Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad 2010 m. kovo 24 d. atsakovas išdavė jam paprastąjį neprotestuotiną vekselį sumai 5 450, 00 Lt, pagal kurį atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu iki 2010 m. balandžio 23 d. Atsakovas neatsiskaitė, todėl ieškovas prašo priteisti jo naudai 5 450, 00 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui davė pinigus grynais į rankas, ir kadangi atsakovas jam neišdavė kasos pajamų orderio, buvo pasirašyta Paskolos sutartis, tačiau pinigai atsakovui skolinti ne Paskolos sutarties pagrindu. Be to, Paskolos sutartis nebuvo įsigaliojusi, nes ieškovui nebuvo išduotas kasos pajamų orderis, kaip įrodymas, kad pinigai buvo įmokėti į kasą. Ieškovas nurodė, kad 1 000 Lt, pervestų į jo sąskaitą iš R. S. motinos sąskaitos, gavo kaip netesybas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis, kaip UAB „A&RS Group“ vadovas, 2010 m. kovo 24 d. sudarė su ieškovu Paskolos sutartį Nr. 01-2010 (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovas turėjo įmokėti 5 420, 00 Lt grynaisiais pinigais į įmonės kasą, tačiau ieškovas šio įsipareigojimo neįvykdė. Sutarties 3.5 punktu šalys susitarė, kad paskolos davėjas (ieškovas) turi teisę reikalauti ir gauti iš paskolos gavėjo (atsakovo) paskolos grąžinimo užtikrinimo garanto – paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pasirašytą įmonės vienintelio akcininko A. S., todėl vekselis buvo išrašytas ieškovui, kaip garantija, užtikrinanti skolos pagal sutartį grąžinimą. Atsakovo teigimu, ieškovas vykdė psichologinį spaudimą jam bei kitam įmonės akcininkui R. S. ir jo motinai L. S., kuri neatlaikiusi psichologinio spaudimo, 2010 m. gegužės 1 d. pervedė į ieškovo sąskaitą 1 000 Lt. Atsakovas pabrėžia, jog kadangi ieškovas Paskolos sutarties nėra įvykdęs, todėl atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovui 5 420 Lt pagal vekselį.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo A. S. 5 450, 00 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. kovo 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 164 Lt bylinėjimosi išlaidų S. J. naudai, bei 13, 29 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovui, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 5 450, 00 Lt. Teismo vertinimu, atsakovo išrašytas paprastasis vekselis atitinka visus pagal ĮPVĮ 77 straipsnį paprastajam vekseliui keliamus reikalavimus. Įvertinęs bylos įrodymų visumas teismas laikė nustatytu, kad atsakovas vekselio nenuginčijo, ieškovo, kaip vekselio savininko, nesąžiningų veiksmų neįrodė, jam bei kitiems asmenims (liudytojui R. S. ir jo motinai L. S.) daromo psichologinio spaudimo faktiniais duomenimis nepagrindė, kadangi atsakovas pagal išrašytą vekselį su ieškovu neatsiskaitė iki šiol, iš atsakovo priteistina 5 450, 00 Lt. Konstatavo, kad prievolė, kilusi išrašius vekselį, nesusijusi teisiniu santykiu su šalių sudaryta Paskolos sutartimi. Teismo vertinimu, atsakovas, išduodamas vekselį, sukūrė ieškovo naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal Paskolos sutartį prievolę, – prievolę pagal vekselį, kurią ieškovas reikalauja įvykdyti, todėl atsakovas neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis tuo, kad vekselis buvo išrašytas tik kaip skolos sumokėjimo ieškovui garantija pagal Paskolos sutartį, ir kadangi pinigų atsakovas iš ieškovo negavo, nėra ir atsakovo prievolės pagal vekselį. Kadangi pagal išrašytą vekselį buvo sukurta nauja prievolė, nesusijusi su Paskolos sutartimi, teismas išsamiau dėl Paskolos sutarties nepasisakė.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. (b.l. 84-85) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti, prašo pakartotinai apklausti liudytojus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad UAB „A&R Group“ vadovas A. S. 2010-03-24 d. su ieškovu sudarė paskolos sutartį Nr. 01-2010, pagal kurios 1.3 punktą ieškovas turėjo įnešti skolinamus pinigus grynaisiais pinigais į paskolos gavėjo įmonės kasą. Paskolos davėjas turi teisę reikalauti ir gauti iš paskolos gavėjo paskolos grąžinimui užtikrinimo garanto: paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pasirašytą įmonės akcininko. Paskolos sutartis ir neprotestuotinas vekselis buvo pasirašyti kartu ir vienu metu. Nurodo, kad ieškovas neįvykdė paskolos sutarties 1.3 punkto, t.y. neperdavė atsakovui paskolos objekto, taigi atsakovas jokios pinigų sumos negavo, jų nesieja jokie piniginiai įsipareigojimai, šių įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino. Pažymėjo, kad atsakovas ieškovui atsakyme, kuriuo yra reikalaujama apmokėti vekselį nurodė, kad neprotestuojamas vekselis yra negaliojantis, jis neatsiejamas priedas prie paskolos sutarties kaip jos įvykdymo užtikrinimas, o ne atskirus paskolinius santykius įrodantis dokumentas, dėl ko ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas. Taip pat ieškovas reikalavo iš antro įmonės akcininko R. S., kad įvykdytų vekselį pasirašytą atsakovo, darė psichologinį spaudimą. Akcininko R. S. motina pervedė ieškovui į jo asmeninę sąskaitą 1 000 Lt, nurodydama mokėjimo paskirtyje „pagal paskolos sutartį“. Tokiu būdu ieškovas siekė ne tik pasipelnyti iš atsakovo, bet ir iš trečiųjų asmenų, tai patvirtino liudytojai, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Tai patvirtina, kad ieškovas nepagrįstai įgijo teisę į neprotestuotiną vekselį, todėl neturi pagrindo reikalauti lėšų pagal šį dokumentą. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė ieškovui skolą.

Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad 2010 m. kovo 24 d. atsakovas A. S. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovui S. J., kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 5 450, 00 Lt iki 2010 m. balandžio 23 d. (b. l. 3). Nustatyta, kad tą pačią dieną tarp šalių S. J. ir UAB „ARS Group“ buvo pasirašyta ir Paskolos sutartis Nr. 01-2010 (b. l. 34), kuria ieškovas įsipareigojo suteikti UAB „ARS Group“ 5 420, 00 Lt paskolą ir šią pinigų sumą įmokėti grynaisiais į įmonės kasą, įmonė įsipareigojo grąžinti gautą paskolą per 30 dienų po paskolos gavimo. Remiantis sutarties 3.5 p., paskolos davėjas turi teisę reikalauti ir gauti iš paskolos davėjo paskolos grąžinimo užtikrinimo garanto: paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pasirašytą vienintelio akcininko A. S..

Apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės dėsto bylos faktines aplinkybes, nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, pažymėjo, kad paskolos sutartis bei neprotestuotinas vekselis buvo pasirašyti kartu ir vienu metu, paskolos sutartis nebuvo įvykdyta, nes ieškovas neperdavė paskolos objekto. Vekselis yra negaliojantis, nes jis yra ne atskirus paskolinius santykius įrodantis dokumentas, o neatsiejamas priedas prie Paskolos sutarties kaip jos įvykdymo užtikrinimas. Kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais ir atmeta jus kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir pagrįstai laikė, kad yra teisinis pagrindas ieškinio patenkinimui.

Kaip pagrįstai nurodė bylą nagrinėjantis teismas, vekselio, kaip vienašalio sandorio yra specifinė teisinė prigimtis, jis vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis), kuriuo vekselį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis turi viešo patikimumo savybę, dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Taigi galima teigti, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausančią nuo jokių juridinių faktų (įvykių ar veiksmų) teisėto vekselio turėtojo subjektinę turtinę teisę, t. y. reikalavimo teisę į jame nurodytą pinigų sumą. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje A. L. v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje R. B., M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Tai reiškia, kad pagal ĮPVĮ 19 straipsnio prasmę skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išrašytas paprastas vekselis atitinka visus pagal ĮPVĮ 77 straipsnį paprastajam vekseliui keliamus reikalavimus, jis nėra susijęs su atsakovo nurodytu vekselio išdavimo pagrindu - su Paskolos sutartimi. Kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad atsakovas neįrodė, kad dokumentas laikytinas ne vertybiniu popieriumi. Atsakovas neįrodė, kad vekselis, remiantis Paskolos sutarties 3.5 punktu teismo turi pripažintas garantija pagal CK 6.90 straipsnį. Pažymėtina, kad nors plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu. Vekselio davėjas, išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas teisėtu jo savininku ir šiame dokumente įtvirtintos reikalavimo teisės turėtoju. Dėl to įsipareigojęs pagal vekselį asmuo neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselio turėtojui vekselyje įrašytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas šį vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė ieškovo, kaip vekselio savininko nesąžiningų veiksmų, nes tokių įrodymų į bylą nėra pateikta, neįrodė, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Toks ryšys gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus. Tokių įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes, į bylą atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Apeliantas nurodo, kad ieškovas vykdė psichologinį spaudimą atsakovui ir akcininkui R. S., R. S. motina pervedė ieškovui į jo asmeninę sąskaitą 1 000 Lt. Tačiau tokių aplinkybių minėtas liudytojas R. S. teismui nėra nurodęs, priešingai, liudytojas patvirtino, kad jam nėra žinomos aplinkybės dėl paskolos sutarties – jis nėra matęs tos sutarties, nestovėjo šalia, kai buvo pasirašyta sutartis, praktikos įmonėje, kad skolintis iš fizinių asmenų nebuvo. Dėl 1 000 Lt pervedimo nurodė, kad tai buvo padaryta be pagrindo, ant pavedimo nieko neužrašė, nes nieko nežinojo apie sutartį (b.l. 73). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Atsakovas teismui patvirtino, kad jis žino, kas yra vekselis, gyvenime yra pasirašęs vekselius (b.l. 73), todėl laikytina, kad jis suvokė vekselio kaip sandorio pasekmes.

Nustatyta, kad teismo posėdyje buvo apklaustas liudytoju R. S. (b.l. 73). Apeliaciniame skunde apeliantas prašo pakartotinai apklausti liudytojus, tačiau tokio prašymo visiškai nemotyvuoja, nenurodo kokius asmenis, priežasčių dėl kurių kilo būtinybė tokiai apklausai. Kolegija nenustatė teisinio pagrindo pakartotinei liudytojo (-ų) apklausai, todėl toks prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 192 str. 7 d.).

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.