Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-05-25 · Administracinė byla Nr. I-435-142/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-25
Bylos Nr.
I-435-142/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Halina Zaikauskaitė, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
Trečiasis asmuo
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto, Teisingumo ministerijos, UAB „Remada“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, VšĮ Respublikinė tuberkuliozės
Pareiškėjas
Vilniaus
Atsakovas
Sveikatos apsaugos ministerijai
Advokatai
Giedrius Mozūraitis
Adm. byla Nr.I-435-142/2009
Procesinio sprendimo kategorija 73 (S)
NUTARTIS2009 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant atsakovo atstovams Andriejui Bielinskiui, Renatai Gražulevičienei, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus universiteto Onkologijos instituto atstovams Vaidui Miliui ir advokatui Giedriui Mozūraičio, trečiojo suinteresuoto asmens Teisingumo ministerijos atstovui Virginijui Varnaičiui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Remada“ atstovams Tautvydui Adamoniui ir advokatei Ramunei Dulevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus arkivyskupijos skundą dėl įpareigojimo priimti kompetencijai priskirtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatus atsakovui Sveikatos apsaugos ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Teisingumo ministerija, VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė, Vilniaus apygardos administracinis teismas, UAB „Remada“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Vilniaus arkivyskupija (toliau ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame reikalauja įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus arkivyskupijai į pastatus, esančius Nemenčinės pl. 7, Polocko g. 2 ir Žygimantų g. 2, Vilniuje, pagal pareiškėjo anksčiau pateiktus prašymus.

Paaiškina, kad Viešoji įstaiga „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ (toliau - Ekonomo tarnyba), atstovaudama Vilniaus arkivyskupiją, kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl pastatų Nemenčinės pl. 7, Polocko g. 2 ir Žygimantų g. 2, Vilniuje nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus arkivyskupijai. Prašymai buvo pateikti remiantis LTSR įstatymu „Dėl maldos namų ir kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms“ arba LR Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 5, 6, 7 ir 8 straipsniais.

Ekonomo tarnyba 1995 02 28 raštu Nr. 36 „Dėl pastatų grąžinimo Vilniaus arkivyskupijai“ kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl Nemenčinės pl. 7, Vilniuje esančio pastato nuosavybės teisių atkūrimo ir perdavimo Vilniaus arkivyskupijai. Sveikatos apsaugos ministerija 1995 03 08 raštu Nr. 41-07-1002 pranešė, kad prašymą nagrinės.

1995 05 08 raštu Nr. 94 Vyriausybei buvo prašoma vadovautis pateiktu sąrašu ir derinti su Vilniaus arkivyskupija bei pastatų naudotojais klausimus, susijusius su jų grąžinimu bei kitu panaudojimu.

Ekonomo tarnyba 1996 02 22 vėl kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama grąžinti minėtus pastatus. Sveikatos apsaugos ministerija 1996 03 22 atsakė, kad prašymas neatitinka LR religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo reikalavimų, nepateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus. Pareiškėjas nurodo, kad tokie dokumentai buvo pateikti su 1995 metų prašymu. Sveikatos aspaugos ministerijos rašte nurodoma, kad pasiūlymą dėl kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo į pastatą Nemenčinės pl. 7, Vilniuje pasiruošę aptarti.

Ekonomo tarnyba 2001 06 14 raštu Nr. 143 pakartotinai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl pastato Nemenčinės pl. 7. Ministerija vėl prašė pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Tokie dokumentai išsiųsti 2001 06 28. Ministerija 2001 07 12 vėl pareikalavo papildomų dokumentų. Ekonomo tarnyba 2001 07 31 pakartotinai ministerijai siuntė nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir paaiškinimą dėl Kanonų teisės aiškinimo. Atsakymas nebuvo gautas. 2002 05 03 raštu Nr. 112 vėl kreiptasi į ministeriją nuosavybės teisių atkūrimo klausimu, bet joks atsakymas nebuvo gautas. Susižinota, kad pastatas perduotas Vilniaus apskričiai.

