Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Kristinai Grikavičiūtei, Rolandai Bučmienei, Audronei Stulginskaitei – Puidienei, dalyvaujant prokurorams Danai Rutkauskaitei ir Dariui Jakučiui, nukentėjusioms N. M. ir E. J. bei jos atstovei advokatei Jurgitai Mačiulskienei, kaltinamųjų gynėjoms advokatėms Reginai Atkočaitienei ir Rasai Malinauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

LINAS BATAITIS, a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, Šimkų kaime, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) , Šakių rajone, teistas 1 kartą: 2012-07-19 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. 9 mėn. laisvės apribojimu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, uždrausti bendrauti su tam tikrais asmenimis, per 6 mėn. atlyginti turtinės žalos dalį – 150 Lt, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir

DONATAS ŽILINSKAS, a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , Šakių rajone, neteistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1dalyje ir BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. ir D. Ž. 2013 m. gruodžio 13 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Šakių rajone prie K. J. įmonei priklausančios parduotuvės, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, dėl alkoholio vartojimo kilus konfliktui su A. M., bendrais veiksmais, tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis nemažiau kaip 29 smūgius A. M. į įvairias kūno vietas ir padarė jam poodines kraujosruvas dešinėje ausyje, smilkinyje, kairės akies vokuose, skruoste – žande, ausyje, kaktoje, lūpose, odos nubrozdinimus dešinėje ausyje, muštines žaizdas kairės akies vokuose, antakyje, kaktoje, nosyje, viršutinėje lūpoje, viršutinių žandikaulių pirmų kandžių išnirimus, kraujosruvas dantenose, kraujosruvas pakaušio, smilkinių, viršugalvio, žandų, skruostų, kaktos, kairės akies vokų, nosies, lūpų minkštuose audiniuose, nosies kaulų, kairės akiduobės apatinės sienos lūžimus, poodines kraujosruvas kakle, krūtinėje, pilve, alkūnių sąnariuose, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, šlaunyje, dešiniame kelio sąnaryje, odos nubrozdinimus kairiame kelio sąnaryje, pilve, kraujosruvas krūtinės, juosmens, nugaros raumenyse, storųjų žarnų pasaite, kepenų plyšimą, kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 2-3-4-5-6-7-8, per kremzlines dalis 5-6-7, priekinėje pažastinėje linijoje – 9-10, dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje – 5-6-7, priekinėje pažastinėje linijoje – 3-4, 6-7-8-9-10 šonkaulių, krūtinkaulio lūžimus, ir šiais veiksmais sumušę A. M., kuris dėl sužalojimų prarado sąmonę ir gulėjo ant žemės negalėdamas pasipriešinti prieš jį atliekamiems veiksmams, D. Ž. sukursčius L. B. tyčia nužudyti A. M., tai yra pasiūlius pririšti A. M. greta prie stulpo iš žemės kyšančiame plastikiniame vamzdyje įverta metaline viela, L. B. suėmęs už drabužių, pavilko A. M. arčiau stulpo ir minėta viela apsuko, užveržė ir užpynė gulinčio ant nugaros A. M. kaklą, tuo padarė jam kaklo priekiniame paviršiuje atvirą priešmirtinę stranguliacinę vagą, skydinės kremzlės kairės pusės viršutinio rago dvigubą lūžimą, kraujosruvas kaklo, liežuvio šaknies raumenyse, puriuose audiniuose apie miego arterijas su veniniu vidaus organų pilnakraujiškumu, skystu tamsiu krauju, taškinėmis kraujosruvomis po plautine krūtinplėve, išoriniu širdies klosu, smulkiažidinine plaučių emfizema, dėl ko A. M. nuo mechaninės asfiksijos mirė, tai yra, tyčia nužudė bejėgiškos būklės A. M..

Kaltinamasis D. Ž. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų prisipažino kaltu, o kaltinamasis L. B. kaltu prisipažino iš dalies. Pasiūlius jiems duoti paaiškinimus dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamieji sutiko.

Kaltinamasis L. B. paaiškino kaltinime nurodytą dieną jis kartu su D. Ž. ir A. M., užsukę pas vietinius, jam nepažįstamus žmones, gėrė atsineštą „Šnekorių“ 7,5 promilių stiprumo alų. Iki įvykio A. M. nepažinojo, iš D.o žinojo, kad A. M. vadina „žveju“. Pas Poderius galėjo užtrukti apie porą valandų ir išėję laukan, išsiskyrė, A. M. nuvažiavo dviračiu, o jis su D. Ž. pro parduotuvę ėjo link namų. Tačiau netoli parduotuvės vėl susitiko A. M.. Prie parduotuvės toliau gėrė alų, ir praėjus pusvalandžiui jis nuėjo atokiau atlikti savo reikalus, šnekėjo telefonu, o A. M. šnekėjo su D. Ž.. Kai atėjo prie jų, rado D. Ž. gulintį prie parduotuvės konteinerio, šiukšlinės. Juos kelis kartus atskyręs vieną nuo kito, A. M. perspėjo, kad nelįstų prie D. Ž.. Tačiau A. M. jo neklausė, ir jam sudavė porą smūgių, nuo to viskas prasidėjo. Jis sudavė smūgius į veidą, pilvą, nugriuvus A. M. ant pievutės, gulintį abu su D. Ž. spardė ir mušė kumščiais į įvairias kūno vietas, veidą, krūtinę, pilvą. Po suduotų smūgių A. M. buvo gyvas, nes kvėpavo, nekalbėjo tik krenkštė, tarsi būtų gerklės uždegimas. D. Ž. parodė vielą vamzdyje, sakė pririšam, nes jeigu A. M. pabėgs, jiems bus prasčiau. Kadangi A. M. gulėjo, jis paėmęs už krūtinės bei drabužių, pastarąjį nuvilko iki stulpo ir paėmęs vielą, pasilenkęs vamzdį su viela, kuris lengvai pasilenkė, laidu vieną kartą apsuko aplink kaklą, bet neužveržė, vielą A. M. laisvai būtų galėjęs nusiimti. Paskui jis atsikėlė ir pririštam A. M. kelis kartus įspyrė D., kelis kartus jis įspyrė. Galėjo bendrai suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinamajame akte. Nuo nukentėjusiojo su Ž. atsitraukė kartu. Sutinka atlyginti laidojimo išlaidas, tačiau neturtinė žala per didelė, nes jis turto neturi, pajamos tik iš invalidumo.

D. Ž. teismui paaiškino, kad įvykio dieną su A. M. dirbo miške. Parvažiavo pas A. į namus, pavalgė ir abu važiavo į parduotuvę, kur susitiko L. B.. A. M. nuėjo į parduotuvę, nupirko alaus ir visi trys nuėjo pas P.. Išgėrė su šeimininku keletą butelių alaus, pažiūrėjo per televiziją „TV pagalba“ laidą ir visi išsiskirstė. Jis su Linu stabtelėjo prie parduotuvės buvo pradėję gerti alų, kai vėl pamatė A. M.. Konfliktas prasidėjo nuo to, kai L. B. ir A. M. susiginčijo kuris turi pabaigti alų. Kai nukentėjusysis gulėjo ant žemės, jis spyrė A. M. į pilvą, į šoną ir į galvą, jam buvo nesvarbu kur kliuvo. Spyrė gal kokius septynis kartus, o paskui dar su rankomis sudavė į įvairias kūno vietas. Daugiausiai į pilvą ir į galvą. Mušė apie pusvalandį. Galėjo bendrais veiksmais padaryti tiek sužalojimų, kiek nurodyta kaltinamajame akte. Nustojus mušti, nukentėjusysis nieko nesakė, nes jo nuomone buvo „išjungtas“, t.y. buvo šoko būsenoje, tačiau kvėpavo. Po to jis L. pasakė jog A. M. reikia pririšti, kad nepabėgtų. L. vienas nuvilko A. M. prie stulpo ir pririšo jį. Matė, kaip L. B. pririšo A. M. už kaklo, pastarasis jokių nei valingų, nei nevalingų veiksmų nedarė, jis gulėjo. Nesipriešino, nes buvo be sąmonės. Mano, kad jo elgesį lėmė apsvaigimas nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui. Įvykį ir savo veiksmus pilnai suvokia, supranta, kad negerai padarė. Praeityje jokių pykčių su M. nebuvo. Tikslo nužudyti A. M. neturėjo. Civiliniu ieškiniu prašomą atlyginti turtinę žalą virš 5000 Lt pripažįsta. Neturtinė žala 100 000 Lt jo nuomone yra per didelė. Dėl to ką padarė gailisi, suvokia, kad padarė nusikaltimą.

Be kaltinamųjų paaiškinimų duotų teisme, jų kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo įrodyta ir šiais teisme ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. J. teisme parodė, kad ji yra A. M. dukra. Įvykio rytą, apie 8 valandą jai paskambino pardavėja ir pasakė, kad jos tėtis rastas negyvas ir pakartas prie parduotuvės. Ji su vyru nuvažiavo į įvykio vietą ir informacija pasitvirtino, vaizdas buvo kraupus. Visai šeimai buvo didžiulė netektis. Pasitarusi su mama nusprendė, kad visus reikalus, tai yra laidotuves, kitas išlaidas su kapo priežiūra tvarkys ji. Todėl reiškia ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Praeityje jos tėtis konfliktų neturėjo. D. Ž. paslaugom jų šeima nuo senai naudojosi, padėdavo ūkio darbuose. Niekada nebūtų pagalvojusi, kad Ž. gali taip pasielgti. Būdavo ramus, mandagus. Jai buvo žinoma tik tai, kad D. Ž. su jos tėčiu A. M. įvykio dieną malkavo.

Nukentėjusioji N. M. parodė, kad ji yra A. M. žmona. 2013-12-13 ji pati suorganizavo talką, kvietė D. tėtį Ž. malkauti, jis negalėjo, todėl atsiuntė savo sūnų D.. D. su jos vyru išvažiavo ryte į mišką, o grįžo apie 15 valandą, pavalgė, D. išgėrė kavos, o kadangi namuose nebuvo alaus, ji davė po 10 Lt ir pasiūlė nuvažiuoti ir nusipirkti patiems. Atėjo naktis, jos vyras visada grįždavo namo, tačiau tą naktį negrįžo. Jai buvo nerimas, galvojo gal nuėjo pas D. nakvoti. Ryte paskambino kaimynė, paklausė, ar A. namie, atsakius jog ne, pasakė, jo jos vyras A. rastas prie parduotuvės nužudytas. Ji paskambino D. ir paklausė kas atsitiko, o šis jai pasakė, kad reiškia užuojautą. Po to į tą vietą nuvažiavo jos dukra, kuri pasakė, kad vaizdas buvo žiaurus. Jos vyras nebuvo konfliktiškas, į muštynes nesiveldavo. Kadangi jos sveikata prasta, ji visus turtinius klausimus pavedė spręsti savo dukrai E. J..

Liudytoja D. G. parodė, kad įvykio dieną ji dirbo parduotuvėje pardavėja. Tą dieną parduotuvėje lankėsi tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis A. M.. Ateidavo kiekvienas iš jų atskirai ir pirko 7,5 proc. stiprumo „Šnekorius“ alų. Baigusi darbą, apie 18 valandą einant į namus, girdėjo pas kaimynystėje gyvenančius Poderius bute išgėrinėjančių vyrų balsus, suprato, kad ten ir vyko išgertuvės. Apie 20 valandą girdėjo durų trinktelėjimą ir šurmulys aprimo. Ryte sužinojo, kad A. M. rastas prie parduotuvės negyvas.

Liudytojas V. P. teisme parodė, kad įvykio vakarą, laikotarpiu nuo 16.20 val. iki 19.30 jo namuose buvo nukentėjusysis A. M. ir kaltinamieji D. Ž. su L. B.. Jie visi keturi gėrė alų, bendravo įprastom kasdieninėm temom, kivirčų nebuvo. Žmonai paprašius baigti išgėrinėjimą, pirmieji išėjo L. su D.u, kuris jau buvo gerokai apgirtęs. Po kokių dviejų minučių išėjo ir A. M., pastarasis buvo mažiau girtas ir nuvažiavo dviračiu. Ryte iš kaimyno sužinojo, jog rastas A. M. negyvas. Jam nėra tekę girdėti, kad A. M. būtų su kuom nors susimušęs.

Liudytoja G. P. parodė, kad 2013-12-13 dienos popietę, atvažiavo A. M. dviračiu, atsivežė alaus, sėdo su jos vyru V.prie stalo gerti atsivežtą alų. Bešnekant virtuvėje, jos vyras pamatė ateinančius D. su L.. A. M. paprašius, ji įleido juos į butą, o pati nuėjo žiūrėti televizorių. Jie visi tarpusavyje kalbėjosi, tik L.s sėdėjo kepurę užsidėjęs ir tylėjo. Apie 19.20 val. ji paprašė vyrus skirstytis į namus. D. buvo labai piktas, o L. netoks piktas. Jos vyras išlydėjo D. ir L., o A. M. liko ir sakė jai, kad nenori eiti su jais. Kurį laiką dar pabuvo ir pasakęs „ai einu“ išėjo. Iš vyro sužinojo, kad A. M. sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. D. buvo labai girtas, griuvinėjo, todėl ji patarė Linui, kad skambintų Z. dėl parvežimo. Ji su vyru nuėjo į kambarį ir dar ilgai girdėjo lojant šunį. A. M. tą vakarą buvo ramus, anekdotus pasakojo, nepriekabiavo, nepriekaištavo niekam. Gėrė 7.5 proc. stiprumo alų, M. vieną atsinešė, D. atsinešė du butelius, o paskui dar keturis parsinešė, tie buteliai buvo 1 litro talpos.

Liudytoja A. M. parodė, kad įvykio vakarą apie 20 valandą ji ėjo į malkinę parsinešti malkų ir nuo parduotuvės pusės maždaug 50 metrų atstumu ji išgirdo sklindantį balsą „k..( necenzūrinis žodis), aš tave užmušiu“. Jai atrodė, kad balsas agresyvus, todėl ji pasakė „vyrai, ar jau kviesti policiją“ ir jai atsakė, kad čia „žvejas“ yra, ji suprato kad yra A. M.. Tačiau tai nebuvo A. M. balsas. Kuris iš kaltinamųjų kalbėjo, ji negali pasakyti. Ryte iš kaimynės sužinojo, kad rastas negyvas A. M..

Liudytojas A. B. parodė, kad ryte, apie 8 valandą atvežė žmoną į darbą ir pamatė prie parduotuvės dviratį, o po to gulintį žmogų, kurio veidas buvo neatpažįstamas. Iš karto atvažiavo D. Ž. su J.Z. M. ir D. Ž. iš karto net gerai nepasižiūrėjęs pasakė, kad čia ,,žvejys". D. Ž. atvažiavo ieškoti telefono dangelio, bet rimtai neieškojo, pasidairė tik, suprato, matyt, kas per situacija yra ir jie tuoj išvažiavo. Jis su žmona paskambino policijai. Jokių įrankių šalia nebuvo, A. M. ant kaklo buvo trosiukas, kuris buvo apsuktas ir sumazgytas. Vienas galas buvo nukentėjusiajam užsuktas ant kaklo, o kitas galas buvo iš vamzdžio išlindęs, vamzdis buvo pakilęs virš žemės. Trosas buvo arti kaklo, grynai aplink kaklą. Ta viela buvo aptempta, prigludusi prie odos. A. M. gulėjo ant nugaros, rankos išskėstos į šonus, pilvo sritis nuoga, matėsi, kad žmogus patrauktas, nes visi drabužiai pasikėlę, jis vilktas prie stulpo, prie to laido. Tuo metu lauke buvo pašalę, kokie 4 laipsniai šalčio.

Liudytoja J. A. sutikusi duoti parodymus teisme, parodė, kad kaltinamasis D. Ž. yra jos brolis, o L. B. pastaruoju metu gyveno su ja. Įvykio dieną L. B. buvo parduotuvėje maisto nupirkti ir grįžo visas kruvinas. Jai paklausus, Linas atsakė, kad žmogui dantis išmušė, o kokiam žmogui nesakė. D. parėjęs nieko nepasakojo. Kriminalistai atvykę rado paslėptus malkinėje kruvinus drabužius.

Liudytojas J. Z. M. parodė, kad iš vakaro ėjo laida TV pagalba, kurią norėjo D. Ž. pamatyti, jis jam paskambino ir suprato, jog D. girtas. D, prašė jį parvežti namo, bet jis nesutiko. Ryte nuėjęs į vasarinę rado gulintį D., kuris paaiškino nežinąs, kaip čia atsidūrė. Jis ėmė bartis, o D.s jam pasakė, kad pametė telefono dangtelį, be to turi eiti pas M. dirbti. Prieš aštuonias, vežė D. pas M., ir kartu žiūrėjo ar nėra ant kelio nukritęs telefono dangtelis. D. prisipažinus, kad prie parduotuvės gėrė, važiavo iki parduotuvės. Atvažiavus, pamatė stovintį B., netoliese stovėjo M. dviratis, ant žemės gulėjo žmogus. Jis net nepamatė kada D. išlipo iš mašinos, tik išgirdo pastarąjį rėkaujant ,,žvejys", „M.“, ar D. buvo priėjęs prie M. nepastebėjo. D. Ž. tą dieną buvo nekalbus, klausė kas čia buvo, jis tylėjo ir nieko jam nepasakė. Važiuojant klausė kas čia buvo, tai jis pasakė, kad gėrė ir dar K. buvo. D. jam padėdavo ūkio darbuose. Jo charakteris nekonfliktiškas, paslaugus.

