- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- e2-1002-1101/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14737-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Atsakovas
- I. R., M. R.
- Advokatai
- Gitana Martyšienė, Vytautas Geležinis
sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei, Ugnei Marijai Žemaitytei, Kristinai Pečiukaitienei, Viktorijai Skorulskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovams bankroto administratoriui Petrui Basijokui ir advokatui Vytautui Geležiniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Apstela“ ieškinį atsakovams I. R. (Č.) ir M. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė BUAB ,,Apstela“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams I. R. (nauja pavardė – Č.) ir M. R. dėl žalos atlyginimo, kurį patikslinusi prašo priteisti iš atsakovės I. R. 23 852,16 Eur žalos atlyginimą ir solidariai iš atsakovų I. R. ir M. R. 7 037,69 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Apstela“ bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 13 d.). Bendrovėje buvo du akcininkai – I. R., kuriai priklausė 33 proc. įmonės akcijų, ir M. R., kuriam priklausė 67 proc. įmonės akcijų. Be to, atsakovė I. R. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 6 d. buvo įmonės direktorė, atsakovas M. R. – laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. birželio 10 d. buvo įmonės direktorius, o nuo 2014 m. birželio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo įmonės projektų vadovas.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-39038-861/2016, iškeltoje pagal ieškovės BUAB ,,GFM statyba“ ieškinį atsakovei UAB ,,Apstela“ dėl skolos priteisimo buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB ,,Apstela“ turto areštas 39 305,29 Eur sumai. Iš areštuotų piniginių lėšų buvo leista UAB ,,Apstela“ sumokėti mokesčius valstybei (savivaldybėms) ir socialinio draudimo fondo įmokas bei atsiskaityti su BUAB ,,GFM statyba“. 2016 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pagal UAB ,,Apstela“ prašymą papildomai buvo leista iš areštuotų lėšų atsiskaityti su įmonės (UAB ,,Apstela“) darbuotojais ir už teisinę pagalbą. 2016 m. rugsėjo 7 d. antstolis Dainius Šidlauskas surašė turto aprašą, kuriuo aprašė bendrovės turtą, įskaitant ir bendrovės pinigines lėšas, esančias bendrovės banko sąskaitoje ir bendrovės kasoje 39 305,29 Eur sumai, kurį bendrovės direktorė I. R. priėmė ir pasirašė, patvirtindama, kad žalą dėl turto praradimo ar trūkumo atlygina saugotojas, t. y. pati bendrovės direktorė I. R..
4. Ieškovės BUAB ,,Apstela“ bankroto proceso metu bankroto administratorius nustatė, kad atsakovė I. R. tretiesiems asmenims, kuriems remiantis pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo draudžiama mokėti pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. liepos 31 d. iš bendrovės kasos išmokėjo iš viso 12 196,91 Eur sumą, o iš bendrovės sąskaitos išmokėjo 11 655,25 Eur sumą, tokiu būdu padarydama 23 852,16 Eur žalą įmonei ir jos kreditoriams. Tuo tarpu atsakovas M. R. tretiesiems asmenims, kuriems remiantis pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo draudžiama mokėti pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo iš viso 7 037,39 Eur sumą. Taigi atsakovas M. R., veikdamas su atsakovės I. R. leidimu ir sutikimu, veikdami kartu neteisėtai, iš bendrovės lėšų išmokėjo 7 037,69 Eur sumą. Atsakovai savo neteisėtais veiksmas sumažino bendrovės turtą ir tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė bendrovei žalą. Tokie atsakovų veiksmai, kai areštuotos įmonės lėšos buvo mokamos tretiesiems asmenims, kuriems buvo uždrausta mokėti, neatitiko bendrovės įprastos verslo rizikos, buvo sudaryti iš esmes siekiant iš bendrovės išvesti pinigines lėšas, šie sandoriai buvo sudaryti vien bendrovės akcininkų ir direktorės interesais. Atsakovams buvo žinoma, kad yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir faktas, kad bendrovė kreipėsi dėl laikinųjų apsaugo priemonių masto pakeitimo. Piniginių lėšų išmokėjimu iš bendrovės kasos ir bendrovės piniginių lėšų mokėjimu tretiesiems asmenims, kurios buvo pas atskaitingus asmenis, buvo pažeistos kitų įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai visiškai ar iš dalies patenkinti savo finansinius reikalavimus.
Šalies argumentai
5. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė I. R. nepažeidė fiduciarinių pareigų, veikė išimtinai bendrovės ir jos kreditorių interesais. Nors 2016 m. rugsėjo 6 d. ir 2016 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau bendrovės ūkinė komercinė veikla nebuvo sustabdyta. Bendrovė turėjo ir toliau laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus, užbaigti darbus objektuose (pagrindinė bendrovės veikla – trinkelių klojimo darbai). Atsakovė, siekdama ir toliau vykdyti bendrovės komercinę veiklą, į kasą įnešdavo savo asmenines lėšas (kaip bendrovės akcininkė), kurios buvo skirtos mokėjimas tretiesiems asmenims atlikti. Visi mokėjimai buvo atlikti už prekes ar paslaugas ar bendrovės būtiniems mokėjimas atlikti, kad nesustotų įmonės veikla. Atsakovų veiksmais nebuvo pažeistos kreditorių teisės bei teisėti interesai – priešingai – atsakovų pastangomis buvo vykdomi bendrovės įsipareigojimai užsakovams pagrįstai tikintis atsiskaitymo už atliktus darbus ar sunaudotas medžiagas. Atsakovai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes lėšos buvo panaudotos išimtinai bendrovės reikmėms, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Visi mokėjimai buvo skirti išimtinai padengti tik būtinąsias bendrovės veiklos sąnaudas, toliau palaikant ūkinę veiklą, vykdant prisiimtus įsipareigojimus. Neatlikus šių mokėjimų, iš esmės būtų atimtos visos galimybės bendrovei toliau tęsti veiklą, gauti pajamas bei atsiskaityti su kreditoriais. 2016 m. bendrovės vykdė įprastą ūkinę komercinę veiklą, ieškovės nurodytais veiksmais žala bendrovės kreditoriams, kurių kreditoriniai reikalavimai patvirtinti įsiteisėjus 2017 m. spalio 31 d. teismo nutarčiai dėl bankroto bylos BUAB ,,Apstela“ iškėlimo, nėra padaryta, o BUAB ,,GFM statyba“, kaip ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-39038-861/2016, kurios prašymu ir buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, net nėra BUAB ,,Apstela“ kreditorė. Atsakovai, atlikdami mokėjimus, ne padidino, o sumažino bendrovės turimus įsiskolinimus bei pirko prekes vykdomai ūkinei komercinei veiklai, už kurias su atsakovais turėjo atsiskaityti. Be to, atsakovui M. R. civilinė atsakomybė nekyla, nes jis ginčo laikotarpiu nebuvo bendrovės vadovas. Atsakovas M. R., kaip bendrovės darbuotojas, atsakovės I. R. pavedimu ir leidimu, teisėtai vykdė mokėjimus už prekes ir paslaugas, kuriais siekė, kad įmonė laiku vykdytų prisiimtus įsipareigojimus, vykdytų veiklą ir gautų mokėjimus pagal sutartis už atliktus darbus. Atsakovui M. R., kaip įmonės darbuotojui, prisiimant įsipareigojimus, nebuvo žinoma informacija apie 2016 m. rugsėjo 6 d. ir 2016 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovų teigimu, bankrutuojanti įmonė neįrodė, kad neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais iš bankroto proceso metu sukauptų lėšų.
6. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovai klaidingai teigia, jog atsakovė į bendrovės kasą įnešdavo savo asmenines lėšas. Atsakovė, kaip atskaitingas asmuo, 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo skolinga bendrovei 20 467,14 Eur sumą, o 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigoje jos, kaip atskaitingo bendrovei asmens, skola padidėjo iki 23 108,67 Eur sumos. Atsakovė, įnešdama į bendrovės kasą grynų pinigų sumas, tik sumažino savo, kaip atskaitingo asmens skolą bendrovei, o ne įnešė asmenines lėšas. Tai patvirtina faktą, kad atsakovė disponavo ne savo, o bendrovės lėšomis, kurios buvo areštuotos. Nors bendrovei nebuvo uždrausta vykdyti ūkinę komercinę veiklą tačiau šią veiklą ji galėjo vykdyti tik taip, kad nebūtų pažeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovams atlikus mokėjimus savo pasirinktiems asmenims, buvo sumažinta ieškovės turto masė, dėl ko buvo apsunkintos ieškovės kreditorių teisės gauti piniginių lėšų dalį, proporcingą savo reikalavimui, antra, įvertinus tai, kad areštas galiojo iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo dienos, taip pat buvo apribotos bendrovės kreditorių teisės bankroto proceso metu patenkinti bent dalį savo reikalavimų. Taigi ginčo mokėjimais akivaizdžiai buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės. Atsakovai nepateikė įrodymų, kodėl buvo atlikti mokėjimai jų pasirinktiems kreditoriams; tai taip pat patvirtina aplinkybę, kad atsakovai atliko nebūtinus mokėjimus, net nevertinant to, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis apskritai buvo uždrausta tokius mokėjimus atlikti. Atsakovas M. R. buvo ne tik ieškovės akcininkas, atsakovės I. R. sutuoktinis, bet ir asmuo, su kuris su bendrovę atstovaujančiu advokatu derino pozicijas bylose su BUAB ,,GFM statyba“, kurios prašymu ir buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas M. R. žinojo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bendrovės atžvilgiu.
7. Triplike atsakovai nurodo, kad turto areštu buvo užtikrintas tik vieno kreditoriaus – UAB ,,GFM statyba“ reikalavimas; UAB ,,GFM statyba“ net nėra ieškovės BUAB ,,Apstela“ kreditorė. Akivaizdu, kad kitų kreditorių teisės taip pat nebuvo pažeistos, nes ginčo laikotarpiu bendrovei dar nebuvo iškelta bankroto byla. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo. Ieškovė neįrodė, kad yra pagrindas atsakovo M. R., kaip bendrovės akcininko, atsakomybei kilti.
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Atsakovai, žinodami apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atliko mokėjimus subjektams, kuriems nebuvo leidžiama mokėti pagal minėtą nutartį. Atsakovams buvo aiškiai žinoma ir suprantama, kokiems subjektams buvo leidžiama mokėti pagal nutartį, kadangi patys atsakovai kreipėsi į teismą, prašydama išplėsti subjektų ratą, su kuriais būtų galima atsiskaityti. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų atsakovų avansinių apyskaitų, atsakovai mokėjo pinigines lėšas UAB ,,Ermitažas“, UAB ,,Kesko senukai Lithuania“, UAB ,,Tvorų meistras“, UAB ,,Cirkle K Lietuva“ ir kt., t. y. subjektams, kuriems pagal teismo nutartį negalėjo būti atliekami jokie mokėjimai. Be to, minėti mokėjimai atlikti labai mažomis sumomis, todėl iš viso kelia abejonių, ar jie susiję su įmonės veiklos vykdymu. Juo labiau, kad bendrovė nuo tada, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, iš esmės jokių piniginių lėšų negavo. Šios aplinkybės suponuoja, kad minėtos lėšos buvo naudojamos ne bendrovės veiklai vykdyti, o siekiant išvengti mokėjimų. Jeigu atsakovai būtų tinkamai vykdę nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai ieškovės nurodoma žala nebūtų atsiradusi, vadinasi, žala tiesiogiai susijusi su bendrovės ir kreditorių patirta žala. Tie įmonės kreditoriai, kurie buvo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, išliko ir iškėlus įmonei bankroto bylą, jų finansiniai reikalavimai nėra nei iš dalies patenkinti. Jei atsakovai nebūtų atlikę neteisėtų mokėjimų, atsakovai būtų perdavę bankroto administratoriui minėtas lėšas, iš kurių bent iš dalies būtų patenkinti įmonės finansiniai reikalavimai. Vadinasi, tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys. Nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, jų kaltė yra preziumuojama. Šiuo atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas patikslintą ieškinį patenkinti.
