- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-144-847/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valentina Paliulionienė
- Nukentėjusysis
- D. A.
- Advokatai
- Manvydas Šivickas
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, nedalyvaujant Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atstovui, dalyvaujant T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) moksleiviui, gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jo atstovui advokatui Manvydui Šivickui, nukentėjusiajam D. A., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. 2016 m. vasario 25 d., apie 23⁰¹ val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo iš kairės pusės ir kliudė kitą stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais T. P. pažeidė KET 127 p., 219.1 p. ir 219.2 p. reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
T. P. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Apie 22 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) aikštelę kartu su drauge L. Ž. ir apsisuko į kelio pusę. Iš galo privažiavo „Audi”, kuri sustojo ir iš jos išlipo keli asmenys. Draugė vieną asmenį pažinojo kaip išėjusį iš kalėjimo, todėl jis (T. P.) ketino išvažiuoti, tačiau priekyje stovėjo akmuo, taigi metrą ar pusantro pasistūmė atgal. Kažkas koja įspyrė į jo automobilio galą. Jis (T. P.) nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), kur persekiojamam pavyko pabėgti, paskui atvyko policija, patikrino girtumą, paėmė vairuotojo pažymėjimą. Jis nepajuto ir negirdėjo, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Automobilyje grojo muzika, o draugė rėkė. Kai atvyko policija ir nuvalė buferį, tai pamatė įbrėžtą strypelį. Kai išvažinėjo, tie asmenys jį aplenkė, sustojo, užkišo automobilį ir keturiese išlipo. Jis atbulas atsistūmė, išvažiavo kita gatve. Jis nuvyko pas draugę, paskambinusi mama informavo, jog jo (T. P.) ieško, todėl pats nuvyko į policiją. Paskui kalbėjo su nukentėjusiuoju, kuris minėjo, kad nubraukti dažai, nedidelę žalą atlygino. Jaunuoliai iš kitos mašinos mirksėjo šviesomis. Kai pavažiavo kelias dešimtis metrų, užblokavo jam kelią ir visi išlipo, jis kitu keliu pabėgo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens advokatas Manvydas Šivickas prašo pagal ATPK 127 str. 2 d. pripažinti T. P. kaltu ir skirti jam nuobaudą sankcijos ribose, o pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinio pažeidimo bylą nutraukti, nesant pažeidimo sudėties. Jei teismas laikytų, jog yra šis pažeidimas, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Mano, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, kad T. P., siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą, tyčia pasišalino iš įvykio vietos, jis nesuvokęs, kad kliudė automobilį, nenorėjo bendrauti su atvykusiais asmenimis. Jis geranoriškai bendradarbiavo su pareigūnais, prisistatė į komisariatą, atskleidė visas įvykio aplinkybes ir atlygino žalą.
Nukentėjusysis D. A. parodė, kad vairavo automobilį, kartu buvo ir L. P., A. V., D.. T. P. galėjo nepajausti, jog nestipriai atsitrenkė, buvo tik nubraukti dažai, nukentėjusiojo automobilis truputį sujudėjo. Kai gale sėdintis draugas išlipo pažiūrėti, tai pamatė, kad pažeidėjas apgadino jo (D. A.) mašiną. Tada iš karto sekė T. P. automobilį, bandė jį sustabdyti, įsižiūrėti numerius, kai tik juos pamatė, iš karto paskambino policijai ir pranešė. Nedidelę žalą – 50 Eur atlygino, pretenzijų pažeidėjui neturi. Mašina buvo drausta, draudimą perspėjo apie padarytą žalą, mašiną turėjo remontuoti iš savų pinigų.
Liudytojas Tautvydas Armonavičius parodė, kad dirba Biržų PK, gavo pranešimą, kad 2016 m. vasario 25 d., apie 23 val., „Golf“ automobilis pasišalino iš įvykio vietos ir yra (duomenys neskelbtini). Ten pareigūnus pasitiko „Audi“ vairuotojas, kuris pasakė, jog (duomenys neskelbtini) jo stovintį automobilį aikštelėje kliudė kitas automobilis ir iš įvykio vietos pasišalino. Su pranešėju nuvyko į įvyko vietą, įformino įvykį, ieškojo nurodyto automobilio ir pažeidėjo. Pažeidėjo nerado, jo mama paskambino T. P., kurio pareigūnai paprašė atvykti į komisariatą. T. P. atvyko, buvo apgadintas (nubrauktas) galinis mašinos bamperis, paimtas paaiškinimas. T. P. turėjo jausti, kad atsitrenkė, nes ir „Audi“ automobiliui buvo nubraukti dažai, bet neįlenkta. T. P. sakė, kad kažko labai išsigando, tikrinamas vairuotojas buvo blaivus. Pranešėjo automobilyje buvo keturi asmenys.