Liudytoja A. M. parodė, kad ji kaip specialistė apžiūrėjo įvykio vietą, rinko įrodymus ir juos fiksavo. Netoli parduotuvės pastato ant įšalusios žemės rado gulintį vyriškos lyties lavoną, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M.. Lavonas gulėjo ant nugaros, rankos buvo ištiestos į šonus, kojos radimo metu, buvo viena ant kitos. Viršutinės dalies drabužiai buvo pasmaukti į viršų. Lavonas už kaklo buvo pririštas prie iš po žemės išlindusio plastmasinio vamzdžio ištrauktos metalinės vielos. Vamzdis buvo palenktas link lavono ir ta viela buvo užrišta ant kaklo, ji ėjo per smakrą. Viela buvo nesurišta, o užmazgyta ir užsukta. Lavono rūbai viršutinė dalis buvo kruvini, matėsi labai sužalota galva. Kiek toliau link įvažiavimo į kiemą matėsi intensyvi sušalusio kraujo bala. Nuo tos vietos matėsi galimos tiškimo žymės ant sušalusio grunto. Kiek toliau, prie kito pastato, rado vyrišką dviratį, šalia buvo numestas plastmasinis butelis alaus, dar vienas alaus butelis buvo rastas kiek toliau nuo dviračio, šalia šiukšlių konteinerio. Ant vieno iš butelių, rado galimai kraujo dėmelę.

Liudytojas V. B. parodė, kad jis atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje ir dalyvavo apžiūrint įvykio vietą. Nuvykus į įvykio vietą matė, kad lavonas gulėjo ant nugaros, kaklas buvo apvyniotas viela, kurios galas vedė į polietileninį vamzdį, o vamzdis kyšojo iš žemės. Daugiau kraujo buvo ne šalia lavono, o šiek tiek toliau nuo jo. Lavonas galimai buvo atvilktas ir pririštas viela. Kraujo dėmių daugiau matėsi lik keliuko. Vamzdžio plastmasė buvo palenkta nuo vielos įtempimo. Norint vamzdį palenkti nereikia labai didelės jėgos. Apklausinėjant L. B. su D. Ž. jie iš karto prisipažino, kad girtavo, o paskui pasakė, kad kilo konfliktas. Dėl dalyvavimo konflikte prisipažino, tik sakė, kad jie niekuo dėti, kad pats nukentėjusysis juos puolė, o jie tik gynėsi. Apklausinėjamas liudytoju J. Z. M. apie D. Ž. minėtą „K.“ nieko nesakė.

Apklaustas ekspertas A. J. teisme parodė, kad duotas ikiteisminio tyrimo metu išvadas tvirtina. Papildomai nurodė, kad tiriamojo sužalojimai kakle, t.y. stranguliacinė vaga ir visi kiti iš to išplaukiantys sužalojimai sukėlė mirtį, tą patvirtino tiek makroskopinio, tiek mikroskopinio tyrimo duomenys. Kaip matyti iš įvykio vietoje darytų fotografijų, smaugvirvės, kuri padaryta iš vielos, laisvasis galas buvo ne vieną kartą užsuktas, todėl, manyti, kad tai buvo atsitiktinis veiksmas tikrai negalima. Tai buvo tikslinis veiksmas ir stranguliacinė vaga buvo atvira kaklo priekiniame paviršiuje, pereinanti į smakro kairiąją pusę. Esant mechaninei asfiksijai, mirtis įvyksta tada, kai suspaudžiamas kaklas, miego arterijos, tada kraujas nepatenka į galvos smegenis ir dėl to įvyksta mirtis. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad stranguliacinė vaga atvira kaklo priekiniame paviršiuje daugiau kairėje pusėje ir rasti pokyčiai. Mikroskopinio ir makroskopinio tyrimo metu kraujosruvos apie miego arteriją. Kad kaklas buvo užveržtas parodo tai, kad liežuvio šaknyje buvo skersų juostų pavidalo kraujosruvos. Tai įrodo, jog buvo veikiama mechaniškai į šią sritį. Taip pat ir asfiksijos požymiai, t.y., taškinės kraujosruvos po plautine krūtinplėve, išorinio širdies ploto, taip pat, veninis vidaus organų pilnakraujiškumas, pokyčiai plaučiuose. Tokie požymiai įrodo, jog mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos. Po visų sužalojimų, t.y. šonkaulių lūžių ir kitų, labai abejotina, kad žmogus savarankiškai galėjo laisvai judėti ar atlikti kokius nors veiksmus. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagrinde visi sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam gulimoje padėtyje, kadangi šonkaulių lūžimai lokalizuojasi priekiniuose paviršiuose, tiek kairėje, tiek dešinėje, tiek krūtinkaulyje. Taip pat, buvo rasti sužalojimai nugariniuose paviršiuose, t.y. ties mentėmis, ties stuburu, o tai reiškia, jog buvo veikta iš viršaus žemyn. Reikėtų pabrėžti, kad buvo suduoti smūgiai į veidą ir galvos sritį, buvo išnirę viršutinių žandikaulių dantis, kuris buvo rastas skrandyje. Tai reiškia, jog buvo padaryti sužalojimai krūtinėje, nosyje, vyko kraujavimas ir tuo metu asmuo buvo sąmoningas, nes vyko rijimas. Kitu atveju, jeigu jis būtų netekęs sąmonės, būtų įvykęs kraujo patekimas į plaučius, o kitaip sakant, jis būtų užspringęs krauju. Šiuo atveju, kraujo buvo rasta stemplėje, skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje. Tai reiškia, kad praėjo tam tikras laikas, kol jis buvo mušamas, kraujavo ir rijo tą kraują. Sužalojimai iki pasmaugimo buvo kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau taip sumuštą žmogų galima vadinti kaip bejėgiškos būklės, kadangi tai yra masyvūs sužalojimai. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis galėjo būti mušamas ir po pririšimo. Jeigu nukentėjusysis būdamas pririštas būtų daręs kokius nors judesius, tai būtų buvę kokie nors nubrozdinimai, likę nuo smaugvirvės, nes ji būna persislinkusi, bet šiuo atveju tokių požymių nebuvo rasta. Blaškymosi ir paties pasismaugimo požymių nebuvo rasta, nes priešingu atveju stranguliacinė vaga būtų kitokio pobūdžio. Atliekant tyrimą buvo rasti pokyčiai raumenyse, tai yra tam tikras baltųjų kraujo kūnelių išsiskyrimas, kuris atsiranda praėjus kelioms valandoms. Šiuo atveju nežinojo kokia gali būti žmogaus reakcija, tai vidutinis laikas galėjo būti 3-4 valandos. Reikia manyti, kad sužalojimai krūtinėje ir kitose vietose, galėjo būti padaryti minėtame intervale. O tos 3-4 valandos nurodo sužalojimų padarymo laiką, o ne stranguliacijos laiką.