9. Teismo posėdžio metu atsakovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui M. R. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo M. R., kaip ieškovės akcininko, civilinės atsakomybės taikymas yra negalimas. Tiek juridinio asmens vadovo, tiek dalyvio atsakomybė atsiranda tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl įmonės vadovo ir dalyvio atsakomybės, būtina atskirti šių dviejų subjektų kompetencijų ir atsakomybių pagrindus. Ieškovės nurodyti atsakovų veiksmai priskirtini juridinio asmens vadovo, o ne dalyvio kompetencijai. Byloje nėra įrodymų, kad M. R. de facto buvo įmonės vadovas, o kaip įmonės darbuotojas jis jokių sprendimų nepriiminėjo. Atsakovas pirko statybines medžiagas objektams, kuriuose pats dirbo, mokėjimais siekė ne naudos sau, o kad įmonė laiku vykdytų prisiimtus įsipareigojimus, nėra jokių duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. 2016 m. bendrovė atliko darbus objekte Žirmūnų g. 32, Vilniuje, ką patvirtina ir į bylą ieškovės pateikta sutartis. Ieškovė dirbo ne viename objekte, tačiau atsakovai sutarčių neturi. Mokėjimai buvo išimtinai bendrovės interesais; mokėjimais bendrovės turtas nebuvo sumažintas ir žala kreditoriams nepadaryta. 2016 m. rugsėjo – spalio mėn. buvo pirktos medžiagos objektui, už kurį užsakovas atsiskaitė. Todėl ieškovė skaičiuodama padarytą žalą, turėtų iš jos atimti gautą naudą. Be to, 2020 m. spalio 23 d. pažymoje, kurioje paskaičiuota neva atsakovo M. R. padaryta žala nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., yra nurodyti ir mokėjimai atlikti 2016 m. rugsėjo 1 d. – 2016 m. rugsėjo 5 d.; šios sumos net teoriškai negalėtų būti laikomos bendrovei padaryta žala. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas M. R. 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo susitikęs su advokatu byloje Nr. e2-39038-861/2016, kurioje ir buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad aptartų gynybinę strategiją. Civilinė byla, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo iškelta tik 2016 m. rugsėjo 5 d., ir ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovui turėjo būti žinoma apie laikinąsias apsaugos priemones. Faktas, kad atsakovas M. R. tuo metu buvo bendrovės direktorės atsakovės I. R. sutuoktinis, negali būti laikoma atsakovo M. R. civilinės atsakomybės pagrindu. Įmonės komercinė veikla atsiradus teisminiam civiliniam ginčui negali būti sustabdoma. Jeigu bendrovės sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi, bendrovės finansiniai įsipareigojimai tik padidėtų. Atsakovo M. R. atžvilgiu ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl atsakovės I. R. atsakomybės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-39038-861/2016 buvo išspręstas UAB ,,Apstela“ nežinant, todėl apie pritaikytas laikinąsias apsaugo priemones iš karto po jų pritaikymo (2016 m. rugsėjo 6 d.) atsakovė sužinoti neturėjo galimybių. 2016 m. rugsėjo 7 d. su bendrove už atliktus darbus objekte Žirmūnų g. 33, Vilniuje, iš dalies bankiniu pavedimu atsiskaitė UAB ,,Irdaiva“. Jei atsakovė būtų žinojusi apie areštą ir būtų nesąžiniga, atsakovė galbūt būtų susitarusi dėl kitokio atsiskaitymo. Tai dar kartą patvirtina, kad atsakovė nežinojo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Gavusi lėšas iš UAB ,,Irdaiva“, ji atsiskaitė su kitomis įmonėmis, sumokėjo atlyginimus darbuotojams. Tai yra įprasti veiksmai, kai gaunamos tam tikros lėšos iš užsakovo. Turto arešto aktas buvo sudarytas 2016 m. rugsėjo 7 d. 16.33 val., su kuriuo atsakovė buvo pasirašytinai supažindinta. Bankiniai pavedimai iki to laiko buvo leidžiami be apribojimų. Po šio