Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-03-22 · Civilinė byla Nr. e2-9373-592/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-22
Bylos Nr.
e2-9373-592/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03522-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
Atsakovas
Z. N.
Kategorijos
Bylos Nr. e2-9373-592/2017
Proceso Nr. 2-68-3-03522-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2; 2.6.8.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 22 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui Z. N. (Z. N.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 750 Eur negrąžintos paskolos, 35,25 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 327,26 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad 2015 m. spalio 2 d. ji ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 670622006 (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 750 Eur kreditą 150 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 35,25 Eur palūkanas iki 2016 m. vasario 29 d. Atsakovas laiku neįvykdė savo prievolės, t. y. negrąžino paskolos ir nesumokėjo palūkanų, todėl remiantis bendrųjų paskolos sutarties sąlygų 7.1 punktu, nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 6 d. atsakovui buvo pradėtos skaičiuoti Sutartyje nustatytos palūkanos pagal metinę palūkanų normą (173,10 procentų).

Ieškovė prašo, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių.

Atsiliepimas

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos, pranešimas pateikti atsiliepimą įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Pranešime dėl atsiliepimo pateikimo išaiškinta atsakovės pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimo nepateikimo padariniai, nustatytas keturiolikos dienų terminas šiam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 142 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, byloje priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė su atsakovu 2015 m. spalio 2 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 750 Eur kreditą 150 dienų terminui. Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 35,25 Eur palūkanas iki 2016 m. vasario 29 d. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų ir liko skolingas ieškovei 750 Eur negrąžinto kredito, 35,25 Eur palūkanų. Ieškovė už prievolės nevykdymą paskaičiavo 327,26 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, t. y. nuo 2016 m. kovo 1d. iki 2016 m. birželio 6 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, pažeisdamas prievolę, su ieškove neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove pilnai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaudamasis CK 6.38, 6.72 straipsniais, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.210, 6.249 straipsniais, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.258 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.886 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo priteisia 750 Eur negrąžinto kredito ir 35,25 Eur palūkanų.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 327,26 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, paskaičiuotų nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 6 d., taikant 173,10 procentų metinę palūkanų normą pagal Vartojimo kredito sutarties 7.1 punktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali sumažinti šalių susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, jeigu susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Sprendžiant, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, atsižvelgtina į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, bei į kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

Atsakovas yra vartotojas, sutartį sudaręs nuotolinio prisijungimo būdu, turėdamas ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, t. y. atsakovas arba galėjo pasirašyti stipresnio kontrahento pasiūlytą sutartį, arba iš viso atsisakyti ją pasirašyti. Ieškovė nenurodė, kad, suėjus kredito grąžinimo terminui ir atsakovui negrąžinus pasiskolintos pinigų sumos, jo darbuotojai įspėjo atsakovą dėl susikaupusios skolos. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji būtų ėmusis kokių nors priemonių skolai išieškoti. Ieškovė delsė kreiptis į teismą – ieškinys teismui pateiktas tik 2017 m. sausio 26 d., t. y. praėjus beveik metams po kredito grąžinimo termino praleidimo. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovės prašomos priteisti palūkanos neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, yra neproporcingai didelės, todėl yra pagrindas jas sumažinti. Remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pažymėtina, kad pa­grin­di­nė pa­lū­ka­nų pa­skir­tis yra mo­kė­ji­mas kre­di­to­riui už naudoji­mą­si pi­ni­gais. Pa­sko­los san­ty­kiuo­se mokė­ji­mo funk­ci­ją at­lie­kan­čias pa­lū­ka­nas nu­sta­to CK 6.872 straipsnio 1 dalis. Atlygi­ni­mas pa­lū­ka­nų for­ma mo­ka­mas iki pi­ni­gi­nių prie­vo­lių įvyk­dy­mo, jeigu ša­lys nė­ra susitarusios ki­taip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003).

Sutartimi šalys susitarė palūkanas skaičiuoti iki viso kredito grąžinimo dienos bei dėl palūkanų dydžio – 114,37 procentų (vartojimo kredito metinė palūkanų norma) ir 173,10 procentų (vartojimo kredito kainos metinė norma) (Vartojimo kredito sutarties specialiosios sąlygos). Ieškovė nurodo, kad priskaičiavo 327,26 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino - 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 6 d., t.y. už 98 dienas, pagal 173,10 procentų dydžio bendrą kredito kainos metinę palūkanų normą. Teismas pažymi, kad Sutarties specialiomis sąlygomis nustatytas kredito kainos metinis palūkanų normos dydis (114,37 procentų) bei ieškovės paskaičiuotos sutartinių palūkanų sumos yra nepagrįstai didelės, todėl negali būti vertinamos kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Sprendžiant dėl šios rūšies, t. y. atlyginimo, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, palūkanų priteisimo lygiai taip pat, kaip ir netesybų atveju vertintina, ar sutartinių palūkanų dydis nėra per didelis. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pavyzdžiui, ieškovas, kurio verslas - greitųjų kreditų suteikimas) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje jau ne kartą yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuri Sutartį su ieškove sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, pagal kurias buvo priversta priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, įvertindamas ir tai, kad vartotojui sudarant sutartį nėra išaiškinamos visos sąlygos, todėl jis negali visapusiškai įvertinti riziką ir sutarties neįvykdymo pasekmes, teismas mažina palūkanų dydį iki 75 procentų už panaudotą ir negrąžintą paskolą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, ieškovės naudai iš atsakovo priteisia 154,35 Eur (750 x 0,21 proc.(60 / 365) x 98 d.) palūkanų skaičiuojant taip, kaip paskaičiavo ir pats ieškovas, t. y. už periodą nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 6 d. (CK 1.5, 6.872 straipsniai).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 21 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis, patenkinta 84 procentai ieškinio reikalavimų).

Iš atsakovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, nes šios išlaidos mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Z. N. (Z. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) skolos, 35,25 Eur (trisdešimt penkis eurus 25 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 154,35 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 35 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 939,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. vasario 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas