkta informacija ir nustatytos aplinkybės rodo, kad UAB „A.“, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. įformino sandorius su UAB ,,B.“ ir į savo apskaitą įtraukė tikroves neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras tikslu gauti mokestinę naudą, t. y. nepagrįstai suformavo PVM atskaitą. Patikrinimo akte UAB ,,A.“ papildomai apskaičiuotas 23 482,00 Eur į valstybės biudžetą mokėtinas pridėtinės vertės mokestis (2 t., b. l. 85–97).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (21.63-32) FR0682-672 matyti, kad patvirtintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. spalio 18 d. patikrinimo aktas Nr. (4.65) FR0680-644 (3 t., b. l. 98–107).

Iš kratos protokolo matyti, kad 2017 m. vasario 21 d. kratos metu A. S. naudojamame automobilyje Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 100–103) rasti ir paimti dokumentai, susiję su sandoriais tarp UAB „B.“ ir UAB „A.”: 1. 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB ,,B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), suteikė UAB ,,A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), statybos paslaugas viso už 40 008,05 Eur sumą; 2. Pažymą Nr. 1 už 2015 m. birželio mėn. apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, kurioje nurodyta, kad UAB ,,B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), atliko UAB ,,A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), betonavimo darbus viso už 40 008,05 Eur sumą; 3. Atliktų darbų aktą Nr. 1 už 2015 m. birželio mėn., kuriame nurodyta, kad UAB ,,B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), atliko UAB ,,A.“ į. k. (duomenys neskelbtini), betonavimo darbus viso už 40 008,05 Eur sumą (1 t., b. l. 104–106).

Iš poėmio protokolo matyti, kad 2017 m. vasario 21 d. poėmio metu iš UAB „C“ adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 126–128) paimtos užsakovui UAB „B.“ išrašytos tiekėjo UAB „B.“ PVM sąskaitos faktūros, atsiskaitymo su šiomis bendrovėmis dokumentai, kiti apskaitos dokumentai (1 t., b. l. 129–190, t. 2, b. l. 1–15)., tarp jų: 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), Pažyma Nr. 1 už 2015 m. birželio mėn. apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, Atliktų darbų aktas Nr. 1 už 2015 m. birželio mėn., 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), Atliktų darbų aktas Nr. 1 už 2015 m. birželio mėn., Pažyma Nr. 1 už 2015 m. birželio mėn. apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, 2015 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), Atliktų darbų aktas Nr. 1 už 2015 m. birželio mėn., Pažyma Nr. 1 už 2015 m. birželio mėn. apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, 2015 m. rugsėjo 16 d. UAB ,,B.“ kasos pajamų orderio kvitas Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 8, 2015 m. spalio 27 d. UAB ,,B.“ kasos pajamų orderio kvitas Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 9, 2016 m. rugsėjo 16 d. UAB ,,B.“ kasos pajamų orderio kvitas Serija (duomenys neskelbtini) Nr. A150916 (t. 1, b. l. 188–190; t. 2, b. l. 1–15).

Iš juridinio asmens duomenų matyti, kad UAB „A.“ direktoriumi nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo A. S.. UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) išregistruota iš juridinių asmenų registro (3 t., b. l. 107–110).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. S. kaltė padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai: kitos kaltinamosios R. J. parodymai, įtariamojo R. T., įtariamosios L. K., liudytojos J. S., specialistės L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, patikrinimo aktas, sprendimas, kratos protokolas, poėmio protokolas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad A. S., veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su R. J. ir asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, apgaule UAB „A.“ naudai panaikino dalį turtinės prievolės – 23 481,05 Eur mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) už 2015 m. gegužės – birželio mėn. laikotarpį sumokėjimo, suklastojo tikrus dokumentus – UAB „A.“ 2015 m. gegužės, birželio mėnesių PVM deklaracijas, dėl ko buvo padaryta didelė materialinė žala, apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, t. y. veikdamas per UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę, nežinojusią apie vykdomą nusikalstamą veiką, iškreipė tikrąją UAB „A.“ ūkinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 metus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į panaikintos turtinės prievolės vertę, kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Teismo vertinimu, kaltinamosios R. J. kaltė padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamosios kaltę padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai: kito kaltinamojo A. S. parodymai, įtariamojo R. T., įtariamosios L. K., liudytojos J. S., specialistės L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, patikrinimo aktas, sprendimas, kratos protokolas, poėmio protokolas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad R. J., veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupėje su A. S. ir asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, apgaule UAB „A.“ naudai panaikino dalį turtinės prievolės – 23 481,05 Eur mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) už 2015 m. gegužės – birželio mėn. laikotarpį sumokėjimo, padėjo suklastoti tikrus dokumentus – UAB „A.“ 2015 m. gegužės, birželio mėnesių PVM deklaracijas, dėl ko buvo padaryta didelė materialinė žala, veikdama bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, ir asmeniu, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. baudžiamasis įsakymas, pagamino netikrus UAB „B.“ dokumentus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į panaikintos turtinės prievolės vertę, kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) du apysunkiai nusikaltimai ir vienas sunkus nusikaltimas, veikos baigtos), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė bendrininkų grupėje, BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas (4 t., 64–67), nusikalstamų veikų padarymo metu nebaustas administracine tvarka (4 t., b. l. 68–77), dirbantis (4 t., b. l. 61).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. S. už BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtinos įstatymo sankcijoje numatytos ir prokuroro siūlomos griežčiausios bausmės – laisvės atėmimai, kurių dydžiai nustatyti mažesni nei šios sankcijos vidurkis, skirtinas bausmes subendrinant bausmių apėmimo būdu (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. padarė nusikalstamas veikas neatliktos bausmės laikotarpiu, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje priimtas nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam A. S.. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad A. S. paleidžiamas 2013 m. gruodžio 30 d., lygtinai, 2013 m. lapkričio 7 d. duomenimis, neatlikus 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių ir 1 (vienos) dienos teismo paskirtos bausmės (4 t., b. l. 66).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. S. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.

BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam A. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Jis visiškai pripažįsta savo kaltę, gailisi dėl savo elgesio, valstybės biudžetui padaryta turtinė žala atlyginta. Be to, kaltinamasis dirba, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, nuo pirmų dienų įvertintas jo atkaklumas geriems darbo rezultatams ir darbštumas, kaip darbų vadovas pasižymi sugebėjimu visada laiku atlikti pavestas užduotis, operatyviai priimti sprendimus, susijusius su jam patikėtais darbais, kolektyvo darbo organizavimu, rūpinasi darbuotojų sveikata, pataria bei moko darbuotojus statybinio darbo subtilybių, nes pats yra aukšto lygio profesionalas savo darbo srityje, darbe pasižymi punktualumu, išskirtiniu darbštumu, atsakingumu jam patikėtuose darbuose, niekuomet neatsisako padėti, kai reikalinga pagalba, noriai pasilieka darbe viršvalandžius, tai darbuotojas, kuris yra įmonės „stuburas“, juo visuomet galima pasikliauti, jis niekuomet nėra pavedęs, jis yra vienas vertingiausių bendrovės darbuotojų, kaip žmogus yra jautrus darbuotojų atžvilgiu, teisingas, padeda kolegoms, stengiasi išspręsti problemą abiem pusėm priimtinu būdu, lengvai bendraujantis, pažįsta jį kaip dorą ir sąžiningą žmogų, jis yra kruopštus, pareigingas, imlus, labai darbštus darbų vadovas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus charakterizuojamas taip pat teigiamai, kaip išskirtinai darbštus, puikiai savo darbą išmanantis darbų vadovas, visuomet darbus atlieka kokybiškai, laiku bei atsakingai, rūpinasi įmonės gerove, neabejingas darbininkų poreikiams, iš jo visuomet sulaukia profesionalių patarimų ir pasiūlymų, jis doras, sąžiningas kolega, labai nuoširdus bei draugiškas žmogus, kuriuo pasitiki. Iš (duomenys neskelbtini) direktorės pažymos ir charakteristikos apie A. S. savanorystę matyti, kad A. S. yra savanoris, kurio darbai pilnai atitinka šių dienų savanorystės filosofiją, jo savanorystė jų globos namuose aktyviai tęsėsi eilę metų, šiuo metu ji taip pat nėra išblėsusi, reikalui esant, jie visada gali kreiptis pagalbos ir įsitikinusi, kad visada bus išgirsti. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad A. S. 2018-2019 metais dalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje kaip savanoris, jis neatlygintinai padėjo tvarkyti jų neįgaliųjų asociacijos inventorių, ruoštis kultūros, kitiems renginiams, atlikdamas šiuos darbus, pasižymėjo kaip darbštus, paslaugus savanoris. Iš A. S. (A. S. sutuoktinės) rašto matyti, kad jos vyras po pradėto baudžiamojo proceso iš esmės pakeitė gyvenimo būdą ir nuostatas. A. S. yra geras žmogus ir šeimoje, kartu užaugino du puikius sūnus, kuriais labai didžiuojasi. Pastaraisiais metais A. S. iš esmės pakeitė savo gyvenimo vertybes, atrado save savanorystėje. Kai gali, padeda sunkesnius fizinius darbus atlikti neįgaliųjų organizacijai prieš parodas, ar kitus jiems svarbius renginius. A. S. mielai bendrauja su vaikais, netekusiais tėvų globos, padėdamas atlikti smulkius einamuosius remonto darbus vaikų globos namuose, tuo pačiu mokina statybinio amato pradmenų vyresnius berniukus. Esant reikalui paveža vaikus į stovyklas, sporto varžybas. Kadangi A. S. pats labai mėgsta krepšinį, tad į varžybas vedasi ir vaikų globos namų auklėtinius. Pastaruoju metu yra smarkiai pašlijusi A. S. sveikata. Išgyvenimai dėl padarytos nusikalstamos veikos bei savo padarytų klaidų suvokimas labai pablogino jo (duomenys neskelbtini) būklę. A. S. gailisi savo neteisėtų veiksmų ir savo kaltę išperka savo sąžiningu darbu bei pagalba likimo nuskriaustiems asmenims. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. S. suprato padarytų veikų pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės. Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.) bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį, artimą maksimaliam (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, BK 71 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d.)). Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti A. S., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuojant įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį pinigine išraiška, MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis) taikytinas toks, kuris buvo nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 37,66 Eur.

