- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- A18.-4929-369/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02384-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- L. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 505 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas (ir iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies nuostatas), kadangi esant darbo sutarties požymiams V. L. leido dirbti nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 13 d. imtinai, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, A. L. leido dirbti be darbo sutarties nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 13 d. imtinai ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą nuo 2017 m. birelio 1 d. iki 2017 m. birželio 15 d. ir nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. liepos 13 d. imtinai. Tokiais savo veiksmais L. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Be to, L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 2 ir 3 punktus, 11 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 20 punktą, kadangi pagal Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) vyr. darbo inspektoriaus J. V. 2017 m. rugpjūčio 4 d. nurodymą Nr. 2017/08/04-1 ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. nurodymą Nr. 2017.08/17-1 neatvyko į VDI Vilniaus skyrių nurodytu laiku dėl nežinomų priežasčių, nustatytais terminais neužtikrino, kad būtų pateikti nurodymuose išvardinti įmonės dokumentai ir nepateikė paaiškinimų į keliamus klausimus. Tokiais savo veiksmais L. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą 505 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas L. B. nurodė, kad dėl padarytų nusižengimų kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, jog jo vadovaujamoje bendrovėje dirbusį A. L. susirado per skelbimą internetiniame puslapyje skelbiu.lt. Minėtą asmenį įdarbino, už darbą sumokėjo. Vėliau pradėjo dirbti ir A. L. sutuoktinė V. L.. Nurodė, kad su A. L. sutuoktine jis kaip ir nesitarė, kad pastaroji dirbtų, tačiau jis pats matė, jog Vida dirba virtuvėje. Pinigus už darbą jis mokėjo A. L.. L. B. prašė teismo skirti kuo mažesnes baudas.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. L. nurodė, kad jis nuo 2017 m. birželio 1 d. pradėjo dirbti L. B. bendrovėje, dirbo Sodų g., Vilniuje, šį darbą susirado per skelbimą, dėl darbo sąlygų tarėsi su L. B.. L. B. bendrovėje jis dirbo iki 2017 m. liepos 14 d. Atlygį už darbą jam mokėdavo L. B. grynaisiais pinigais. L. B. atlyginimą mokėjo tiek jam, tiek ir jo žmonai V. L.. V. L. pas L. B. dirbo virėja, dirbo nuo 2017 m. birželio 1 d. Jo žmona dėl darbo sąlygų taip pat tarėsi su L. B.. Jam dirbant L. B. bendrovėje, pastarasis jam ir perduodavo užsakymus, nurodydavo kiek maisto reikia pagaminti.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. D. nurodė, kad 2017 m. birželio ir liepos mėn. matydavo A. L. ir jo žmoną dirbančius Sodų g. esančiose patalpose. Ji dirba tose pačiose patalpose, matydavo, kaip minėti asmenys kiekvieną rytą ateina į darbą ir vakare išeina, matydavo dirbančius.
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino visiškai. Be L. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir administracinio nusižengimo protokolu, 2017 m. rugpjūčio 23 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktais Nr. NDA 0801-1249 ir Nr. NDA 0801-1250, V. L. rašytiniu skundu/pranešimu ir jos rašytiniu paaiškinimu, A. L. rašytiniu skundu/pranešimu, rašytiniu paaiškinimu ir jo parodymais teisme, VĮ Registrų centras išrašu iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, iš kurio matyti, jog L. B. nuo 2017 m. gegužės 17 d. paskirtas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, Š. P., R. D. rašytiniais paaiškinimais, R. D. paaiškinimais teismo posėdžio metu, į bylą pateiktais elektroninio susirašinėjimo laiškais, 2017 m. birželio 12 d. darbo sutartimi, sudaryta tarp MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos vadovo L. B., ir A. L., VSDFV duomenų bazės išrašu, kita bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, sprendžia, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ A. L. ir V. L. atliko darbo funkcijas, paklusdami darbovietėje nustatytai tvarkai, nesant rašytinės darbo sutarties, apie minėtų asmenų įdarbinimą darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, todėl L. B. kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatyme numatyta, kad valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti bei gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktūrinį padalinį) (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi. Asmenys, nevykdantys Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Teismo posėdžio metu L. B. nurodė, kad kaltę, dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, pripažįsta visiškai, sutinka, kad šaukiamas į VDI teritorinį skyrių nenuvyko. Be L. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir administracinio nusižengimo protokolu, Lietuvos Respublikos valstybės darbo inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 4 d. nurodymu, kuriame L. B. nurodoma, kad jis turi atvykti į teritorinį VDI skyrių, šis nurodymas L. B. įteiktas pasirašytinai, tačiau nustatytu laiku jis į VDI teritorinį skyrių nenuvyko, taip pat kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad L. B., būdamas MB“ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, savo neveikimu kliudė VDI darbo inspektoriui įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatyme įtvirtintas teises bei nevykdė inspektoriaus teisėtų reikalavimų ir nurodymų, nepateikė reikalaujamų dokumentų, teismas sprendžia, jog L. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį - nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka; kitu savo padarytu nusižengimu – L. B. trukdė valstybės įgaliotiems pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas, taip iš esmės be priežasties apsunkindamas šių pareigūnų darbą. Taip pat atsižvelgtina į pažeidėjo asmenybę – duomenų apie baustumą ar teistumą nėra, pažeidimų padarymo aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir daro išvadą, jog L. B. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, skirtinos minimalios baudos, numatytos įstatymo straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytus nusižengimus, sankcijose.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 3 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
nutaria:
L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
L. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
L. B., vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti subendrintą administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Pagal ANK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 17072083805 ir įmokos kodą - 1001. Mokėjimo nurodyme gavėju nurodyti VMI, gavėjo kodas 188659752.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.