momento atsakovė iš įmonės sąskaitos lėšų nenaudojo, neišeikvojo, nepaslėpė ir savo asmeninėms reikmėms įmonės lėšų nepanaudojo. Antra, pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, UAB ,,GFM statyba“ atsisakė dalies savo reikalavimų UAB ,,Apstela“ ir ieškinio reikalavimas liko 16 602 Eur, todėl laikinųjų apsaugos priemonių mastas negalėjo būti didesnis nei ieškinio suma. Todėl ieškinyje nurodytas visiškai nepagrįstas padarytos žalos dydis. Nė vienas iš atsakovės atliktų mokėjimų nėra susijęs su asmeninės naudos sau gavimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad negali būti slopinama bendrovės vadovo protinga rizika verslui plėtoti. Bendrovės vadovui negali kilti atsakomybė už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Šiuo atveju atsakovės veiksmuose nėra akivaizdaus protingos ūkinės komercinės veiklos rizikos peržengimo. Ieškovės bankroto administratorius pats nededa pastangų, kad būtų tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai. Ieškinys teikiamas visiškai nepagrįstai. Ieškovė neįrodė ne tik neteisėtų veiksmų, bet ir patirtos žalos fakto. Atlikdami būtinus mokėjimus atsakovai vykdė bendrovės įsipareigojimus, o bendrovė gavo pajamas, tokiu būdu buvo ne didinami bendrovės įsipareigojimai, o buvo siekiama, kad įmonės įsipareigojimai nedidėtų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
10. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-39038-861/2016 BUAB ,,GFM statyba“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo areštuotas UAB ,,Apstela“ turtas, įskaitant pinigines lėšas, už bendrą 39 305,29 Eur sumą, iš areštuotų lėšų leidžiant bendrovei sumokėti mokesčius valstybei (savivaldybėms) ir socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su BUAB ,,GFM statyba“. 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo sumažintas šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas – iš areštuotų lėšų papildomai leista atsiskaityti su UAB ,,Apstela“ darbuotojais ir sumokėti už teisinę pagalbą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi iškelta UAB ,,Apstela“ bankroto byla; 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtintas BUAB ,,Apstela“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai už bendrą 81 430,66 Eur sumą. Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-39038-861/2016 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo nebuvo panaikintos.
11. Šioje byloje pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo faktinis pagrindas grindžiamas tuo, jog atsakovai, galiojant teismo nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms (UAB ,,Apstela“ turto areštui), iš bendrovės kasos ir sąskaitos išleido bendrą 30 889,85 Eur sumą (23 852,16 Eur + 7 037,69 Eur) tretiesiems asmenims, su kuriais pagal pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nebuvo leidžiama atsiskaityti. Ginčo laikotarpiu atsakovė I. R. buvo ieškovės vadovė ir akcininkė; atsakovas M. R. – ieškovės akcininkas ir darbuotojas; atsakovai ginčo laikotarpiu buvo sutuoktiniai. Ieškovės paskaičiavimais, galiojant pirmiau pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, atsakovė I. R. laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m liepos 31 d. iš bendrovės kasos tretiesiems asmenims, su kuriais pagal teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nebuvo leidžiama atsiskaityti, išmokėjo 12 196,91 Eur, o iš bendrovės sąskaitos 2016 m. rugsėjo 7 d. išmokėjo 11 655,25 Eur; atsakovas M. R. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. išmokėjo 7 037,69 Eur sumą. Nurodytas sumas ieškovė prašo priteisti iš atsakovų kaip ieškovės patirtą žalą.
