Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. A. skundą dėl 2021 m. rugpjūčio 5 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-1204 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis I. A. prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-1204 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat prašo teismo patikrinti pateiktų duomenų lygtinio paleidimo komisijai tikslumą. Nuteistasis skunde nurodo, kad su Komisijos priimtu nutarimu nesutinka. Nuteistojo teigimu, Komisiją sudarė tik 4 žmonės, jis lygtinio paleidimo Komisijai yra pristatomas 7 kartą, visi Komisijos nariai jau ne kartą svarstė jo lygtinio paleidimo klausimą. Skunde nurodoma, jog Komisija nutarime nurodo, kad jis yra atlikęs ½ bausmės, tačiau jis jau yra faktiškai atlikęs ¾ bausmės. Nuteistojo manymu, likusią bausmės dalį jis galėtų būti paleidžiamas lygtinai, kad jam būtų lengviau integruotis į visuomenę, kadangi jam būtų paskirti apribojimai, kurių jis turėtų laikytis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, lygtinai paleistas asmuo nėra atleidžiamas nuo bausmės, jo sėkminga probacija gali būti stebima naudojant elektroninio stebėjimo priemones, taip užtikrinant visuomenės saugumą. Skunde nurodoma, jog jo gyvenamojoje vietoje yra sąlygos jam taikyti intensyvią prižiūrą. Taip pat nuteistasis nurodo, jog paleistas lygtinai turi kur įsidarbinti, tokiu būdu galės pats save išlaikyti ir dengti turimus įsiskolinimus.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra nustatytu terminu atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nustatyta, jog nuteistasis teistas 2010-05-21 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 dalį - 12 metų laisvės atėmimo, įskaityta 1 metai 9 mėnesiai 27 dienos. Pagal 2013-05-15 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį pakeistas 2010-05-21 nuosprendis: BK 260 straipsnio 3 dalis perkvalifikuota į 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, panaikinta 24 straipsnio 4 dalis, nuteistas pagal BK 266 straipsnį, 54 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnį, 54 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis - 9 metams laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 11 mėnesių ir 11 dienų.

Nuteistasis skundu prašo teismo patiksinti Komisijai pateiktų duomenų tikslumą. Byloje yra pateikta socialinio tyrimo išvada, kurios duomenimis remiantis Komisija priima sprendimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistiesiems ar netaikyti. Kokie konkrečiai duomenys lygtinio paleidimo Komisijai buvo pateikti netikslūs, nuteistasis nenurodo. Socialinio tyrimo išvadą pateikia kompetentingi pataisos įstaigos darbuotojai. Netikėti socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytą, minėtas skundo prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Taip pat skunde nuteistasis nurodo, jog Komisiją sudarė tik 4 žmonės, kurie jau nebe pirmą kartą svarsto jo lygtinio paleidimo klausimą. BVK 164 straipsnyje nurodyta, kad pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos narius dvejų metų laikotarpiui skiriami probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariu gali būti ne jaunesnis kaip 25 metų ir atitinkantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus asmuo. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. 2020-04-27 Nr. V-107 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatų) 6 punkte numatyta, jog Komisijos sudaromos 2 metų laikotarpiui iš 7 narių. Kaip minėta Lygtinio paleidimo komisiją sudaro Kalėjimų departamento direktorius įsakymu, dviejų metų kadencijai. Nuostatų 21 punkte įtvirtina, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Skundo argumentas, jog tie patys Komisijos nariai svarsto nebe pirmą kartą jo lygtinį paleidimą yra teisiškai nepagrįstas, nes teisės aktuose nėra numatyta Komisijos narių kadencijų skaičius. Komisiją sudaro Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis atlieka 9 metų laisvės atėmimo bausmę, Komisijos sudaromos 2 metų laikotarpiui, todėl tikėtina, jog nuteistojo lygtinį paleidimą svarsto Komisijos nariai, kurie jau yra svarstę jo lygtinio paleidimo klausimą. Taip pat yra nepagrįstas nuteistojo argumentas, jog posėdyje dalyvavo tik 4 Komisijos nariai. Kaip minėta aukščiau, Nuostatų 21 punkte yra įtvirtinta, jog Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Posėdyje dalyvavo Komisijos pirmininkas ir trys jos nariai, todėl Komisijos posėdis vyko laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų.

Skunde teigiama, kad Komisija nurodo jog nuteistasis yra atlikęs ½ paskirtos bausmės, nors jis faktiškai yra atlikęs ¾ bausmės. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad Komisija nutarime nurodo, jog nuteistasis faktiškai yra atlikęs ½ bausmės, nes tik atlikus nuodytą bausmės dalį gali būti svarstomas lygtinio paleidimo klausimas. Kadangi nuteistajam paskirta bausmė neviršija 10 metų, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tik atlikęs ½ bausmės dalį, gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio klausimas. Komisija nutarimuose nenurodo kokia konkrečiai bausmės dalis yra jau atlikta, tačiau nurodo kiek turi būti atlikta bausmės jog būtų galima svarstyti lytinio paleidimo klausimą. Todėl, atsižvelgiant į nuodytą, nuteistojo skundo argumentas yra nepagrįstas.

Nors nuteistasis turi gyvenamąją vietą, joje yra galimybė įrengti reikiamą intensyvios priežiūros įrangą, turi galimybę būti įdarbintas, tačiau šios aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą. Komisija priimdama nutarimą vertina visumą nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada jog šiuo metu nėra galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, atsižvelgiant į visumą aplinkybių.

Komisija nuteistajam lygtinio paleidimo netaikė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi. Komisija atsižvelgė į tai, kad pagal 2021-07-21 Marijampolės pataisos namų turto valdymo skyriaus pateiktą pažymą Nr. 475 nuteistasis turi 3447,03 € ieškinį nusikaltimu padarytai materialiniai žalai atlyginti. Atlyginęs 400,67 € Eur. Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas 7 kartą. Nuteistasis per šių 6 mėn. laikotarpį tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos pataisos planą, gerai elgėsi nepažeidė režimo reikalavimų, tačiau asmuo dirbti nepradėjo, todėl galima teigti, kad nuteistasis nepilnai yra įvykęs Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos jam skirtas socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones. Nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nuteistas trečią kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Paskutinis padarytas nusikaltimas sunkesnis už ankstesnius. Ankščiau nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas. Nors nuteistasis praeityje nėra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygų, tačiau kaip matyti, ankstesnės bausmės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė ir jis vėl nusikalto. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas spendžia, jog nėra pagrindo spręsti, kad nurodytos aplinkybes, paleidus nuteistąjį lygtinai nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Remiantis socialinio tyrimo išvados duomenimis, nustatyti net šeši kriminologiniai veiksniai:

nuteistojo dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius ir įvykdytas organizuotoje grupėje; bausmės atlikimo metu nedirba; svyruojanti motyvacija realizuoti save pozityvioje, darbinėje veikloje; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; neigiamos nuostatos į priežiūrą bei apribojimus. Pažymėtina jog net penki iš nurodytų kriminologinių veiksnių yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis atlikdamas bausmę gali pakeisti.

Nors nuteistasis ir skatintas 4 kartus, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, mokosi, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Taigi, aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai, jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, ankstesnių bausmių vykdymu, kriminologiniais veiksniais, negalima teigti.

Iš skundžiamo Komisijos nutarimo turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių nuteistojo lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo I. A. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.