Kaltinamųjų kaltė įrodoma ir byloje surinkta bei teisme ištirta rašytine medžiaga:

2013-12-14 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, jog A. M. lavonas rastas prie K. J. įmonei priklausančios parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniūnija, Šakių rajonas, gulintis ant nugaros su smurto žymėmis, lavono kaklas apsuktas viela, išeinančia iš palenkto plastikinio vamzdžio, įkasto į žemę. Netoliese rastas A. M. dviratis, du tušti plastikiniai buteliai nuo alaus (1 t., b.l. 4-24).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad įtariamasis L. B. parodė įvykio vietą, parodė, kur kartu su nukentėjusiuoju susitiko, konflikto vietą, kur užgriuvo ant A. M. ir rankomis daužė pastarąjį į galvos sritį. Parodė, kaip vilko A. M. link stulpo, palenkė plastikinį vamzdį, paaiškino, kad jame buvo viela keliu prispaudęs plastikinį vamzdį rankomis apvyniojo A. M. kaklą viela ir paliko (2 t., b.l. 119-130).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad įtariamasis D. Ž. parodė įvykio vietą, kur nukentėjusysis pasistatė dviratį ir kur kartu visi trys gėrė butelį alaus, kilus konfliktui kur mušė nukentėjusįjį. Parodė, kaip L. B. „gargaliuojantį“ A. M. paėmęs už drabužių nuvilko iki stulpo , paaiškino kaip palenkė plastikinį vamzdį žemyn ir viela aprišo kaklą, nurodė vietą kur jis tuo metu stovėjo (3 t., b.l. 95-108).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 205/13(10) nurodoma, kad A. M. mirtis įvyko nuo mechaninės asfikcijos, suspaudus kaklą kilpa, į tai nurodo atvira kaklo priekiniame paviršiuje priešmirtinė stranguliacinė vaga, skydinės kremzlės kairės pusės viršutinio rago dvigubas lūžimas, kraujosruvos kaklo, liežuvio šaknies raumenyse, puriuose audiniuose apie miego arterijas, veninis vidaus organų pilnakraujiškumas, skystas tamsus kraujas, taškinės kraujosruvos po plautine krūtinplėve, išoriniu širdies klodu, plaučių smulkiažidininė emfizema. Priešmirtinės stranguliacinės vagos pobūdį patvirtina ir mikroskopinio tyrimo duomenys. Lavone rasti sužalojimai: 1) atvira kaklo priekiniame paviršiuje priešmirtinė stranguliacinė vaga kakle, skydinės kremzlės kairės pusės viršutinio rago dvigubas lūžimas, kraujosruvos kaklo, liežuvio šaknies raumenyse, puriuose audiniuose apie miego arterijas su veniniu vidaus organų pilnakraujiškumu, skystu tamsiu krauju, taškinėmis kraujosruvomis po plautine krūtinplėve, išoriniu širdies klodu, smulkiažidinine plaučių emfizema, kurie padaryti, įvertinus stranguliacinės vagos išsidėstymą, pobūdį padaryti smaugvirve, kurios mazgas turėjo būti kaklo – veido priekiniame paviršiuje, veikiant kaklą, nukentėjusiajam esant gulimoje ar beveik gulimoje padėtyje ant nugaros, neatmetama, kad smaugvirve galėjo būti pateikta tyrimui viela; 2) poodinės kraujosruvos dešinėje ausyje, smilkinyje, kairės akies vokuose, skruoste – žande, ausyje, kaktoje, lūpose, odos nubrozdinimai dešinėje ausyje, muštinės žaizdos kairės akies vokuose, antakyje, kaktoje, nosyje, viršutinėje lūpoje, viršutinių žandikaulių pirmų kandžių išnirimai, kraujosruvos dantenose, kraujosruvos pakaušio, smilkinių viršugalvio, žandų, skruostų, kaktos, kairės akies vokų, nosies, lūpų minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų, kairės akiduobės apatinės sienos lūžimai, poodinės kraujosruvos kakle, krūtinėje, pilve, alkūnių sąnariuose, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, šlaunyje, dešiniame kelio sąnaryje, odos nubrozdinimai kairiame kalio sąnaryje, pilve, kraujosruvos krūtinės, juosmens, nugaros raumenyse, storųjų žarnų pasaite, kepenų plyšimas, kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 2-3-4-5-6-7-8, per kremzlines dalis 5-6-7, priekinėje pažastinėje linijoje – 9-10, dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje – 5-6-7, priekinėje pažastinėje linijoje – 9-10, dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje – 5-6-7, priekinėje pažastinėje linijoje – 3-4, 6-7-8-9-10 šonkaulių, krūtinkaulio kaulo lūžimai, padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio nurodyti kategoriškai nėra galimybės, tai galėjo būti rankos, batais apautos kojos, keliai, kitos rankų ar kojų sritys, kokie tai aplinkos daiktai ar pagrindas ir pan., mažiausia 29 smūgiais ar trauminiais poveikiais, nekentėjusiajam esant įvairiose padėtyse – daugiausia smūgių suduota ir veikta kūnui esant gulimoje padėtyje ant nugaros, į ką nurodo kraujosruvos menčių, nugaros raumenyse, galimai juosmenyje; tam neprieštarauja ir kraujo tiškimų, nubėgimo ruožų nebuvimas rūbų priekiniuose paviršiuose, ant batų priekinių paviršių; sužalojimai, tikėtina, galėjo būti padaryti kelių val. (3-4 val.) intervale iki stranguliacijos, kuri sukėlė mirtį, į tai nurodo kraujosruvų šviežias pobūdis, kraujo radimas kvėpavimo takuose, stemplės spindyje, 12-ėje žarnoje, danties (kairio viršutinio žandikaulio išnarinto 1 kandžio) radimas skrandyje; nurodyti sužalojimai gyvam asmeniui kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl daugybinių šonkaulių, krūtinkaulio lūžimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.; 3) pomirtinis kaktos dešinės pusės, smilkinio priekinės dalies, žando, lūpų dešinio kampo, skruosto, nosies krašto, akies vokų, nosies šaknies odos – poodžio- dalies raumenų defektas padarytas kokių tai gyvūnų po mirties, tam neprieštarauja sužalojimo pobūdis, nebuvimas kokių nors intarpų, apnašų, sutepimų žaizdoje ir jos aplinkoje. A. M. lavono kraujyje rasta 2,34 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 2,87 promilės etilo alkoholio ir tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Įvertinus sužalojimų pobūdį galvoje, veide, pilve, rankose, galima teigti, kad po tokių sužalojimų padarymo asmuo gali būti pilnai sąmoningas, aktyvus; po daugybinių šonkaulių, krūtinkaulio lūžimų, mažai tikėtina, kad asmuo galėjo būti pilnai aktyvus, gintis ir pan. (1 t., b.l. 29-37).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 461/13(10) nurodoma, kad 2013-12-16 atlikus įtariamojo D. Ž. medicininę apžiūrą, jo kūne sužalojimų nerasta (1 t., b.l. 39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 460/13(10) nurodoma, kad 2013-12-16 atlikus įtariamojo L. B. medicininę apžiūrą, L. B. nustatyti: odos nubrozdinimai dešinės rankos 2-3-4-5 pirštų, pirštikaulių-delnakaulių sąnarių projekcijose, kairės rankos 4 delnakaulio – pirštikaulio sąnario projekcijoje, plaštakoje, dešinės alkūnės sąnaryje, dilbyje su poodine kraujosruva mažiausiai šešiais smūgiais ar trauminiais poveikiais ir didesnė tikimybė, kad sužalojimai plaštakų nugariniuose paviršiuose galėjo būti padaryti suduodant smūgius ir mažiau tikėtina, kad jie gavosi dengiantis nuo smūgių. Odos nubrozdinimas alkūnės srityje būdingesnis griuvimui, sužalojimai dilbyje galėjo gautis tiek griūnant, tiek dengiantis nuo smūgio; L. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 41).