Ekonomo tarnyba 2006 05 22 raštu Nr. 099 dar kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl pastato Nemenčinės pl. 7 nuosavybės teisių atkūrimo, kartu pateikė nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Ministerija 2006 06 01 raštu informavo, kad pastatas perduotas Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Vilniaus vyskupija 2006 10 27 raštu pakartotinai prašė Sveikatos apsaugos ministerijos perduoti dabartiniam pastato Nemenčinės pl. 7 savininkui visus dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu. Ministerija informavo, kad nedisponuoja informacija apie tai, kad buvo pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Ministerijai buvo pranešta, kad jau ne kartą tokie dokumentai buvo teikiami, o dėl to atsisakyta teikti jų kopijas.

Ekonomo tarnyba 1995 04 21 kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą raštu Nr. 66 , kuriame buvo paminėtas pastatas, esantis Žygimantų g. 2, Vilniuje, rašte atžymėta, kad nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai Vilniaus miesto valdybai buvo pateikti dar 1992 03 14 Vilniaus arkivyskupijos kurijos raštu Nr. 246. Ekonomo tarnyba 1996 02 22 prašymu taip pat kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama grąžinti pastatą, esantį Žygimantų g. 2, Vilniuje. Tuo metu pastatas priklausė Vilniaus miesto sveikatos skyriaus 1-ajai vaikų poliklinikai ir Vilniaus miesto universitetinei Raudonojo kryžiaus ligoninei. Sveikatos apsaugos ministerija 1996 03 22 rašte nurodė, kad pasiruošusi aptarti dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdų.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002 05 15 priėmė sprendimą Dėl nuosavybės teisių į pastatą Žygimantų g. 2, Vilniuje, atkūrimo Vilniaus arkivyskupijai, kuriuo buvo atkurtos Vilniaus arkivyskupijos nuosavybės teisės į dalį prieš nacionalizaciją turėto pastato, esančio Žygimantų g. 2. Į kitą pastato dalį, kuri nebuvo Vilniaus miesto savivaldybės žinioje, nuosavybės teisės nebuvo atkurtos.

1996 02 22 raštu Sveikatos apsaugos ministerijos buvo prašoma grąžinti pastatą Polocko g. 2, Vilniuje. Tuo metu pastatą naudojo Lietuvos onkologijos centras ir pastatas priklausė Sveikatos apsaugos ministerijos valdymo sričiai (Sveikatos sistemos įstatymas). Atsakymas buvo, jog klausimas bus aptariamas.

Ekonomo tarnyba 2006 05 22 raštu dar kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl pastatų Žygimantų g. 2 ir Polocko g. 2 nuosavybės teisių atkūrimo, kartu pateikė nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Ministerija 2006 06 01 raštu atsakė, kad pastatas Žygimantų g. 2 Vilniuje priklausė Vilniaus miesto savivaldybei ir LR Vyriausybės nutarimu perduotas Teisingumo ministerijai. Buvo nurodyta kreiptis į šių pastatų valdytojus dėl pastato grąžinimo. Dėl pastato Polocko g. 2 buvo atsakyta, kad pastatas perduotas Vilniaus universiteto Onkologijos institutui valdyti, naudoti patikėjimo teise. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas.

Į pakartotinus prašymus nebuvo reaguojama, nebuvo priimami sprendimai, todėl 2006 10 02 raštu pareiškėjas kreipėsi į Ministrą Pirmininką dėl nuosavybės teisės į pastatą Polocko g. 2 Vilniuje atkūrimo. Vyriausybės kancleris 2006 10 19 pavedimu Nr. 23-6690 prašė Sveikatos apsaugos ministerijos su suinteresuotomis institucijomis išnagrinėti ir pateikti siūlymus Vyriausybei. Sveikatos apsaugos ministerija į pavedimą nereagavo.

Paaiškina, kad paskutinį kartą į Sveikatos apsaugos ministrą kreipėsi 2008 09 15 prašymu, kuriame reikalavo motyvuoto atsakymo dėl Vyriausybės kanclerio pavedimo vykdymo, taip pat reikalaujama spręsti kitus klausimus, keltus pareiškėjo raštuose.