12. Tam, kad būtų konstatuota atsakovų prievolė atlyginti žalą, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles turi būti nustatytos visos šios sąlygos: neteisėta veika, žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pareiga įrodyti pirmąsias tris sąlygas pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tenka ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai).
13. Pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – ir TAARĮ) 2 straipsnio 3 dalį, skolininko turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, kitų įsipareigojimų vykdymą. Disponavimo teisės laikinas apribojimas reiškia, kad priverstinai laikinai apribojama teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (TAARĮ 2 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo savaime yra turto arešto aktas, t. y. dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą.
14. CPK 145 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento. Turto arešto aktų registro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre.
15. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį turto arešto aktas Turto arešto aktų registre įregistruotas 2016 m. rugsėjo 6 d. 14.07 val. (VĮ Registrų centro 2016 m. rugsėjo 6 d. pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre). Vadinasi, nuo šio momento atsakovai atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą (CPK 145 straipsnio 8 dalis; Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, kad antstolio turto aprašas vykdant minėtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių sudarytas 2016 m. rugsėjo 7 d. 16.33 val.
16. Kaip nurodyta pirmiau, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. ir 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis iš BUAB ,,Apstela“ areštuotų lėšų buvo leidžiama sumokėti mokesčius valstybei (savivaldybėms), socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su BUAB ,,GFM statyba“, UAB ,,Apstela“ darbuotojais bei sumokėti už teisinę pagalbą. Jokie kiti mokėjimai nebuvo leidžiami. Taigi atsakovų veiksmai ginčo laikotarpiu išmokant bendrovės (ieškovės) pinigines lėšas kitiems asmenims nei nurodyta įsiteisėjusioje teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patvirtina jų veiksmų neteisėtumą (CPK 18 straipsnis, CK 6.246 straipsnis)
17. Kaip matyti iš atsakovo M. R. 2016 m. rugsėjo 30 d. avanso apyskaitos Nr. 10/16, jis laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. išleido 7 132,87 Eur bendrovės piniginių lėšų. Mokėjimai atlikti tretiesiems asmenims, kuriems pagal pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo draudžiama atlikti mokėjimus iš įmonės lėšų. Ieškovė apskaičiavo, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. rugsėjo 6 d.) atsakovas M. R. išleido 7 037,69 Eur piniginių lėšų, tačiau kaip matyti iš nurodytos avanso apyskaitos ir ieškovės pateiktos 2020 m. spalio 23 d. pažymos dėl sumokėtų sumų pagal avanso apyskaitas galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, į šią sumą yra įtrauktos ir dalis sumų, atsakovo M. R. tretiesiems asmenims išmokėtų 2016 m. rugsėjo 1-5 dienomis, t. y. dar iki priimant 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (M. R. 2016 m. rugsėjo 30 d. avanso apyskaitos 34-38 ir 65 eilutės), kurių bendra suma 101,52 Eur. Vadinasi, atsakovas M. R., galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, išmokėjo 6 936,17 Eur (7 037,69 Eur - 101,52 Eur) bendrovės lėšų asmenims, kuriems pagal pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo draudžiama atlikti mokėjimus.
18. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2016 m. rugsėjo 7 d. atsakovė I. R. iš bendrovės sąskaitos atliko mokėjimus tretiesiems asmenims, kuriems pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo draudžiama atlikti mokėjimus, už bendrą 11 655,25 Eur sumą. Iš atsakovės I. R. 2016 m. spalio 31 d. – 2017 m. liepos 31 d. avanso apyskaitų ieškovė paskaičiavo, kad atsakovė iš įmonės kasos išmokėjo 12 196,91 Eur sumą tretiesiems asmenims, kuriems pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo draudžiama atlikti mokėjimus. Kaip matyti iš byloje pateiktų atsakovės I. R. avanso apyskaitų ir ieškovės pateiktos 2020 m. spalio 23 d. pažymos dėl sumokėtų sumų pagal avanso apyskaitas galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, iš prašomos priteisti sumos ieškovė atėmė atsakovės atliktus mokėjimus, kuriuos pagal nutartį buvo leidžiama atlikti – mokėjimus advokatui už teisinę pagalbą, mokėjimus antstoliams, Valstybinei mokesčių inspekcijai. Visi kiti mokėjimai atlikti asmenims, kuriems pagal pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo draudžiama atlikti mokėjimus. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė nurodė, kad į prašomus priteisti nuostolius iš atsakovės I. R. yra įtrauktos ir sumos, išmokėtos iš bendrovės lėšų 2016 m. rugsėjo 3 d. ir 2016 m. liepos 26 d. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės 2017 m. liepos 31 d. avanso apyskaita, iš kurios matyti, kad į ją įtrauktas 327,11 Eur mokėjimas UAB ,,Tele2“, atliktas 2016 m. liepos 26 d., ir 2016 m. gruodžio 30 d. avanso apyskaita, iš kurios matyti, kad 19,90 Eur mokėjimas UAB ,,Tele2 prekyba“ atliktas 2016 m. rugsėjo 3 d. Avanso apyskaitų, kurias į bylą pateikė ieškovė, duomenimis šios sumos išmokėtos iki 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, todėl jos išminusuotinos iš ieškovės paskaičiuotos 12 196,91 Eur sumos. Taigi atsakovė galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, iš įmonės kasos išmokėjo 11 849,90 Eur (12 196,91 Eur - 19,90 Eur – 327,11 Eur) sumą asmenims, su kuriais pagal galiojančią nutartį nebuvo leidžiama atsiskaityti.
19. Atsakovams atliekant pirmiau nurodytus mokėjimus buvo pažeisti laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikyti ribojimai, tai patvirtina atsakovų veiksmų neteisėtumą (CPK 18 straipsnis; CK 6.246 straipsnis). Atsakovų nurodytas argumentas, kad net ir esant pritaikytoms laikinosioms apsaugoms priemonėms, įmonė turėjo vykdyti ir vykdė ūkinę komercinę veiklą, nepaneigia atsakovų veiksmų neteisėtumo pažeidžiant įsiteisėjusią teismo nutartį. Aplinkybės, kad atsakovai pažeidė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės neginčijo ir atsakovų atstovė teismo posėdžio metu, tačiau, pasak atsakovų atstovės, nurodytais veiksmais nebuvo padaryta bendrovei žala, be to, nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos. Atsakovų argumentas, kad ieškovės patirti nuostoliai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų turėtų būti mažinami įmonės gauta nauda, atsiradusia dėl atsakovų atliktų mokėjimų, atmestini kaip neįrodyti. Atsakovų prašymu ieškovė teismo buvo įpareigota pateikti ieškovės BUAB ,,Apstela“ sutartis, vykdytas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Vykdydama minėtą įpareigojimą ieškovė į bylą pateikė 2016 m. rugsėjo 20 d. sutartį, sudarytą tarp UAB ,,Apstela“ (rangovės) ir UAB ,,Stela nova“ (užsakovės); ieškovės bankroto administratorius nurodė, kad kitų nurodytu laikotarpiu vykdytų sutarčių identifikuoti nepavyko. Byloje nėra įrodymų, kad minėta įmonė (UAB ,,Stela nova“) būtų atlikusi mokėjimus ieškovei. Atsakovai, teigdami, kad ginčo laikotrapiu vykdė ne vieną sutartį, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, teismo posėdžio metu net negalėjo nurodyti su kokiais subjektais buvo sudarytos/vykdytos sutartys minėtu laikotarpiu. Iš byloje esančio UAB ,,Apstela“ banko sąskaitos išrašo matyti kad iš esmės jokie pavedimai ieškovei nebuvo vykdomi, vienintelis pavedimas – 2018 m. gegužės 10 atliktas UAB ,,Irdaiva“ 662,23 Eur mokėjimas (jau po bankroto bylos ieškovei iškėlimo). Atsakovai iš įmonės lėšų, pažeisdami nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytus ribojimus, išmokėjo bendrą 30 441,32 Eur sumą, t. y. ieškovės turtas sumažėjo šia suma, vadinasi, ieškovė įrodė ieškovės patirtą žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.