Kratos protokolu nustatyta, kad 2013-12-14 atlikus kratą J. A. gyvenamajame name ir pagalbinėse patalpose, kratos metu malkinėje buvo rastas krepšys su medžiaginiu džemperiu, džinsinės kelnės ir margas megztukas( t.1.b.l. 43-44). Atlikus šių daiktų apžiūrą nustatytos intensyvios raudonos spalvos panašios į kraują dėmės ( t.1.b.l. 47-51). Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad iš D. Ž. buvo paimti pilkos spalvos bliuzonas, juodos spalvos džinsinės kelnės, sportinis megztukas su užtrauktuku, striukė be rankovių, marškiniai ir žieminiai batai( t.1.b.l. 53). Atlikta D. Ž. rūbų ir avalynės apžiūra, kuri fiksuota protokole ( t.1.b.l. 54-60). Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad iš D. Ž. buvo paimta pilkos spalvos striukė, ant kurios matosi raudonos spalvos dėmės panašios į kraują ( t.1.b.l. 61-66). Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokoluose užfiksuota, kad buvo paimta lyginamajam tyrimui L. B. ir D. Ž. panagių turinys( t.1.b.l. 67-68). Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo paimti ir nukentėjusiojo rūbai bei avalynė ištyrimui ( t.1.b.l. 69-80). Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad iš L. B. buvo paimta avalynė, kuri apžiūrėta ( t.1.b.l. 81-86). Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole fiksuota jog buvo paimti lyginamajam tyrimui D. Ž. ir L. B. pirštų pėdsakų pavyzdžiai lyginamajam tyrimui ( t.1.b.l. 127-128). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3609 (13), 11-1209 (14), 11-1210 (14) nurodoma, kad ant tirti pateiktų A. M. striukės, sportinių kelnių, bliuzono, flanelinių marškinių Nr. 2 rasta mėlynos, mėlynos – baltos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su L. B. džinsinių kelnių pluoštais; ant tirti pateiktų A. M. drabužių rasta pavienių ir gumulėliuose rusvai oranžinės, pilkšvai geltonos, žaliai juodos, baltos spalvos akrilinių pluoštų, kurie yra vienodi su L. B. megztinio atitinkamais pluoštais; ant tirti pateiktų A. M. striukės ir sportinių kelnių rasta raudonai purpurinės spalvos poliesterinių pluoštų, kurie yra vienodi su D. Ž. batų pamušalo pluoštais, ant sportinių kelnių rastas rudos spalvos poliesterinių pluoštų gumulėlis, kurio pluoštai yra vienodas su D. Ž. batų raištelio pluoštais; ant tirti pateiktų A. M. sportinių kelnių rasta porolono mikrodalelių, kurios yra vienodos su tirti pateiktų D. Ž. batų atitinkamu porolonu, ant flanelinių marškinių Nr. 2 rasta plastiko mikrodalelių, kurios yra vienodos su D. Ž. batų padų atitinkamu plastiku; ant tirti pateiktų L. B. megztinio, džinsinių kelnių ir D. Ž. batų rasta mėlynai žalios ir žalsvai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su A. M. sportinių kelnių trikotažo paviršiaus ir pagrindo pluoštais; ant tirti pateiktų L. B. megztinio, džinsinių kelnių ir D. Ž. dešinio bato rasta tamsiai mėlynos spalvos poliesterinių pluoštų, kurie yra vienodi su A. M. bliuzono trikotažo atitinkamais pluoštais; ant tirti pateiktų L. B. megztinio, džinsinių kelnių ir D. Ž. batų rasta margų (tamsiai rudos, pilkai rodos, rudai pilkos, juodos, pilkos, baltos spalvų įvairūs deriniai) poliesterinių pluoštų, kurie yra vienodi su A. M. dviejų flanelinių marškinių audeklų paviršiaus ir pagrindo pluoštais; ant tirti pateiktų A. M. bliuzono ir L. B. megztinio yra vienodų pašalinių dalelių – žaliosios samanos – Sidabrinės brijos (Bryum argenteum Hedw.) šakelių; tirti pateikti A. M. drabužiai kontaktavo su tirti pateiktais L. B. drabužiais; tirti pateikti A. M. drabužiai kontaktavo su tirti pateiktais D. Ž. batais, ant tirti pateiktų A. M. drabužių yra pavienių šuns, katės akuotinių plaukų (1 t., b.l. 90-105).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 108/14(01) nurodoma, kad atlikus DNR tyrimą ant L. B. džinsinių kelnių, D. Ž. striukės, džinsinių kelnių, batų rastas A. M. kraujas su 99,9999999999999996% tikimybe; nuoplovoje nuo plastikinio alaus butelio, rasto prie šiukšlių konteinerio, L. B. rankų nagų nuokarpų fragmentuose su panagių turiniu nustatyti mišrūs DNR profiliai, kuriuose galima išskirti dominuojantį L. B. DNR profilį su 99,9999999999999992% tikimybe ir A. M. DNR priemaiša su 99,9999999999999996% tikimybe; ant L. B. megztinio rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą nustatytas mišrus DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį A. M. DNR profilį su 99,9999999999999996% tikimybe ir L. B. DNR priemaiša su 99,9999999999999992% tikimybe; D. Ž. rankų nagų nuokarpų fragmentuose su panagių turiniu žmogaus kraujo nerasta, atlikus DNR tyrimą nustatytas mišrus DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį D. Ž. DNR profilį su 99,9999999999999995% tikimybe ir A. M. DNR priemaiša su 99,9999999999999996% tikimybe; ant vielos rasti žmogaus kraujo pėdsakai, atlikus DNR tyrimą nustatytas mišrus DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį A. M. DNR profilį su 99,9999999999999996% tikimybe su nežymia priemaiša, kuri nepriklauso L. B., D. Ž. (1 t., b.l. 110-126).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-13/2014 nurodoma, kad L. B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2013-12-13, lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus, L. B. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, dėl kurių jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl psichikos būklės gali būti apklausiamas, duoti teisingus parodymus, gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdyje bei atlikti bausmę, L. B. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (2 t., b.l. 35-37).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-13/2014 nurodoma, kad D. Ž. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2013-12-13, lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus, D. Ž. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, dėl kurių jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl psichikos būklės gali būti apklausiamas, duoti teisingus parodymus, gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdyje bei atlikti bausmę, D. Ž. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (3 t., b. l. 17-19).

Surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamieji bendrais smurtiniais veiksmais tyčia nužudė A. M., kuris dėl kaltinamųjų pavartoto smurto buvo bejėgiškos būklės.

Atsakomybė pagal BK 129 straipsnį už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tik esant tyčinei kaltei, tai yra tada, kai kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti (tiesioginė tyčia), arba nors ir nenorėjo atimti gyvybės, bet numatęs tokių padarinių kilimą, sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Teismų praktikoje apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamieji veikė tyčia, suvokė savo veiksmų esmę, siekė nusikalstamų pasekmių ir jas sukėlė. Nustatyta, kad kaltinamieji D. Ž. ir L. B., veikdami kartu, rankomis ir kojomis tyčia sudavė nukentėjusiajam A. M. ne mažiau kaip 29 smūgius į įvairias gyvybiškai svarbias kūno vietas- krūtinę, galvą, pilvą ir matydami jog nukentėjusysis po pavartoto smurto yra be sąmonės, D. Ž. pasiūlius pririšti viela, L. B. nutempė A. M. iki stulpo ir palenkęs plastikinį vamzdį viela apsuko nukentėjusiojo kaklą. Specialisto išvada Nr. M658/06 (02) nustatyta, kad A. M. mirtis įvyko nuo mechaninės asfikcijos, suspaudus kaklą kilpa, o tuo tarpu jam kietais bukais daiktais ne mažiau kaip 29 poveikių pasėkoje padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai apie nusikaltimo padarymo vietą, laiką, panaudoto fizinio smurto pobūdį pilnai atitinka ir vieni kitiems neprieštarauja. L. B. ir D. Ž. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie iš esmės nesikeitė ir teisminio nagrinėjimo metu, buvo patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu ir iš esmės sutapo dėl esminių momentų, tai yra dėl nusikaltimo vietos, vartoto smurto ir A. M. vilkimo iki stulpo, bei vielos apsukimo aplink nukentėjusiojo kaklą. Kaltinamieji smurtą naudojo dėl menkavertės priežasties. Nustatyta, kad nukentėjusysis ir kaltinamieji įvykio vakarą vartojo alkoholinius gėrimus- 7,5 proc. stiprumo alų. Kaltinamasis D. Ž. teisme parodė, kad kilus tarp L. B. ir A. M. konfliktui, kuris turi pabaigti išgerti alų, jis kartu su L. B. sudavė smūgius A. M. į įvairias kūno vietas. Kaltinamasis L. B. teigė, kad konfliktą pradėjo A. M., nes sudavė smūgius D. Ž., o jis suduodamas smūgius siekė apginti D. Ž.. Kaltinamasis D. Ž. nurodė, kad galėjo kilti konfliktas dėl to, kad A. M. sudavė jam smūgius, nuo ko jis nugriuvo. Tačiau pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, sutiko, kad konfliktas vis tik prasidėjo ne dėl A. M. smūgių, ar cigarečių, o dėl alkoholio, nes A. M. su L. B. nesutarė, kuriam reikia užbaigti gerti. Abu kaltinamieji po įvykio praėjus trims dienoms buvo apžiūrėti teismo medicinos specialisto ir jokių sužalojimų D. Ž. kūne nerado, o L. B. rasti sužalojimai rankose eksperto A. J. teigimu labiau tikėtina galėjo būti padaryti suduodant smūgius, nei padaryti ginantis nuo smūgių. Tuo tarpu nukentėjusiojo A. M. plaštakoje ir dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje padaryti sužalojimai vertintini kaip padaryti dengiantis, ginantis nuo smūgių. Šie įrodymai teismui leidžia daryti kategorišką išvadą, kad konfliktas kilo dėl mažareikšmės dingsties- nesutarus kam reikia užbaigti išgerti turėtus alkoholinius gėrimus. D. Ž. pripažino spyręs kojomis gulinčiam A. M. ne mažiau septynis kartus į įvairias kūno vietas, nekreipdamas dėmesio kur kliuvo, bei sudavė kumščiu į galvą ir pilvą. L. B. teisme taip pat patvirtino, kad A. M. mušė kumščiu į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvą, krūtinę ir pilvą. Abu kaltinamieji teigė, jog galėjo suduoti tiek smūgių kiek nurodoma kaltinamajame akte. Teisme apklausti liudytojai nurodė, kad A. M. nebuvo konfliktiškas žmogus. G. P. patvirtino, kad įvykio vakarą A. M. vengė kartu išeiti iš pastarųjų namų, kartu su D. Ž. ir L. B.. D. Ž. jos teigimu tą vakarą buvo piktas. Liudytoja A. M. teisme patvirtino jog apie 20 valandą ji išgirdo agresyviai nusiteikusio vyro balsą „ k... ( necenzūrinis žodis) aš tave užmušiu“. Jai pagrasinus iškviesti policiją, tas pats balsas pasakė, kad čia yra „žvejas“ ir ji tuo metu supratusi, kad kalba apie A. M., nors tai nebuvo pastarojo balsas. Liudytoja teigė girdėjusi agresyviai nusiteikusio vieno iš kaltinamųjų balsą, tačiau neįsidėmėjo ir negali pasakyti kurio. Nesant jokių objektyvių duomenų, kad A. M. pradėjo konfliktą, naudojo smurtą kaltinamųjų atžvilgiu, ši kaltinamųjų versija atmestina ir pripažintina, kaip siekis pateisinti savo veiksmus dėl smurto panaudojimo A. M. atžvilgiu ir jo nužudymo. Nustatyta, kad abu kaltinamieji bendrais veiksmais, tyčia naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, suvokė, kad tokie jų veiksmai yra nusikalstami, kad sukelia nukentėjusiajam fizinį skausmą, kančias ir tokių pasekmių siekė, norėjo bei jas sukėlė. Vartojant smurtą juos tenkino bet kokios pasekmės, pasekmių atžvilgiu buvo abejingi taigi teismo vertinimu tuo metu jie veikė netiesiogine tyčia.