Teigia, kad atsakovas, pažeisdamas Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo ir kitų norminių aktų nuostatas vilkina atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta pareiškėjo atstovei ir advokatui (t. I, b. l. 126), todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalimi, byla nagrinėjama nedalyvaujant pareiškėjo atstovui.

Atsiliepimas

Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 53-54) pasisako, kad nesutinka su skundu. Paaiškina, kad pagal Sveikatos apsaugos ministerijos turimus dokumentus darytina išvada, kad pareiškėjo teises į skunde nurodomus pastatus įrodantys dokumentai Sveikatos apsaugos ministerijoje nebuvo gauti. Sveikatos apsaugos ministerija 1996 03 22 rašte Nr. 32-07-1378 nurodė, kad Vilniaus arkivyskupijos prašymas dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo neatitinka LR religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio reikalavimų, kadangi prie prašymo nėra pridėti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus. Ministerija 2001 06 20 raštu Nr. 14-27-1334, atsakydama į Arkivyskupijos 2001 06 14 raštą Nr. 143 ir siekdama spręsti Redemptoristų vienuolyno teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimą, prašė atsiųsti visus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus; 2001 07 12 raštu Nr. 31-27-1512 paprašė pateikti nuosavybės teisę į pastatą Nemenčinės g. 7, Vilniuje patvirtinančius dokumentus. Tačiau minėti dokumentai nebuvo pateikti. Ministerija 2006 11 23 raštu Nr. 10-(3.37-15)-5991, nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl pastato, esančio Nemenčinės pl. 7, Vilniuje, nuosavybės teisių atkūrimo, pakartotinai prašė pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus. Dokumentai nebuvo pateikti.

Ministerija 2006 06 01 raštu Nr. 10-(3.37-15)-2709 taip pat informavo pareiškėją, kad pastatas, esantis Nemenčinės pl. 7, Vilniuje, 1998 09 09 perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 25 perduotas Vilniaus apskrities viršininko administracijai, o pastatas, esantis Žygimantų g. 2 (3D3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 1903 kv.m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1275 perduotas Teisingumo ministerijai (iki tol valdė VĮ Valstybės turto fondas), ir dėl minėtų pastatų grąžinimo pasiūlė kreiptis į jų valdytojus.

Sveikatos apsaugos ministerija paaiškina, kad ministerijos turimais duomenimis šiuo metu pastatai, nurodyti pareiškėjo skunde yra:

Pastatas Polocko g. 2, Vilniuje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1C2p, statybos pabaigos metai 1940, bendras plotas – 1993,26 kv.m. 2 aukštų) Sveikatos apsaugos ministro 2006 03 17 įsakymu Nr. V-191 perduotas Vilniaus universiteto Onkologijos institutui valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.Pastatas Žygimantų g. 2 Vilniuje, (3D3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 1903 kv.m.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 08 10 nutarimu Nr. 1275 perduotas Teisingumo ministerijai (iki tol valdė Turto fondas).Pastatas Žygimantų g. 2, Vilniuje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 2D3p, bendras plotas – 1954,57 kv.m.) Vilniaus m. savivaldybės 2002 05 15 sprendimu Nr. 567 išpirktas už 5 milijonus litų iš Vilniaus arkivyskupijos.

Pastatas Nemenčinės pl. 7, Vilniuje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1D2p, statybos pabaigos metai 1940, bendras plotas 1024,80 kv.m., pagrindinis plotas 568,80 kv.m.) patikėjimo teise valdomas Sveikatos apsaugos ministerijos ir pagal Panaudos sutartį Nr. S-28 2005 03 15 perduotas VšĮ Respublikinei tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinei ligoninei 5 metams.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes atsakovas mano, kad priimti sprendimą dėl pastatų nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo. Atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas įpareigoja pareiškėją pateikti aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, įrodymus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad pastatų nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ar jų nuorašai buvo pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai ir kad ministerija tokius dokumentus gavo.

Prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Atstovai teismo posėdyje, sprendžiant klausimą dėl galimybės perduoti šią bylą kitam teismui, pasisakė, kad palieka klausimą spręsti teismui.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 88-91) pateikia savo nuomonę.

