Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-64-576/2024 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01312-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.20; 21.11.10 (S)

2024 m. vasario 28 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. atstovės advokatės Lauros Teišerskienės (toliau ir – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2023 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-14616-2023 paliktas nepakeistas ir A. D. atstovės advokatės Lauros Teišerskienės skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto (toliau – ir Institucija) 2023 m. spalio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-14616-2023 A. D. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 281 straipsnio 6 dalyje, nes jis, kad būdamas UAB „A“ darbų vadovu ir atsakingu už sklypų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apželdinimo darbus, 2023 m. rugpjūčio 15 d. 14.21 val., adresu (duomenys neskelbtini), organizavo tujų sodinimą nesilaikant mažiausių leistinų atstumų ir priežiūros reikalavimų iki kaimyninio sklypo ribos, kai nurodyti želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos želdyno įstatymo (toliau – ir Želdyno įstatymas) 9 straipsnio 5 dalies reikalavimus, taip pat nesilaikė (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. D. 2017 m. spalio 10 d. patvirtintų projektinių sprendinių. Nutarime, be kita ko, nurodyta, kad A. D. pažeidė Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1230, 5.11 punktą. A. D. buvo paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur bauda (b. l. 19).

2. Nesutikdama su šiuo nutarimu, A. D. atstovė jį apskundė teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi skundas atmestas, o Institucijos 2023 m. spalio 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde A. D. atstovė advokatė Laura Teišerskienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir A. D. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant administracinio nusižengimo požymių. Taip pat prašo priteisti A. D. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Apeliantė nurodo, kad vadovaujantis ANK 281 straipsnio 6 dalim, administraciniu nusižengimu galėtų būti laikomas Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių pažeidimas, bet ne Želdyno įstatymo pažeidimas ir jokiu būdu ne (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. D. 2017 m. spalio 10 d. patvirtinto sklypo bendrasavininkų sutikimo dėl projektinių sprendinių (toliau – ir Sutikimas) nesilaikymas.

3.2. Nurodoma, kad priešingai, nei teigiama teismo nutartyje, svarbu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, koks tuo metu galiojantis teisės aktas buvo pažeistas, kad administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo galėtų tinkamai ginti savo teises. Pažymima, kad Institucijos nutarime nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimai buvo pažeisti, t. y. Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1230, yra negaliojantis. Tai reiškia, kad taisyklių 5.11 punktas negalėjo būti pažeistas - šios taisyklės buvo paskelbtos netekusios galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446, kuriuo patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės. Sprendimu Nr. 1-446 patvirtintos taisyklės buvo pakeistos ir išdėstytos nauja redakcija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-1211. Remiantis šia nauja redakcija matyti, kad naujai patvirtintų Vilniaus savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 23 punkte numatyta, jog privatiems želdynams įrengti, prižiūrėti ir tvarkyti želdynų projektų rengti neprivaloma; įrengiant ar pertvarkant privačius želdynus, veisiant želdinius privačioje žemėje, būtina laikytis želdinių sodinimo minimalių atstumų ir priežiūros reikalavimų, nustatomų aplinkos ministro tvirtinamose Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse. Nurodoma, kad tokiu reglamentavimu, iš esmės pateikiama nuoroda į taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1230, 5.11 punktą, kuris, apeliantės teigimu, pažeistas nebuvo. Akcentuojama, kad Institucijos nutarime apskritai nebuvo nurodyta, kad buvo pažeisti būtent nurodytų taisyklių 5.11 punkto reikalavimai.

3.3. Apeliantės vertinimu, šiuo atveju nėra dviejų atskirų sklypų, t. y. egzistuoja vienas neatidalintas žemės sklypas, kurį sklypo bendraturčiai valdo bendros dalinės nuosavybės teise; nėra jokio kaimyninio sklypo. Pažymi, kad nors aplinkybė, ar buvo gautas bendraturčio sutikimas, šioje byloje neaktuali, vis dėlto, apeliantė nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad Sutikimu nebuvo leista UAB ,,A” sodinti augalus ne mažesniu kaip pusės metro atstumu iki nustatytos žemės sklypo ribos, kuri skiria bendraturčių žemės sklypo dalis (pastebi, kad nėra ginčo dėl to, jog UAB ,,A” perėmė teises ir pareigas pagal Sutikimą iš UAB ,,B”). Iš Sutikimo 4.14 punkto matyti, kad žemės sklypo bendrasavininkai davė rašytinį sutikimą veisti/sodinti medžius, krūmus, augalus ne mažesniu, kaip pusės metro atstumu iki nustatytos žemės sklypo ribos, kuri skiria bendraturčių žemės sklypo dalis. Teismo motyvai, kad buvo nurodyta nepilna informacija, laikytini nepagrįstais, nes Sutikimo 4 punkte žemės sklypo bendraturčiai susitarė dėl sprendinių, kurie būtų panaudoti įgyvendinant projektą.