Byloje nustatyta ir tai, kad nuo pavartoto kaltinamųjų smurto, nukentėjusiojo A. M. būklė tapo bejėgiška. Tai įrodo L. B. teiginiai, kad po suduotų smūgių A. M. gulėjo ant žemės, kvėpavo tačiau nieko nekalbėjo, tik krenkštė, tarsi būtų gerklės uždegimas. D. Ž. teigė, kai apie pusvalandį mušę A. M. nustojo, nukentėjusysis nieko nesakė, nes jo nuomone buvo „išjungtas“, t.y. buvo šoko būsenoje, tačiau kvėpavo. Teisme apklaustas ekspertas A. J. nurodė, kad po visų sužalojimų, t.y. šonkaulių, krūtinkaulio lūžių, vidaus organų sumušimo labai abejotina, kad žmogus savarankiškai galėjo laisvai judėti, gintis ar atlikti kokius nors veiksmus. Tai neabejotinai patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad būtent po pavartoto smurto, padarytų sužalojimų visumos, A. M. prarado sąmonę ir gulėjo ant žemės negalėdamas pasipriešinti prieš jį atliekamiems veiksmams.

BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas inkriminuojamas tais atvejais, kai nužudomas nukentėjusysis, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo jau po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės. Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, jie abu suvokė, kad po smurto panaudojimo A. M. būklė yra bejėgiška, jis negali jiems pasipriešinti ir tada D. Ž. pasakius, kad reikia A. M. pririšti prie stulpo, L. B. žeme pavilko A. M. arčiau plastikinio vamzdžio, palenkė vamzdį, ištraukė vielą ir nedvejodamas ja apsuko, užveržė ir užpynė gulinčio ant nugaros A. M. kaklą. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad A. M. mirtis įvyko nuo mechaninės asfikcijos, suspaudus kaklą kilpa ( b.l. 29-37, t.1). Ekspertas A. J. teisme patvirtino, kad nukentėjusiojo kaklas buvo mechaniškai užveržtas, tai rodo rastos liežuvio šaknyje skersų juostų pavidalo kraujosruvos. Atliekant teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę, L. B. ekspertei nurodė, kad po suduotų smūgių A. M. Donatas pasiūlė jam: (citata) „ padarom, kad geriau mirtų, nes mums blogiau bus, bus problemų“ ( t.2, b.l. 36). Teismo posėdžio metu L. B. į klausimą nurodė, kad negali atsakyti dėl ko rišo vielą būtent ant kaklo. Šie duomenys leidžia daryti kategorišką išvadą, kad D. Ž. betarpiškai būdamas įvykio vietoje ir matydamas L. B. sukant bei rišant vielą ant nukentėjusiojo kaklo, konkliudentiniais veiksmais pritarė tokiam L. B. veikimui, nes siekė tokių pačių pasekmių kaip ir L. B., todėl abu kaltinamieji būdami susitarę nužudyti nukentėjusįjį bendrais veiksmais nužudė bejėgiškos būklės A. M., tai yra sukėlė labai sunkias pasekmes, kurios atitinka nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str.2d.2p..

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo- nužudymo aplinkybes, bendrininkų veiksmus, aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad po suduotų smūgių kaltinamiesiems susiformavo tiesioginė apibrėžta tyčia atimti gyvybę A. M. konkrečiu būdu, užveržiant kaklą viela ir šias konkrečias pasekmes sukėlė bendri kaltinamųjų veiksmai. Abu kaltinamieji suvokė, kad A. M. būklė po suduotų smūgių buvo bejėgiška, kaip jie teigė teisme jis nekalbėjo, gargaliavo, buvo „išjungtas“, tai yra be sąmonės. D. Ž. kilus minčiai- pririšti nukentėjusįjį, jis tai daryti pasiūlė L. B. ir šis nedelsiant sutiko. L. B. teigimu D. Ž. jam parodė kur yra viela. Pasirūpinęs viela L. B. užsuko vielą ant nukentėjusiojo kaklo ir ją užveržė, ko pasekoje buvo padarytas skydinės kremzlės kairės pusės viršutinio rago dvigubas lūžimas, kraujosruvos kaklo, liežuvio šaknies raumenyse, puriuose audiniuose apie miego arterijas kaklo. Specialisto išvada nurodomas toks mirtino sužalojimo mechanizmas: įvertinus stranguliacinės vagos išsidėstymą, pobūdį sužalojimas kakle padarytas smaugvirve, kurios mazgas turėjo būti kaklo – veido priekiniame paviršiuje, veikiant kaklą, nukentėjusiajam esant gulimoje ar beveik gulimoje padėtyje ant nugaros, neatmetama, kad smaugvirve galėjo būti pateikta tyrimui viela. Tai paneigia L. B. teiginius, kad jis tik užsuko laidą, tačiau juo kaklo neveržė. Specialisto išvadą patvirtina L. B. teiginiai dėl mirtino sužalojimo mechanizmo, kad jis atvilkęs gulintį ant nugaros A. M., viena ranka pakėlė A. M. galvą ir apsuko viela kaklą.

Kaltinamojo D. Ž. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti kaip kurstytojo padaryti nužudymą. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Asmuo gali būti pripažįstamas kurstytoju tik tada, jeigu jis neatlieka veiksmų, numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, tačiau palenkia ir sukelia norą kitiems asmenims padaryti nusikalstamą veiką. Tačiau abiem kaltinamiesiems sumušus nukentėjusįjį ir taip atėmus galimybę priešintis, jis tiesiogiai dalyvaudamas nusikaltimo padaryme, rodė iniciatyvą ir garsiai išsakė mintis L. B., kad nukentėjusįjį reikia „pririšti“. L. B. teigimu parodė vielą ir pasakė „pririšam“. Jis paėmęs už pečių pavilko nukentėjusįjį maždaug metrą link stulpo, teisme teigė tiksliai negalintis nurodyti vilko vienas ar abu Donatu, jis palenkė plastikinį vamzdį, ištraukė vielą ir viena ranka pakėlęs A. M. galvą, kita perkišo vielą per sprandą ir vieną kartą apsuko. D. Ž. padavė jam striukę ir abu nėjo. D. Ž. neneigė parodęs vielą, patvirtino, kad matė, kaip L. B. rišo vielą A. M. ant kaklo, todėl darytina išvada jog su tokiais pastarojo veiksmais- vielos rišimu ant kaklo, sutiko. Taigi šie duomenys patvirtina, kad abu kaltinamieji siekė pasekmių ir bendrais veiksmais jas sukėlė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu nužudymo kurstytojas ar padėjėjas dalyvavo ir tiesiogiai atimant žmogaus gyvybę, tai jo veika kvalifikuojama tik kaip vykdytojo, be nuorodos į BK 24 str.5 ar 6d.d.. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas, bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais- ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje, tai yra iki bus pasiektas norimas rezultatas. Bendrininkavimo atveju nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių asmenų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų( Teismų praktika Nr.21, puslapis 215).