Liudytojas Kęstutis Čirvidas parodė, kad 2016 m. vasario 25 d. dirbant buvo gautas iškvietimas, kad vienas automobilis atsitrenkė į kitą, pažeidėjas pasišalino, o pranešėjas jį vejasi, pranešė, jog yra (duomenys neskelbtini), pareigūnai vyko link (duomenys neskelbtini), bandė ieškoti pažeidėjo. Nieko neradę vyko į įvykio vietą, pildė dokumentus, sužinojo, kam priklauso automobilis, nuvyko į (duomenys neskelbtini), artimieji pranešė pažeidėjui, kad šis atvyktų į policiją. Pažeidėjas atvyko į policijos komisariatą, pareigūnai išmatavo mašinas, matėsi automobilio apgadinimai, todėl surašė protokolą. T. P. pasakojo, jog jam būnant aikštelėje atvyko kitas automobilis, tuomet jis išvyko, o tas automobilis vyko jam iš paskos, taip pat sakė, jog stumdamasis atgal įvažiavo į kitą mašiną ir išvyko, jog kitoje transporto priemonėje buvo jaunuolių kompanija, todėl jis bandė išvykti iš aikštelės, išvažiavo. Turėjo jausti atsitrenkimą važiuojant atgal, nes matėsi nubrėžti dažai, turėjo matyti per veidrodėlį kitą automobilį.
Liudytoja L. Ž. parodė, kad tą vakarą su draugu T. P. atvyko į aikštelę, atvyko ir „Audi“, atsistojusi jiems iš galo. Tame automobilyje iš matymo ji pažino vairuotoją, visi išlipo iš mašinos ir ėjo link jų. Ji išsigando, ėmė verkti, prašė T. P. išvykti, bet jiems kliudė akmuo, todėl pavažiavo atgal, kažkuris su ranka trenkė į mašinos bagažinę. Kartu su draugu išvyko, jiems iš priekio užstatė automobilį ir vijosi iki pat (duomenys neskelbtini), todėl jie išvažiavo per šunkelius. Komisariate, kai policijos pareigūnas pavalė automobilį, truputį matėsi įbrėžimas. Mašinoje grojo muzika, bet atsitrenkimo ir garso smūgio nejuto. Nekvietė policijos, kadangi norėjo greičiau važiuoti namo.
Dėl LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo
Teismo posėdžio metu T. P. parodė, kad kaltu dėl šio pažeidimo prisipažįsta nurodydamas, kad atvykus policijai ir nuvalius buferį pamatė įbrėžtą strypelį, taip pat liudytoja L. Ž. parodė, kad pavalius automobilį truputį matėsi įbrėžimas, kad D. A. automobilis buvo apgadintas, patvirtina ir eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad apgadintos užpakalinės dešinės pusės durys (b.l. 8) ir fotolentelės (b.l. 10), taip pat nukentėjusiojo D. A. bei policijos pareigūnų T. Armonavičiaus ir K. Čirvido parodymai, jog „Audi“ automobiliui buvo nubraukti dažai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. spalio 11 d.) 127 p. nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Ištyrus visą bylos medžiagą darytina išvada, kad vairuotojas T. P. nesustojo, nesistengė išvengti susidūrimo, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas manevruodamas atbuline eiga aikštelėje, kur eismas negalėjo būti didelis atsižvelgiant į metų ir paros laiką ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam padarė žalą.
Motyvuojamoji dalis
T. P. kaltę padarius šį pažeidimą taip pat įrodo policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l. 3-4), eismo įvykio vietos schema (b.l. 7-8), fotolentelės (b.l. 9-13), D. A. ir L. P. rašytiniai paaiškinimai (b.l. 16-17), duomenys apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą (b.l. 21), informacija apie kelių transporto priemonės registraciją (b.l. 23), kompaktinio disko laikmena (b.l. 24), kita rašytinė bylos medžiaga. Visų šių įrodymų visumos pakanka pažeidėjo kaltei pagrįsti.
Dėl LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo
T. P. rašytiniu paaiškinimu, įvykio vietoje ir laiku sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Jam iš paskos atvažiavo kitas automobilis „Audi A4 Avant“ ir sustojo už jo (T. P.). Jis nusprendė išvažiuoti iš aikštelės ir pavažiavo atbuline eiga. Jokio smūgio, kad būtų atsitrenkęs į kitą automobilį, nepajuto ir išvažiavo. Tada „Audi A4 Avant“ aplenkė (duomenys neskelbtini) ir užblokavo kelią, išlipo trys asmenys. Todėl jis (T. P.) išsigandęs apsisuko ir pro (duomenys neskelbtini) išvažiavo namų link, bet tas automobilis vijosi iki (duomenys neskelbtini). Ten atitrūkęs grįžo link draugės L. Ž. namų, nes jie buvo kartu. Į policijos pareigūnus nesikreipė, nes išsigando tų asmenų persekiojimo (b.l. 14). L. Ž. rašytiniame paaiškinime nurodo iš esmės analogiškai kaip ir T. P. (b.l. 15). Taigi tiek iš šių rašytinių bylos duomenų, tiek ir apklausiant teismo posėdžio metu T. P. neigia jam inkriminuojamą pažeidimą, pagrindiniu argumentu nurodydamas tai, kad nepajuto ir negirdėjo, kad atsitrenkė į kitą automobilį, automobilyje grojo muzika, o draugė rėkė. Iš esmės analogiškai šias aplinkybes nurodo ir liudytoja L. Ž.. Tačiau teismas su tokiais jų paaiškinimais nesutinka. Liudytojo T. Armonavičiaus parodymais, T. P. turėjo jausti, kad atsitrenkė, nes ir „Audi“ automobiliui buvo nubraukti dažai. Liudytojas K. Čirvidas parodė, kad pats T. P. pasakojo, jog jam būnant aikštelėje stumdamasis atgal įvažiavo į kitą mašiną ir išvyko. Duomenų, kad šie liudytojai – policijos pareigūnai galėtų apkalbėti pažeidėją, byloje nėra. Liudytoja L. Ž. yra artima T. P. draugė ir natūralu, kad siekia padėti išvengti administracinės atsakomybės artimam asmeniui.