Pažymi, kad Vyriausybė nenagrinėja religinių bendrijų prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nepriima šiuo klausimu individualių sprendimų, išskyrus išimtį, nurodytą Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Paaiškina, kad iš pateikto skundo matyti, jog pareiškėjas, pateikdamas prašymą ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatą, esantį Nemenčinės pl. 7, Vilniuje, kreipėsi 1995 02 28, t. y. vadovaudamasis įstatymu „Dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms“. 1996 02 22, t. y. jau galiojant Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymui, pareiškėjas taip pat kreipėsi su prašymu į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatus, esančius Nemenčinės pl. 7, Polocko g. 2 ir Žygimantų g. 2, Vilniuje. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija, kaip tuo metu buvusi pastatų valdytoja, atsakydama nurodė, kad prašymas neatitinka Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo keliamų reikalavimų ir nepateikti dokumentai, patvirtinantys teisę į pastatus. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą religinei bendrijai suteikta teisė per metus laiko nuo prašymo pateikimo dienos pateikti dokumentus, kurie patvirtina nuosavybės teisę į pastatus, todėl Vyriausybės kanceliarijos nuomone, Sveikatos apsaugos ministerija neturėjo elgtis formaliai ir turėjo įvardinti visų pirma prašymo trūkumus bei paaiškinti kitų dokumentų pateikimo tvarką, terminus, išaiškinti sprendimo priėmimo galimybę tik esant visiems pateiktiems dokumentams. Kartu pažymi, kad pareiškėjas skunde primena, jog nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ministerijai pateikė dar 1995 02 28, tačiau iš skundo matyti, kad 1995 02 28 buvo pateiktas prašymas, kartu su nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais dėl pastato, esančio Nemenčinės pl. 7, Vilniuje, nuosavybės teisių atkūrimo. Iš skundo turinio nėra aišku, ar pareiškėjas patikslino savo prašymą ir pateikė reikiamus dokumentus dėl visų kitų nurodytų pastatų įstatymo reikalaujamais terminais, kadangi skunde nenurodoma, kad pareiškėjas kaip nors būtų reagavęs į Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 22 raštą Nr. 32-07-1378. Iš skundo turinio taip pat negalima padaryti išvados, kad pareiškėjas prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo būtų pildęs pagal galiojančio tuo metu įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį sprendimai dėl nuosavybės teisės atkūrimo priimami per 6 mėnesius nuo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos, sprendžiant ginčą dėl vilkinimo, svarbu nustatyti ir tai, ar pats pareiškėjas laiku ir tinkamai įgyvendino savo teises ir pareigas bei kada, kam, kokio turinio ir formos pateikė dokumentus. Mano, kad nepateikus dokumentų, neįmanoma priimti nei pozityvaus, nei negatyvaus sprendimo.

Įvertina juridinius asmenis, patikėjimo teise valdančius pastatus, ir mano, kad pareiškėjo prašymas esamuoju laiku įpareigoti tik Sveikatos apsaugos ministeriją priimti jos kompetencijai priskirtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus arkivyskupijai į pastatus, esančius Polocko g. 2 ir Žygimantų g. 2, yra nesuderinamas su Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 9 straipsniu.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą (t. I, b .l. 114-115) paaiškina, kad su skundu nesutinka. Remiasi Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 9 straipsniu ir aiškina, kad Teisingumo ministerija šalintina iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, nes pastatas Žygimantų g. 2, Vilniuje, plane pažymėtas 3B3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 09 29 perdavimo-priėmimo aktu perduotas valdyti, naudotis ir disponuoti patikėjimo teise Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o 2006 01 06 perdavimo-priėmimo aktu pastatas Žygimantų g. 2, Vilniuje, plane pažymėtas indeksu 2B3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas valdyti, naudotis ir disponuoti patikėjimo teise Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kadangi teismai nepriklauso Teisingumo ministerijos reguliavimo sričiai, ministerija neturi teisinio pagrindo spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šiuos pastatus.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėja tas pats teismas, kuris patikėjimo teise valdo prašomą grąžinti nekilnojamąjį turtą, spręstinas klausimas dėl galimybės bylą perduoti nagrinėti kitam teismui.