Visiškai atmetama kaltinamųjų versija, kad nukentėjusysis galėjo pats pasikarti bandydamas atsirišti vielą, ar keltis nuo žemės. Šią versiją paneigia rašytinė medžiaga, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir eksperto A. J. apklausa teisme. Byloje fiksuota lavono padėtis įvykio vietoje iš kurios matyti, kad lavono rankos atmestos, rūbai atsmaukti, kas neabejotinai rodo buvus vilkimą prieš nužudant. A. J. teisme teigė, kad užsifiksavusi stranguliacinė vaga rodo, jog nukentėjusiojo blaškymo ir paties pasismaugimo požymių, nėra. Teismo vertinimu, kaip L. B. nurodė teisme, jog palenkė plastikinį vamzdį ir viela pririšo nukentėjusiojo kaklą, tokia plastikinio vamzdžio padėtis ir rasta įvykio vietos apžiūros metu. Liudytojais apklausti A. M. ir V. B. nurodė, kad jokių požymių leidžiančių manyti, jog A. M. keitė padėtį po atitempimo iki stulpo ir pririšimo viela, nebuvo, nes lavonas gulėjo atmestomis rankomis ir sukryžiuotomis kojomis. Liudytojas A. B. nurodė, ryte atvežęs žmoną į darbą, pamatė gulintį žmogų, ant kurio kaklo buvo užsuktas trosiukas, kitas trosiuko galas buvo išlindęs iš vamzdžio, kuris buvo pakilęs nuo žemės. Trosas buvo arti kaklo, ta viela buvo įtempta, prigludusi prie odos. Jo nuomone, A. M. buvo pririštas tik dėl to, kad niekada neatsikeltų. Lauke buvo šalta, pašalę. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros, rankos išskiestos į šonus, pilvo sritis nuoga, matėsi jog jis buvo vilktas prie stulpo. Kaltinamųjų įvykdytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai duoda pagrindą teigti, kad jie nusikaltimą padarė veikdami tiesiogine apibrėžta tyčia, jie suvokė savo daromos veikos pavojingumą, siekė pasekmių ( tai patvirtina nusikaltimo padarymo vieta, būdas) ir jas sukėlė. Tarp pasekmių ir kaltinamųjų bendrų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jų abiejų nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jiems už šio nusikaltimo padarymą skirtinos bausmės. Gynėjų išsakyta nuomonė, kad kaltinamųjų kaltė- neatsargus gyvybės atėmimas, atmestina kaip visiškai nepagrįsta jokiais duomenimis. Įrodymų pagrindu teismas mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo kalbėti apie neatsargią kaltės formą dėl gyvybės atėmimo kaltinamųjų veikoje, kadangi abu kaltinamieji sąmoningai rankomis ir kojomis mušė nukentėjusįjį, suduodami nemažiau 29 smūgių ir padarydami įvairius sužalojimus nukentėjusiojo kūne. Tuo tarpu esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas). Atkreiptinas dėmesys, kad smūgiai buvo suduodami į pilvą, krūtinę bei galvą, t. y. gyvybiškai svarbias kūno vietas. Duomenų, kad kaltinamieji nesuvokė daromų veiksmų pavojingumo, ar negalėjo savo veiksmus valdyti, byloje nėra ( t. 3, b.l. 17-19, t.2.b.l. 35-37). Jų suvokimo turinį rodo ir jų tolimesni veiksmai bei parodymai, kai jie teigė jog po suduotų smūgių nukentėjusysis kriokė, gargaliavo, buvo be sąmonės, tačiau kvėpavo, buvo gyvas. Be to, smaugimas viela suponuoja tyčinę kaltę gyvybės atėmimo atžvilgiu. Esant aukščiau išvardytoms aplinkybėms, gyvybės atėmimas vertinimas kaip tyčinės veikos pasekmė. Kaltinamųjų teiginius tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme, kad jie neturėjo tikslo nužudyti A. M., pririšimu už kaklo siekė, kad nukentėjusysis nepabėgtų ir nepasikviestų draugų, rodo, kad jie duodami tokius paaiškinimus prieštarauja sau, nes abu kaltinamieji nurodė, kad po suduotų smūgių nukentėjusysis neteko sąmonės, jis tik gargaliavo, tačiau nieko nekalbėjo, tad ir pabėgti nebegalėjo. Esant tokiai būklei, akivaizdu jog abu kaltinamieji suprato, kad nukentėjusio būklė yra bejėgiška, jis atlikti bet kokius savarankiškus veiksmus negali, juo labiau ieškoti draugų. L. B. iki stulpo jį vilko paėmęs už pečių, tai pririšimo veiksmas esant tokiai nukentėjusiojo būklei yra visiškai nemotyvuotas. Kaltinamųjų teiginiai, kad tuo veiksmu jie siekė ne nužudymo yra paneigta aukščiau nurodytais, ištirtais ir įvertintais įrodymais, jų visuma, todėl teismas nesikartoja ir tokius kaltinamųjų teiginius, jog jie neturėjo tikslo nužudyti A. M., vertina kaip siekį palengvinti savo padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į eksperto A. J. duotus paaiškinimus, iš kaltinimo šalintina aplinkybė „po 3 – 4 valandų“, kadangi kaip ekspertas nurodė asfiksija paprastai trunka iki 5 minučių , o ne 3-4 valandas. Todėl šis netikslumas šalintinas iš kaltinimo. Byloje nustatyta, kad padaryti nukentėjusiajam kūno sužalojimai ir pastarojo nužudymas buvo vienos nusikalstamos veikos darymo tąsa, bylos duomenimis tai galėjo tęstis valandą ar kelias valandas, tai nebuvo pavieniai atskiri nusikaltimai, jeigu sužalojimo atveju kaltinamuosius tenkino bet kokios pasekmės, tai nužudymo atveju, jų tyčia peraugo į apibrėžtą tiesioginę tyčią. Neginčijamai nustatyta, kad smurtas buvo naudojamas vienos ar kelių valandų bėgyje, to paties asmens atžvilgiu. Todėl teismas daro išvadą, kad sunkesnis nusikaltimas apima lengvesnius kūno sužalojimus ir atskira veiksmų kvalifikacija pagal sužalojimų sunkumo laipsnius yra perteklinė, ir šalintina iš kaltinimo kaip nereikalinga.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 straipsnio 2 dalies 2 yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamųjų padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamųjų veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas, jis padarytas prieš bejėgiškos būklės asmenį.

Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui. Įvertintina ta aplinkybė, kad kaltinamasis teistas, nusikalto teistumui neišnykus. Baustas administracine tvarka (įvykio metu galiojo dvi nuobaudos už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, tai rodo kaltinamojo nenorą taisytis, polinkį nusikalsti. Jo turimas išsilavinimas aštuonios klasės, šeiminiais ryšiais nesaistomas, nedirbantis, pastaruoju metu buvo apsigyvenęs pas D. Ž. seserį. Apie Liną B. Š. rajono savivaldybės administracijos Gelgaudiškio seniūnas charakterizuojančių duomenų neturi, į psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą įrašytas ir nustatyta diagnozė F701 (lengvas protinis atsilikimas).

Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ir teigė prisipažįstąs dėl nusikaltimo padarymo, tačiau iš jo parodymų akivaizdu, kad jis juos koreguoja sau palankesne linkme, todėl toks prisipažinimas nelaikomas nuoširdžiu įvykio aplinkybių pripažinimu ir gailėjimusi. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui. Įvertintina ta aplinkybė, kad jis buvo konkretaus nužudymo sumanytoju. D. Ž. praeityje neteistas, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, tačiau baustas administracine tvarka (įvykio metu galiojo viena nuobauda dėl vairavimo dviratį būnant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis). Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnas D. Ž. charakterizuoja teigiamai (3 t., b.l. 114), o (duomenys neskelbtini) specialioji mokykla D. Ž. charakterizuoja neigiamai (3 t. b.l. 116). Į psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitas neįrašytas (3 t., b. l. 112).

Kaltinamiesiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto sankcijoje, tik paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais. Skiriant bausmės trukmę atsižvelgtina į kiekvieno bendrininko padarytus veiksmus: smurto, tai yra smūgių sudavimo nukentėjusiajam metu abu kaltinamieji veikė vienodai, jų veiksmai buvo analogiški spardė kojomis ir mušė kumščiais, tuo tarpu nužudymo atveju L. B. veiksmai buvo pavojingesni, jis vilko nukentėjusįjį, užveržė vielą ant kaklo, kas rodo jo veiksmų didesnį pavojingumą.

Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas kaltinamiesiems įskaitytinas į bausmės laiką (LR BK 66 straipsnis). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo (vykdymo) pradžios paliktina kardomoji priemonė – suėmimas.

Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios E. J. civilinis ieškinys 9524,51 Lt turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 139-150, t.4.b.l. 42-46) .

Kaltinamieji su turtinės žalos dydžiu sutiko, jų nuomone nukentėjusioji prašo priteisti neturtinės žalos per daug.

Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nukentėjusiosios E. J. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamųjų solidariai priteistina 5954,51Lt (1724 Eur.) turtinei žalai atlyginti nukentėjusios naudai. Nustatydamas turtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis pateikė įrodymus dėl turtinės žalos, kurią patyrė dėl A. M. palaidojimo (t. 1, b. l. 141-150, t.4.b.l.43). Dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų – 3570 Lt nukentėjusioji teismui pateikė tik nuotraukas, kurios neinformatyvios išlaidų dydžio prasme, todėl šioje dalyje teismas pripažįsta nukentėjusios teisę į išlaidų ieškinio patenkinimą, tačiau jo dydžio klausimą palieka spręsti civilinio proceso tvarka ( BPK teismas 115str.2d.).

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies, iš kaltinamųjų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai E. J. priteistina 50 000 Lt.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų turtinę padėtį, padarytos ir priteistinos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje civiline ieškove neturtinei žalai atlyginti pripažinta žuvusiojo dukra. Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, taip pat kiti artimi asmenys. Paprastai šiuos asmenis sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Natūralu, kad žuvus tėvui, nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus.

Priteisiant sumas neturtinei žalai atlyginti, įvertinama tai, kad padarytas labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas, jis sukėlė sunkias pasekmes - žmogaus mirtį, nužudžius A. M. nukentėjusioji neteko artimo žmogaus, ji buvo iškviesta į įvykio vietą, matė tėvo lavoną, jį atpažino, akivaizdu, kad dėl to ji patyrė dvasinius išgyvenimus likusiam gyvenimui. Kaltinamieji turto neturi, iš jų priteisiamas turtinės žalos atlyginimas, jie yra jauno amžiaus, D. Ž. yra išsiskyręs, turi tris mažamečius vaikus, L. B. šeimos neturi, nedirbantys, tačiau ateityje gali turėti pajamų dirbdami. Neturtinei žalai atlyginti civilinis ieškinys pareikštas tik dukros, todėl priteistinos žalos dydis turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apklausta E. J. patvirtino, kad jos ir tėvo dvasinis ryšys buvo stiprus, jie vos ne kasdieną bendravo, žuvusysis padėjo įvairiuose darbuose, o ir jos šeima gyvendami netoli vieni kitų rūpinosi tėvais, vieni kitus esant būtinumui materialiai rėmė. Teismas vertina tą aplinkybę, kad E. J. vyko atpažinti prie parduotuvės rastą nužudytą tėvą, ji matydama sudarkyto tėvo kūną patyrė stiprius išgyvenimus, kurie jos teigimu liks ilgam laikui. Ji rūpinosi tėvo laidotuvėmis, tai rodo kad nukentėjusioji buvo artima savo tėvams tėvas A. M. jai buvo svarbus ir reikalingas. Mažindamas neturtinės žalos dydį teismas vertino tą aplinkybę, kad nukentėjusioji yra sukūrusi savo šeimą ir gyveno atskirai nuo tėvų. Todėl 50 000 Lt suma patirtiems išgyvenimams kompensuoti teismo vertinimu atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, šioje konkrečioje situacijoje.

Teismas nustatė, kad A. M. nužudė L. B. ir D. Ž., todėl jie privalo solidariai atlyginti nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą.

Nukentėjusiąją E. J. Kauno Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, atstovavo advokatė Jurgita Mačiulskienė, dėl ko už procesinių dokumentų rengimą, advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme, už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybė patyrė 144 Eur. (498,70 Lt) išlaidų ( t. 4, b. l. 39 ). Tokiu būdu minėtos išlaidos išieškotinos iš kaltinamųjų valstybei (BK 106 str. 2 d.).

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas LR BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. Daiktus: D. Ž. mobiliojo ryšio telefoną ,,SAMSUMG GT-E1200M“ ir L. B. mobilaus ryšio telefoną „,NOKIA 6610i‘‘, saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate, panaudoti civiliniam ieškiniui padengti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: Plastikinį vamzdį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, supakuotą voke, vielą, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, supakuotą voke, du plastikinius butelius, paimtus įvykio apžiūros metu, du vokus su nuoplovomis po tyrimo, A. M. guminius batus, sportines kelnes, languotus vyriškus marškinius, džemperį, sportinį su užtrauktuku švarkelį, maskuojančių spalvų striukę, du rudos spalvos įdėklus į batus, dvi pilkos spalvos kojines, juodos spalvos sportines kelnes, prilaikantį diržą, mėlynos spalvos sportinius marškinėlius, voką su lipnia juosta po pluoštinių medžiagų tyrimo, keturis vokus su L. B. ir D. Ž. nagais ir panagių turiniu po tyrimo, du vokus su L. B. ir D. Ž. seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, voką su medienos fragmentu, paimtu įvykio vietoje saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate (1 t., b.l. 135, 137), kaip menkaverčius sunaikinti. L. B. mėlynas džinsines kelnes, margą megztinį, L. B. batus, D. Ž. rudos spalvos džinsines kelnes, žieminius batus, striukę, pilkos spalvos bliuzoną, sportinį treningą, megztinį, striukę be rankovių saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate, nesant L. B. ar D. Ž. artimųjų prašymo gražinti šiuos daiktus per vieną mėnesį sunaikinti. Medžiaginį maišą, chaki spalvos megztinį, paimtą kratos metu iš J. A., grąžinti J. A..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-01-13.

Į bausmės laiką įskaičiuoti suėmime išbūtą laiką nuo 2013-12-14 iki 2015-01-13.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2015-01-13.

Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-12-14 iki 2015-01-13. Kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Priteisti iš L. B. ir D. Ž. solidariai 1724 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt keturis eurus ( kas atitinka 5954 Lt)) turtinei žalai atlyginti ir 14481 Eur ( keturiolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą( kas 50 000 litų)) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai E. J.. Likusioje ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, pripažinti teisę į turtinės žalos atlyginimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pripažinti proceso išlaidomis 144 Eur nukentėjusiajai E. J. Valstybės paskirto advokato teiktoms paslaugoms apmokėti ir iš kaltinamųjų D. Ž. ir L. B. priteisti po 72 Eur ( septyniasdešimt du eurus) Valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: D. Ž. mobiliojo ryšio telefoną ,,SAMSUMG GT-E1200M“ ir L. B. mobilaus ryšio telefoną „,NOKIA 6610i‘‘, saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate, panaudoti civiliniam ieškiniui padengti. Plastikinį vamzdį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, supakuotą voke, vielą, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, supakuotą voke, du plastikinius butelius, paimtus įvykio apžiūros metu, du vokus su nuoplovomis po tyrimo, A. M. guminius batus, sportines kelnes, languotus vyriškus marškinius, džemperį, sportinį su užtrauktuku švarkelį, maskuojančių spalvų striukę, du rudos spalvos įdėklus į batus, dvi pilkos spalvos kojines, juodos spalvos sportines kelnes, prilaikantį diržą, mėlynos spalvos sportinius marškinėlius, voką su lipnia juosta po pluoštinių medžiagų tyrimo, keturis vokus su L. B. ir D. Ž. nagais ir panagių turiniu po tyrimo, du vokus su L. B. ir D. Ž. seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, voką su medienos fragmentu, paimtu įvykio vietoje saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate (1 t., b.l. 135, 137), kaip menkaverčius sunaikinti. L. B. mėlynas džinsines kelnes, margą megztinį, L. B. batus, D. Ž. rudos spalvos džinsines kelnes, žieminius batus, striukę, pilkos spalvos bliuzoną, sportinį treningą, megztinį, striukę be rankovių saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate, nesant L. B. ar D. Ž. artimųjų prašymo gražinti šiuos daiktus per vieną mėnesį sunaikinti. Medžiaginį maišą, chaki spalvos megztinį, paimtą kratos metu iš J. A., grąžinti J. A..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.