Iš apgadintų automobilių fotonuotraukų, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir eismo įvykio vietos schemos matyti, kad abu automobiliai buvo ne tik nubrozdinti, bet ir vieno įskilęs užpakalinis bamperis, o nukentėjusiojo automobilio – dešinės pusės durys, tai paneigia T. P. teiginį, jog jis nejautė, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Eismo įvykį matė L. P., kurio rašytinis paaiškinimas nuoseklus, sutampa su kita bylos medžiaga, nėra pagrindo abejoti jo paaiškinimu. Dėl aptartų aplinkybių, teismas pripažįsta, kad byloje pakanka įrodymų, kurie patvirtina, kad T. P. iš sukelto eismo įvykio vietos pasitraukė tikrai tyčia, supratęs jog sukėlė eismo įvykį, tikslingai siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus. T. P. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes vairuodamas automobilį atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė kitą stovintį automobilį, jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos tyčia pasišalino. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. spalio 11 d.) 219.1 punktas reglamentuoja, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Akivaizdu (to neginčija ir jis pats), kad T. P. nesustojo ir eismo įvykio vietos nepažymėjo. Šių Taisyklių 219.2 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Šių reikalavimų T. P. taip pat nesilaikė.
T. P. kaltę padarius šį pažeidimą įrodo policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l. 3-4), eismo įvykio vietos schema (b.l. 7-8), fotolentelės (b.l. 9-13), D. A. ir L. P. rašytiniai paaiškinimai (b.l. 16-17), duomenys apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą (b.l. 21), informacija apie kelių transporto priemonės registraciją (b.l. 23), kompaktinio disko laikmena (b.l. 24), kita rašytinė bylos medžiaga. Visų šių įrodymų visumos pakanka pažeidėjo kaltei pagrįsti.
T. P. atsakomybę abiejuose pažeidimuose lengvina tai, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą, gailisi dėl įvykio, o sunkinančių aplinkybių abiejuose pažeidimuose nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudas, taip pat atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, pavojingumą, padarytą žalą, į tai, kad ji atlyginta, nukentėjusysis prenzijų kaltininkui neturi, menką vairavimo stažą (pažeidimų padarymo metu – beveik pusė metų), pažeidėjo asmenybę – mokosi, neteistas, per metus nebaustas administracine tvarka, bet baustas kartą praeityje pagal LR ATPK 123 str. 5 d. ir 128 str. 1 d., baudą sumokėjęs, šios nuobaudos galiojimas išnykęs (b.l. 19). Įvertinant visas šias aplinkybes, skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda – artima minimaliai bauda (pagal LR ATPK 127 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. P. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, dėl eismo įvykio žmonės nenukentėjo, nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai, jis pretenzijų neturi. Pažeidėjas pats dėjo pastangas, kad būtų nustatyta, kad jis padarė pažeidimą, nes pats atvyko į policijos komisariatą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad T. P. ATPK 130 str. 1 d. numatyta nemaža bauda ir ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.
Įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, T. P. menką vairavimo stažą (pažeidimų padarymo metu – beveik pusė metų), pažeidėjo asmenybę – mokosi, neteistas, per metus nebaustas administracine tvarka, bet baustas kartą praeityje pagal LR ATPK 123 str. 5 d. ir 128 str. 1 d., baudą sumokėjęs, šios nuobaudos galiojimas išnykęs (b.l. 19), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, taikant ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, protinga ir teisinga administracinė nuobauda būtų mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda - 300 Eur bauda, atimant teisės vairuoti transporto priemones mažesniam nei straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui - šešiems mėnesiams. Tokia nuobauda būtų pasiekti nuobaudų tikslai, numatyti ATPK 20 str. Už abu pažeidimus paskirtos nuobaudos bendrintinos LR ATPK 33 str. pagrindu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d., 283-284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. P. pripažinti kaltu ir skirti: pagal LR ATPK 127 str. 2 d. trisdešimt eurų baudą; pagal LR ATPK 130 str. 1 d. (taikant LR ATPK 30¹ str. 1 d.) trijų šimtų eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str., T. P. paskirti galutinę nuobaudą – trijų šimtų eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.
Dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo laikoma, jog įsiteisėjus šiam nutarimui, T. P. yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones.
Daiktinį įrodymą – kompaktinio disko laikmeną palikti saugoti byloje.
Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.