3.4. Toliau apeliantė skunde pacituoja kitus Sutikimo punktus, nurodo, kad iš išdėstytų punktų aiškiai matyti, kad ne visi sprendimai/sutikimai galėjo būti atvaizduoti priede Nr. 1 (pavyzdžiui, 4.12 punktas), o kitur matosi nuorodos su žodžiais ,,pažymėtų“, ,,pažymėtos plane“. Pasak apeliantės, skundžiamoje nutartyje nurodytas Sutikimo vertinimas neatitinka faktinės situacijos ir tikrojo bendraturčių susitarimo. Taigi, Sutikimas, t. y. projektiniai sprendiniai, nebuvo pažeisti, bet priešingai – patvirtina bendrasavininkų rašytinį notariškai patvirtintą sutikimą sodinti, veisti medžius, krūmus, augalus ne mažesniu kaip pusės metro atstumu iki nustatytos žemės sklypo pasidalinimo ribos. Teigia, kad Želdynų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies reikalavimai pažeisti nebuvo, tuo labiau nebuvo pažeisti Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717, reikalavimai bei Sutikimu patvirtinti projektiniai sprendiniai.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir A. D. apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Teigiama, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą ir suvedant jį informacinėje sistemoje Administracinių nusižengimų registre, pareigūnas negalėjo suvesti galiojančio teisės akto, todėl buvo pasirinktas vienintelis galimas variantas (Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1230), nurodant 5.11 punkto reikalavimų pažeidimą (informacinių sistemų trūkumas, netobulumas). Ši techninė klaida buvo ištaisyta skundžiama nutartimi. Teismas nurodė, jog ši techninė klaida taisytina tikslinant, kad šiuo atveju pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 „Dėl želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Želdynų Įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 20 d.) 5.11. papunktis, be to, teismas nustatė, kad nurodyta techninė klaida neturi įtakos Institucijos nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.

4.2. Pažymima, kad pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas apeliantės argumentas dėl neatidalintų sklypų. Teismas nurodė, kad vien tai, jog sklypai nėra atidalinti, nepaneigia pareigos laikytis pirmiau aptartų teisės aktų reikalavimų, juolab, kad yra nustatytos aiškios savininkų sklypų dalys, kas atsispindi ir bylos medžiagoje pateiktuose dokumentuose, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane; be to, sklypų atskirtumą patvirtina ir tai, kad sklypus skiria tvora.

4.3. Toliau atsiliepime pasisakoma dėl bendraturčių sutikimo. Institucija nurodo, kad skunde aptariamame sutikime kaip tik detalizuojama, kur ir kokie 4.14 punkte išvardyti medžiai, krūmai, augalai turi būti sodinami. Priedo skiltyje “sutartiniai augalų žymėjimai” nustatyta, kad vietovėje, kur buvo pasodintos tujos, turėjo būti sodinami žemaūgiai krūmai 70 cm aukščio brukentalija. Taigi, dėl tujų sodinimo susitarimas nebuvo pasirašytas, jos pasodintos nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. D. atstovės advokatės Lauros Teišerskienės apeliacinis skundas netenkintinas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vertino įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad A. D. padarė ANK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

6. ANK 281 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad Sodmenų kokybės reikalavimų pažeidimas, Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių pažeidimas, Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklių pažeidimas, Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimas, Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

7. Apeliantė ginčija teisės aktų taikymą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, t. y. teigia, kad A. D. negalėjo būti nubaustas už kituose teisės aktuose, o ne ANK, numatytus pažeidimus, be to, Institucijos nutarime nurodytas teisės aktas yra negaliojantis. Atsakydamas į tokiu argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 281 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė, tai yra nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai reiškia, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kurios nėra konkrečiai išdėstytos nei ANK teisės normoje, nei kituose ANK straipsniuose ar straipsnių dalyse.

8. Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (toliau – Želdymų įstatymas). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. spalio 27 d., vadovaudamasi Želdynų įstatymu, šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, parengė ir patvirtino 2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisykles Nr. 1-446 (šių taisyklių nauja redakcija įtvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-1211). Nurodytų taisyklių IV skyriuje apibrėžiama želdynų kūrimo, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų ir želdinių inventorizavimas ir būklės stebėsena, o 23 punkte nurodyta, kad įrengiant ar pertvarkant privačius želdynus, veisiant želdinius privačioje žemėje, būtina laikytis želdinių sodinimo minimalių atstumų ir priežiūros reikalavimų, nustatomų aplinkos ministro tvirtinamose Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse.

9. Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 „Dėl želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 20 d.). Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių 5.11 punkte nurodyta, jog medžiai ir krūmai veisiami Taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimo raštu (šis priedas (lentelė) įtvirtintas aptariamų taisyklių pabaigoje). Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių priedo 2 eilutėje nurodyta, kad medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojami iki 3 m aukščio, iš visų pusių sklypo pusių mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos – 2 m. Taigi, nesant sklypo savininko ar valdytojo raštiško sutikimo, vadovaujantis minėtais teisės aktais, medžiai ir krūmai, galintys užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojami iki 3 m aukščio, veisiami mažiausiai 2 metrų atstumu iki kaimyninio sklypo ribos.

10. Be kita ko, iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė netinkamai suvokia blanketinių normų prasmę, jų reikšmę nagrinėjant bylas. Be pirmiau nurodytų teisės aktų sistemiškumo šioje nutartyje (6-9 punktai) apygardos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad blanketinėse normose (nagrinėjamu atveju – ANK 281 straipsnio 6 dalyje) tik nurodomi bendriausi nusižengimo požymiai, o jų turinys atskleidžiamas kituose teisės aktuose, kurie jau išvardinti šioje nutartyje. Šio pobūdžio normose paprastai įvardijami kai kurie nusižengimo aspektai, pasekmės, tačiau visų administracinio nusižengimo požymių nustatymas galimas tik tada, kai žinomas kito įstatymo, poįstatyminio teisės akto turinys, nurodytas dispozicijoje. Taigi, A. D. nubaudimui administracinio nusižengimo byloje reikšmę turėjo ne tik ANK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta norma, bet ir jos turinį detalizuojantys kiti įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai. Pažymėtina, kad sutinkant su apeliantės argumentais, jog A. D. veiksmai turėjo būti vertinami tik per ANK 281 straipsnio 6 dalies prizmę, neatsižvelgiant į kitus teisės aktus, A. D. teisės ir interesai kaip tik būtų pažeisti, nes jis būtų baudžiamas formaliai, t. y. baudžiant tik už ANK 281 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos abstrakčios normos dispozicijoje numatytą nusižengimą ir nepasitelkiant kitų teisės aktų, A. D. padarytas nusižengimas nebūtų analizuojamas išsamiai – būtent kiti teisės aktai suteikia didesnį aiškumą bei išsamumą asmenį traukiant/netraukiant administracinėn atsakomybėn.

11. Iš administracinio nusižengimo protokolo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2023 m. spalio 5 d. nutarimo matyti, jog yra nurodyta, kad A. D. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos želdyno įstatymo 9 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Taip pat nesilaikė (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. D. 2017 m. spalio 10 d. patvirtintų projektinių sprendinių. Iš nutarimo taip pat matyti, jog pažeistu teisės aktu nurodomas Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1230, 5.11 punktas. Taigi, nutarime nurodytas konkretus norminis aktas, kurį pažeidus buvo padarytas ANK 281 straipsnio 6 dalyje numatytas nusižengimas. Sutiktina, kad Institucijos nutarime nurodytas administracinio nusižengimo metu negaliojantis teisės aktas - Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1230 (jų 5.11 punktas), tačiau situacija dėl techninės klaidos Administracinių nusižengimų registre nurodant negaliojantį teisės aktą A. D. bei apeliantei buvo detaliai išaiškinta pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą (Institucijos atstovo paaiškinimai) ir skundžiamoje teismo nutartyje.

12. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad šią klaidą nutartyje ištaisė apylinkės teismas, nagrinėdamas A. D. atstovės advokatės Lauros Teišerskienės skundą. Teismas nustatė, kad buvo padaryta techninė klaida, sąlygota informacinių sistemų trūkumų ir netobulumo, kuri neturi įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir nepagrįstumui. Padarytą techninę klaidą pirmosios instancijos teismas ištaisė ir nurodė, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 „Dėl želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Želdynų Įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 20 d.) 5.11. papunktis. Spręstina, kad nors taisyklės buvo nurodytos neteisingai, tačiau tinkamai nurodytas pažeistas punktas bei tai, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos želdyno įstatymo 9 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Ši ištaisyta klaida nedaro priimtų procesinių sprendimų negaliojančiais. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos želdyno įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, kuria vadovaujantis buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, numatyta, kad privatiems želdynams įrengti, prižiūrėti ir tvarkyti želdynų projektų rengti neprivaloma. Įrengiant ar pertvarkant privačius želdynus, veisiant želdinius privačioje žemėje, būtina laikytis želdinių sodinimo minimalių atstumų ir priežiūros reikalavimų, nustatomų aplinkos ministro tvirtinamose Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse. Taigi, įrengiant privačius želdynus numatyta pareiga laikytis želdinių sodinimo minimalių atstumų, numatytų ne Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtuose sprendimuose, o aplinkos ministro tvirtinamose atitinkamose taisyklėse. Pažeidus šias teisės normas asmeniui kyla atsakomybė, numatyta ANK 281 straipsnio 6 dalyje (šiuo atveju).