Teismui nepašalinus ministerijos iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, pažymi, kad su skundu nesutinka. Remiasi Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi ir teigia, kad iš Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nepateikė nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovas neturėjo galimybės priimti atitinkamų sprendimų.

Teismo posėdyje atstovas siūlė neatvykus pareiškėjo atstovams palikti skundą nenagrinėtą.

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos administracinis teismas atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 95 – 96) pareiškė, kad su skundo reikalavimu dėl Sveikatos apsaugos ministerijos įpareigojimo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į pastatą, esantį Žygimantų g. 2, Vilniuje, nesutinka. Paaiškina, kad pastatas Teisingumo ministerijai buvo perduotas avarinės būklės. Pagal paruoštą projektą ir išduotą statybos leidimą pastatas buvo iš esmės perstatytas, pritaikant jį teismo reikmėms. Buvo išgriautos visos pastato konstrukcijos, paliktos tik išorinės sienos, išvalytos rūsio patalpos ir padarytas vandens drenažas, įrengtos rūsio ir pastogės patalpos. Pakeistos visos perdangos tarp aukštų į betonines, pakeisti langai, durys, stogas, laiptai. Pastato plotas padidintas nuo 1903 kv.m. iki 2393,92 kv.m. Pastato rekonstrukcijos metu pagrindinės pastato konstrukcijos pakeistos daugiau nei 50 procentų. Todėl nėra pagrindo teismo patikėjimo teise valdomą pastatą grąžinti Vilniaus arkivyskupijai. Reikalavimas atkurti nuosavybės teisę į pastatą, plane pažymėtą 2D3/p, nepagrįstas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002 05 15 sprendimu Nr. 567 pastato Žygimantų g. 2, Vilniuje, dalį, (korpusą 2D3/p) už 5 000 000 Lt išpirko iš Vilniaus arkivyskupijos. Dalis korpuso 2D3/p – 136,28 kv.m. yra patikėjimo teise perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui (likusi dalis – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui).

Paaiškina, kad pareiškėjo reikalavimas prieštarauja Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio 1 daliai.

Prašo pareiškėjo Vilniaus arkivyskupijos skundą dalyje dėl Sveikatos apsaugos ministerijos įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į pastatą, esantį Žygimantų g. 2, Vilniuje atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta. Atsiliepime prašo bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovui nedalyvaujant.

UAB „Remada“ atsiliepimu į skundą (t. II, b. l. 84-85) paaiškina, kad yra teisėta ir sąžininga ginčo pastato įgyjėja. Šį pastatą įsigijo iš Vilniaus universiteto Onkologijos Instituto, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybė suteikė įgaliojimus dėl pastatų, esančių Polocko g. 2, Vilniuje, mainų (LRV 2004 06 08 nutarimas Nr. 698). Mano, kad pareiškėjo argumentai dėl Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų yra nepakankamai motyvuoti. Per daugiau nei 10 metų pareiškėjas nesikreipė administracinės teisenos tvarka dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus. Nei iki 2004 m. Vyriausybės nutarimo, nei po to net nepasidomėjo, kas vyksta su pastatu, koks jo statusas, kas yra pastato valdytojas, savininkas, kokie dėl pastato sudaryti sandoriai. Informacija apie pastatus yra skelbiama viešai nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėjas savo teises įgyvendino pasyviai ir visiškai nerūpestingai.

Prašo skundą dalyje dėl nuosavybės teisių į pastatą Polocko g. 2, Vilniuje, atmesti.

Teismo posėdyje atstovas nuomonės dėl bylos tolimesnio nagrinėjimo nepareiškė.

Atsiliepimas

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas ir VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė atsiliepimų į skundą nepateikė.

VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus universiteto Onkologijos instituto atstovai teismo posėdyje klausimą dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo paliko spręsti teismui.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktą medžiagą dėl pastatų, į kuriuos pretenduoja pareiškėjas, valdymą patikėjimo teise bei kitais pagrindais, daro išvadą, kad spręstinas klausimas, ar bylą gali nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas, ar byla turi būti perduota nagrinėti kitam teismui. Šio klausimo sprendimas neįeina į Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją, nes byla teisme priimta nagrinėti laikantis teismingumo taisyklių, todėl teismas privalo kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką su prašymu išspręsti klausimą, kuriam teismui turėtų būti perduota nagrinėjama byla.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tuo atveju, kai proceso šalis yra teisėjas, o byla priskirtina teismui, kuriame jis arba jo artimas giminaitis dirba teisėju, teismas privalo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui. Šiuo atveju proceso šalimi yra ne teisėjas, bet teismas kaip juridinis asmuo, o ABTĮ tokia situacija neaptariama. Tuo tarpu tokia situacija, teismo manymu, taip pat gali sukelti abejones teismo nešališkumu kaip ir minėta ABTĮ aptarta situacija.

Pareiškėjas pretenduoja į pastatą Žygimantų g. 2, Vilniuje, nenurodydamas pastato dalies, tačiau byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pretenduoja į tą dalį pastato, kurią patikėjimo teise valdo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Tokia išvada daroma dėl to, kad kitą pastato Žygimantų g. 2, Vilniuje, dalį patikėjimo teise valdo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ši pastato dalis yra išpirkta iš pareiškėjo. Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime nurodoma, kad dalis pastato Žygimantų g. 2, Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1954,57 kv.m., plane pažymėtas 2D3p), Vilniaus miesto savivaldybės 2002 05 15 sprendimu Nr. 567 išpirktas už 5 000 000 Lt (5 milijonus litų) iš Vilniaus arkivyskupijos. Tai patvirtina ir dokumentai, gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (t. II, b. l. 113-121).

Taigi, surinkus dokumentus dėl pastato Žygimantų g. 2, Vilniuje, valdytojo, teismas 2009 04 03 nutartimi įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu šio pastato valdytoją – Vilniaus apygardos administracinį teismą (t. II, b. l. 80-81). Kadangi šioje byloje pareiškėjas reiškia vieningą reikalavimą atsakovui Sveikatos apsaugos ministerijai, visais nurodytais atvejais reikalavimo pagrindas yra tas pats, nėra įstatyminio pagrindo išskirti dalį bylos į atskirą bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 2 dalis).

Dėl to teismas daro išvadą, kad ši byla nors ir iškelta Vilniaus apygardos administraciniame teisme laikantis teismingumo taisyklių (ABTĮ 19 straipsnis), tačiau šiame teisme negali būti nagrinėjama, nes tai gali sukelti abejonių teismo nešališkumu. Panašią poziciją šioje byloje išsakė ir Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą.

Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nėra kompetentinga spręsti, kokiam teismui turėtų būti perduota ši byla, todėl teisėjų kolegija šia nutartimi kreipiasi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką su prašymu spręsti bylos perdavimo kitam teismui klausimą. Teismas vadovaujasi ABTĮ 70 straipsnio 2 dalimi.

Teisingumo ministerijos atstovas prašė palikti skundą nenagrinėtą, nes į posėdį neatvyko pareiškėjo atstovas.

Šis prašymas netenkinamas, nes pagal ABTĮ 103 straipsnio nuostatas, teismas skundą palieką nenagrinėtą, kai į posėdį neatvyko pareiškėjas, tik tuo atveju, kada teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta (ABTĮ 103 straipsnio 5 punktas). Šiuo atveju pareiškėjui nebuvo pranešta, kad jo atstovo dalyvavimas bylos nagrinėjime pripažintas būtinu, todėl neatvykus pareiškėjo atstovui nėra pagrindo palikti skundą nenagrinėtą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 2 dalimi, 105 – 106 straipsniais, kolegija

nutarė:

atsižvelgiant į tai, kad bylos proceso šalimi yra Vilniaus apygardos administracinis teismas, prašyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką spręsti šios bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Bronius JanuškaIrena PaulauskienėHalina Zaikauskaitė