Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Teisėja Ingrida Kirsnytė Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-334-350/2015

2015 m. gegužės 21 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro ( toliau Institucija) 2015 m. vasario 3 d. nutarimu E. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 42 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2015 m. sausio 18 d. 21 val. 14 min. Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) išlipdamas iš automobilio Ford Focus, v.n. (duomenys neskelbtini), neįsitikino, kad nesukels pavojaus eismo saugumui, atidaręs vairuotojo dureles, privertė iš galo važiavusio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, ko pasekoje iš galo važiavęs automobilis atsitrenkė į automobilį, kurio vairuotojas buvo atidaręs dureles. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 148 punktą.

Institucijos nutarimą E. S. apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, tačiau skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).

ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, patvirtinančių E. S. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Iš Institucijos nutarimo, kurį skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas paliko nepakeistą, matyti, kad apelianto veiksmai, kaltinant ji pažeidimu, numatytu ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pasireiškė tuo, kad E. S., išlipdamas iš savo automobilio neįsitikino, kad nesukels pavojaus eismo saugumui, nes jam atidarius vairuotojo dureles iš galo važiavęs automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti ir atsitrenkė į E. S. automobilio atidarytas vairuotojo dureles.

Tačiau byloje nesurinkta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių E. S. kaltę, atlikus aukščiau paminėtus veiksmus ir nustatant priežastinį ryšį tarp E. S. veiksmų ir atsiradusių pasekmių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, paaiškindamas įvykio aplinkybes automobilio BMW 525 vairuotojas V. B. nurodė, kad iki eismo įvykio važiavo Nemuno gatve pirma eismo juosta. Tuo pačiu metu antra eismo juosta lygiagrečiai su juo važiavo VW Passat markės automobilis. Praleido jį ir norėjo persirikiuoti į antrą eismo juostą, tačiau priekyje, pirmoje eismo juostoje, pamatė stovintį automobilį iš kurio išlipo vairuotojas, todėl stabdė ir pravažiuodamas kliudė šio stovinčio automobilio vairuotojo dureles, tuo metu jis teigė važiavęs ne didesniu nei 55 km/h greičiu.

Tuo tarpu viso proceso metu E. S. nuosekliai tvirtino, kad sustabdęs savo automobilį šalia Nemuno g. 13 namo, per atgalinio vaizdo ir šoninius veidrodėlius matė tolumoje esančius automobilius ir buvo įsitikinęs, kad išlipdamas ir atidarydamas vairuotojo dureles nesudarys pavojaus kitiems eismo dalyviams. Išlipęs ir ketindamas uždaryti dureles, išgirdo automobilio padangų cypimo garsą stabdant ir atsisukęs pamatė apie 20 m. atstumu nuo jo besiartinantį ta pačia eismo juosta automobilį BMW, kuris trenkėsi į jo automobilio galinį bamperį, o po to atidarytas vairuotojo dureles.

Būtina pažymėti, kad iš eismo įvykio vietos schemos ir jos fotonuotraukų matyti, jog įvykio vietoje apelianto automobilis stovi dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, arčiau kelio krašto. Pirmosios instancijos teisme apklaustas policijos pareigūnas K. M. nurodė, kad įvykio metu kelio danga buvo sausa, matomumas geras.

Byloje esančioje 2015-01-18 E. S. ir V. B. pildytoje ir abiejų vairuotojų pasirašytoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyti duomenys apie tai, kad sustojusį automobilį Ford Focus, v.n. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo durelės buvo praviros, stabdydamas ir persirikiuodamas kliudė ta pačia kryptimi ir eismo juosta važiavęs BMW 525 v.n. (duomenys neskelbtini), pradinė kontakto vieta, į kurią trenkėsi BMW 525 v.n. (duomenys neskelbtini), yra automobilio Ford Focus, v.n. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis ( ATP bylos 7 l). Aplinkybę, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilio Ford Focus, v.n. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis, patvirtina ir duomenys, užfiksuoti policijos pareigūnų pildytoje eismo įvykio vietos schemoje ( ATP bylos 5 l), bei apelianto pateiktoje laikmenoje su užfiksuotomis įvykyje dalyvavusių automobilių fotonuotraukomis.

Užfiksuoti automobilio Ford Focus, v.n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, jų pobūdis, mechanizmas ir kiti aukščiau paminėti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad E. S. veiksmai – vairuotojo durelių atidarymas, nebuvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – eismo įvykiu. Visų pirma byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilis Ford Focus sustojo staiga ir E. S. iš jo išlipo netikėtai. Todėl artėdamas link toje pačioje eismo juostoje stovinčio automobilio, automobilio BMW 525 v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. B. turėjo E. S. automobilį vertinti kaip jam esančią kliūtį, įvertinti atstumą iki šio automobilio ir, važiuodamas ne tik leistinu, bet ir saugiu greičiu, pasirinkti vieną iš kelių eismo taisyklių 128 straipsnyje nurodytą elgesio modelį – arba apvažiuoti esančią kliūtį, arba sustabdyti savo vairuotą automobilį iki kliūties, tačiau to V. B. nepadarė ir atsitrenkė į stovinčio automobilio galinį bamperį, o po to – į šio automobilio atidarytas dureles. Užfiksuoti automobilio Ford Focus apgadinimai yra pakankamas įrodymas, kad būtent šis vairuotojas – V. B. buvo neatsargus. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju apelianto veiksmai (automobilio pastatymas arčiau dešinio kelio krašto, buvimas važiuojamojoje dalyje ir automobilio durelių atidarymas) atitiko KET reikalavimus grėsmės eismo saugumui nesukėlė ir eismo įvykis kilo ne dėl jo kaltės. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo manymu, E. S. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas nepagrįstai, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o E. S. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015 m. vasario 3 d. nutarimu E. S. paskirtą nuobaudą - 42 eurų baudą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Šis nutarimas neskundžiamas.