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo atveju nėra dviejų atskirų sklypų; nesutinkama su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad Sutikimu nebuvo leista UAB ,,A” sodinti augalus ne mažesniu kaip pusės metro atstumu iki nustatytos žemės sklypo ribos teigiama, kad iš Sutikimo 4.14 punkto matyti, kad žemės sklypo bendrasavininkai davė rašytinį sutikimą veisti/sodinti medžius, krūmus, augalus ne mažesniu, kaip pusės metro atstumu iki nustatytos žemės sklypo ribos, kuri skiria bendraturčių žemės sklypo dalis.

14. Skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakyta dėl šių apeliantės argumentų. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti. Apylinkės teismas nustatė, kad šalys pirmiausiai susitarė, jog statant (įgyvendinant) Projektą naudojami susitarimo priede Nr. 1 atvaizduoti projektiniai sprendiniai (sutikimo 4 punktas); būtent šiame priede ir detalizuojama, kur, kokie 4.14 punkte išvardyti konkretūs medžiai, krūmai, augalai turi būti sodinami, t. y. iš priedo Nr. 1 skilties „Sutartiniai augalų žymėjimai“ aiškiai matyti, kad vietoje, kurioje buvo pasodintos tujos, turėjo būti sodinami 70 cm aukščio žemaūgiai krūmai brukentalija, o ne tujos. Apeliantė teigia, kad iš Sutikimo 4.14 punkto matyti, jog žemės sklypo bendrasavininkai davė rašytinį sutikimą veisti/sodinti medžius, krūmus, augalus ne mažesniu, kaip pusės metro atstumu iki nustatytos žemės sklypo ribos, kuri skiria bendraturčių žemės sklypo dalis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad apeliantė savaip interpretuoja Sutikime išdėstytas nuostatas (susitarimus), išplečia bendrasavininkų susitarimo ribas. Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, Sutikimo 4.14 punktas nesuponuoja išvados, kad sklypo bendrasavininkė sutiko dėl bet kokių augalų sodinimo ne arčiau kaip 0,5 metro atstumu, sutikimas apėmė priede Nr. 1 nurodytus augalus, o raštiškas sutikimas nebuvo gautas. Be kita ko, būtent Sutikimo šalies – I. C. skundo pagrindu pradėtas administracinio nusižengimo procesas, nes, pasak I. C., ji nedavė sutikimo sodinti tujas. Taigi, ši aplinkybė, vertinant ją su kitais byloje esančiai įrodymais, taip pat pagrindžia, kad sutikimas sodinti tujas žemės sklype nebuvo duotas.

15. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad šiuo atveju nustatytos aiškios žemės sklypo savininkų dalys, kiekvienam iš bendraturčių priklausantys žemės sklypai atskirti tvora. Nustatyta, kad Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių priedo 2 punkte nurodyta, jog medžiai ir krūmai gali būti veisiami mažiausiai 2 m atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, tačiau šiuo atveju nurodytas reikalavimas buvo pažeistas – sklype pasodinta koloninių tujų gyvatvorė (šie sodinukai 1,5 – 2 m aukščio) 0,4 – 0,5 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Nurodyti duomenys įtvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pranešime dėl želdinių įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių pažeidimo, be to, šiame pranešime konstatuota, kad pažeidimas buvo padarytas, nes nesilaikyta iš Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių kylančių reikalavimų. Atitinkamai skundžiamoje nutartyje teismas teisingai pastebėjo, kad vien tai, jog sklypai nėra atidalinti, nepaneigia pareigos laikytis pirmiau aptartų teisės aktų reikalavimų.

16. Skunde apeliantė prašo priteisti A. D. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. atstovės advokatės Lauros Teišerskienės pateiktas apeliacinis skundas netenkinamas, todėl prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atmetamas.

17. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Institucija ir apylinkės teismas pagrįstai A. D. veiksmuose konstatavo esant ANK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. atstovės advokatės Lauros Teišerskienės apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.