20. Kaip pirmiau nustatyta, atsakovė, būdama bendrovės vadovė, ginčo laikotarpiu iš įmonės sąskaitos ir kasos neteisėtai išmokėjo 23 505,15 Eur sumą (11 655,25 Eur + 11 849,90 Eur), todėl ši suma, kaip ieškovės patirti nuostoliai, priteistini iš atsakovės I. R. (CK 6.245-6.249 straipsniai). Atsakovas M. R. ginčo laikotarpiu išleido 6 936,17 Eur sumą įmonės lėšų. Kaip konstatuota pirmiau, atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties pažeidimu, už kurios apribojimų pažeidimą atsakovas atsako nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento. Be to, neįtikima, kad atsakovas M. R., kaip atsakovės I. R. sutuoktinis, ir subjektyviai nežinojo apie įmonės turto areštą (CPK 185 straipsnis). Sutiktina su ieškove, kad atsakovas M. R., kaip UAB ,,Apstela“ darbuotojas, įmonės lėšas esant pritaikytam turto areštui, tretiesiems asmenims turėjo išmokėti su ieškovės, kaip įmonės vadovės, sutikimu, todėl 6 936,17 Eur suma, kaip įmonei padaryta žala, priteistina solidariai iš abiejų atsakovų, kaip bendrais veiksmais padaryta žala (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
21. Remiantis tuo, kas išdėstyta ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – iš atsakovės I. R. priteistini 23 505,15 Eur dydžio nuostoliai; iš atsakovų I. R. ir M. R. solidariai – 6 936,17 Eur nuostoliai. Tenkinus pagrindinį reikalavimą ir esant ieškovės prašymui, iš atsakovų priteistino 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 26 d.) nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys tenkintas 99 proc., todėl atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė byloje patyrė 3 025 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai kiekvieno atsakovo atžvilgiu – iš atsakovo M. R. 380 Eur, iš atsakovės I. R. – 2 645 Eur.
23. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už 23 505,15 Eur dydžio turtinį reikalavimą mokėtinas 529 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 7 dalis), kuris priteistinas iš atsakovės I. R.. Už 6 936,17 Eur dydžio turtinį reikalavimą mokėtinas 156 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 7 dalis), kuris iš atsakovų priteistinas lygiomis dalimis (CK 6.5 straipsnis), iš kiekvieno atsakovo po 78 Eur. Taigi iš viso valstybei iš atsakovės I. R. priteistina 607 Eur bylinėjimosi išlaidų (529 Eur + 78 Eur), iš atsakovo M. R. – 78 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. R. (Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Apstela“, juridinio asmens kodas 303257729, 23 505,15 Eur (dvidešimt tris tūkstančius penkis šimtus penkis eurus ir 15 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (23 505,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 645 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti solidariai iš atsakovų I. R. (Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Apstela“, juridinio asmens kodas 303257729, 6 936,17 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 17 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (23 505,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Apstela“, juridinio asmens kodas 303257729, 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės I. R. (Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 607 Eur (šešis šimtus septynis eurus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.