Teismas, skirdamas bausmę R. J., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) vienas apysunkis nusikaltimas, vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas sunkus nusikaltimas, veikos baigtos), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė bendrininkų grupėje, BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – neteista (3 t., 179–180), nebausta administracine tvarka (3 t., b. l. 181), dirbanti (3 t., b. l. 174).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. J. už BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtinos įstatymo sankcijoje numatytos ir prokuroro siūlomos griežčiausios bausmės – laisvės atėmimai, kurių dydžiai nustatyti mažesni nei šios sankcijos vidurkis, skirtinas bausmes subendrinant bausmių apėmimo būdu (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1, 2 p.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji visiškai prisipažino padarius nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajai R. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Ji visiškai pripažįsta savo kaltę, gailisi dėl savo elgesio. Be to, kaltinamoji dirba, darbovietės administracijos charakterizuojama teigiamai, kaip gerai, sąžiningai ir laiku atliekanti savo tiesiogines pareigas, kaip žmogus yra jautrus darbuotojų atžvilgiu, nestokoja humoro jausmo, stengiasi išspręsti problemą abiem pusėm priimtinu būdu, nuolat tobulinasi kaip specialistas, t. y. nuolat dalyvauja įvairiuose kvalifikacijos tobulinimo seminaruose. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. J. suprato padarytų veikų pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės. Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajai skirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant ją visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.) bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį, lygų vidurkiui (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, BK 71 straipsnis, redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d.). Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti R. J., bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikaltimų darymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuojant įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį pinigine išraiška, MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis) taikytinas toks, kuris buvo nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 37,66 Eur.

Dėl kitų klausimų

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. vasario 21 d. 11.40 val. (4 t., b. l. 26–27) iki 2017 m. vasario 22 d. 16.32 val. (4 t., b. l. 51), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 52–54), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. J. buvo laikinai sulaikyta nuo 2017 m. vasario 21 d. 11.48 val. (3 t., b. l. 158) iki 2017 m. vasario 22 d. 19.45 val. (3 t., b. l. 166), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 167–169), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompiuterinė CD laikmena Nr. 1 prie mobilaus tyšio telefono 2017 m. balandžio 5 d. apžiūros protokolo, vokas, kuriame yra kompiuterinė CD laikmena Nr. 2 prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2017 m. kovo 1 d. protokolo, vokas, kuriame yra kompiuterinė CD laikmena Nr. 3 prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2018 m. sausio 18 d. protokolo, prisegti prie 4 tomo bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir A. S. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir A. S. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 8 punktu, A. S. paskirtos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (753,20 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332, Luminor Bank AB.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 21 d. 11.40 val. iki 2017 m. vasario 22 d. 16.32 val. (dvi dienas).

Kaltinamajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir R. J. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 8 punktu, R. J. paskirtos 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio (564,90 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332, Luminor Bank AB.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 21 d. 11.48 val. iki 2017 m. vasario 22 d. 19.45 val. (dvi dienas).

Kaltinamajai R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kompiuterinė CD laikmena Nr. 1 prie mobilaus tyšio telefono 2017 m. balandžio 5 d. apžiūros protokolo, voką, kuriame yra kompiuterinė CD laikmena Nr. 2 prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2017 m. kovo 1 d. protokolo, voką, kuriame yra kompiuterinė CD laikmena Nr. 3 prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2018 m. sausio 18 d. protokolo, prisegtus prie 4 tomo bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.